Klaipėdietė - planetos vicečempionė

46-erių sportininkė nušoko 4 m 55 cm ir nusileido tik rusei Margaritai Gončarovai (5 m 9 cm).

Bronzos medalį iškovojo ukrainietė Ina Stryžak (4 m 47 cm).

Priminsime, kad ši klaipėdietė 2011 metais buvo pripažinta geriausia Lietuvos sportininke tarp neįgaliųjų.

"Sportas man - tarsi atgaiva sielai, džiaugsmas ir gyvenimo variklis", - kalbėjo ne kartą pasaulio rekordus gerinusi R. Adomaitienė.

Per savo karjerą ji yra iškovojusi daugybę medalių planetos ir Europos čempionatuose, tarptautiniuose turnyruose rutulio stūmimo, ieties metimo, trumpų nuotolių bėgimo bei šuolio į tolį rungtyse. R. Adomaitienė Londono parolimpėse žaidynėse liko per plauką nuo medalio - ketvirta.

Pabudo iš komos

R. Adomaitienė prieš beveik 20 metų patyrė kraupų likimo smūgį - pateko į tragišką autoavariją.

R. Adomaitienė kartu su vyru vyko automobiliu ir susidūrė su traukiniu, Ramunės vyras žuvo, o ji buvo visa sutraiškyta, mėnesį gulėjo lovoje be gyvybės ženklų komos būklės.

"Gydytojai kalbėjo, kad išsaugoti gyvybę beveik nėra šansų. Tačiau Ramunei padėjo nežmoniškas pasišventimas, charakteris, noras ir ryžtas gyventi. Šios savybės jai padeda ir sporte. Pasakysiu atvirai, labiau pasišventusio sportui žmogaus nesu sutikusi", - teigė čempionės mama ir trenerė Algina Vilčinskienė.

Sulipdė iš dalių

Po to, kai R. Adomaitienė atsigavo po komos, sveiko itin sparčiai.

"Medikai prognozavo, kad likusį gyvenimą praleis neįgaliųjų vežimėlyje, tačiau ji visomis pastangomis stengėsi tai paneigti: Palangoje per reabilitacijos laikotarpį stengėsi ištrūkti iš vežimėlio, negalėdama paeiti, tiesiog šliaužė žeme. Darė viską, kad tik nesėdėtų jame, - apie dukros ryžtą ir užsispyrimą kalbėjo A. Vilčinskienė. - Pakilti iš ligos patalo padėjo sportas. Ji nuo vaikystės atkakliai sportavo, buvo daugkartinė daugiakovės prizininkė."

Praėjus tik 1,5 metų po tragiškos avarijos, Ramunė pasirodė sporto arenose.

Tiek A. Vilčinskienė, tiek R. Adomaitienė pabrėžė, kad itin profesionaliai savo darbą atliko gydytojas Vytautas Grykšas.

"Jis po avarijos mano kūną tiesiogine to žodžio prasme sulipdė iš kūno dalių. Jei ne jo puikus darbas ir profesionalumas, manau, kad dabar jau gulėčiau po žeme Lėbartuose. Tačiau dabar dar sugebu aktyviai sportuoti ir iškovoti medalių. Tai puiku", - kalbėjo sportininkė.