28-erių atletiškas vyriškis, kuris pats anksčiau nuolat lipdavo į profesionalų ringą ir net buvo iškovojęs pasaulio kikbokso čempiono titulą, pastaruoju metu visa širdimi yra pasinėręs į treniravimo subtilybes.
"Stengiuosi tobulintis ir nuolat semtis naujų žinių. Patirtis užsienyje - neįkainojama. Darau viską, kad savo auklėtiniams pateikčiau pačią naujausią informaciją ir dar labiau perprasčiau kovinę techniką. Artimiausiu metu dar norėčiau išvykti pasitobulinti į Olandiją", - teigė V. Chromychas.
Teko girdėti, jog birželio mėnesį lankeisi Londone, o visai neseniai - ir Karagandoje. Papasakok, kokie įspūdžiai?
Londone lankiausi dviejuose sporto klubuose, kurie pritaikyti kovotojams: ringas, tatamis, ištvermei ugdyti didžiulė treniruoklių salė ir panašiai. Bendravau su keliais Anglijos kovinio sporto treneriais, dalijomės patirtimi, taip pat teko ir bokso ringe boksuotis su šių sporto klubų atstovais.
Kazachstane susitikau su Karagandos bokso treneriu Žumatajumi Saikumbajevu, kuris yra išugdęs ir olimpinį čempioną. Teko nemažai su juo bendrauti, domėtis treniravimo subtilybėmis.
Apskritai Kazachstane kovinio sporto atmosfera puiki, man patiko jų sporto salė: patrintos sienos, ringas, tiesiog įsigėręs prakaito kvapas. Visų toje sporto salėje sportuojančių nusiteikimas ir atmosfera - darbinė. Visi pluša iš peties ir stengiasi dėl vieno tikslo - pergalių. Ten gyvena tiesiogine ta žodžio prasme kovotojai, pasižymintys užsispyrimu, geležiniu charakteriu ir noru kovoti. Tiesiog akyse dega ugnelės. Jiems papildomos motyvacijos ar paskatinimų net nereikia. Visi žino savo tikslus ir jų siekia.
Kazachstano treneriai man pasakojo, kad jų šalyje į kovinį sportą žvelgiama itin palankiai: valstybė suteikia sporto salę, moka treneriams atlyginimus, kurie kyla priklausomai nuo sporto meistrų skaičiaus. Taip pat sporto klubus noriai remia ir įvairūs rėmėjai.
Kiek žinau, Lietuvoje kovinio sporto klubams nėra lengva išgyventi: treneriams reikia patiems nuomotis sporto salę, užsidirbti sau atlyginimą.
Taip, nuolat turime suktis lyg bitutės. Aš pats turiu būti ir treneris, ir vadybininkas, ir direktorius. Rūpintis ir naujų narių paieška, ir kitais buitiniais klausimais. Kasdien dirbu nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Savo asmeniniam gyvenimui laiko tiesiog nebelieka.
Koviniam sportui itin trūksta finansavimo. Mes paruošiame gerų kovinio sporto specialistų, kurie galėtų tinkamai reprezentuoti šalį pasaulio ir Europos čempionatuose, tačiau neretai neturime lėšų nuvykti net į varžybas. Tai apmaudu.
Aš nuolat ieškau žmonių, turinčių galimybių padėti išlaikyti sporto salę, reklamuoti, propaguoti kovinį sportą, organizuoti turnyrus, skirti pinigų kelionėms į varžybas. Juk mes dirbame vardan savo šalies, miesto garsinimo.
Labai norėčiau padėkoti visiems "K-1 Akademijos" nariams ir šalia esantiems žmonėms, kurie man padeda. Nuoširdus jiems ačiū.
Vadimai, pats maždaug dešimtmetį aktyviai sportavai ir rezultatai buvo puikūs: tapai pasaulio kikbokso čempionu, Baltijos šalių "Muay Thai" čempionu, ne kartą džiaugeisi ir K-1 Senojo žemyno prizininko titulais.
Taip, buvo tokie laikai. Dabar visa galva esu pasinėręs tik į treniravimą.
Kuomet, būdamas šešiolikos, pradėjau lankyti kovinį sportą, buvau aukštas ir lieknas vaikinas. Tekdavo boksuotis su gerokai stambesniais vyrukais. Iš pradžių ir tų pergalių nebuvo, tačiau nepalūžau, visuomet stengiausi eiti į priekį. Būdavo, kad ir mane gerokai aptalžydavo, tačiau nesiruošiau nuleisti rankų. Tai mane ir užgrūdino, susiformavo tvirtas charakteris.
Po truputį ėmiau įgyvendinti savo tikslus - pradėjau skinti pergales įvairiuose tarptautiniuose turnyruose. Kai tapau pasaulio kikbokso čempionu ir supratau, kad jau pasiekiau tai, ko norėjau, nusprendžiau pasinerti į trenerio darbą. Noriu perteikti savo žinias, patirtį.
Pirmasis mano treneris Dmitrijus Baranovskis išmokė mane kikbokso pagrindų, atsitikus nelaimei visuomet padėdavo. Aš už tai jam labai dėkingas. Dar prieš pradėdamas treniruoti kitus, turėjau tam tikrą savo požiūrį, kaip reikia ruošti sportininką varžyboms, kokia turi būti salėje atmosfera ir panašiai. Aš visa tai matau ir darau kitaip, nei buvęs mano treneris. Nesakau, kad dirbu geriau ar blogiau, tiesiog treniruoju kitaip... Dėl to ir nusprendžiau atidaryti savo kovų menų akademiją.
Tarp tavo auklėtinių yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei Baltijos šalių įvairių kovos stilių čempionų bei prizininkų. Kaip pavyksta su jais rasti bendrą kalbą?
Stengiuosi sudaryti tokią atmosferą, kad visi pasijustume lyg viena šeima. Mane džiugina, kad nuolat noru pagerinti savo sportinę formą dega Europos K-1 čempionas Tadas Jonkus, Baltijos šalių "Muay Thai" prizininkas ir daugkartinis Lietuvos rankų lenkimo čempionas Aleksejus Stankevičius. Šis atletas turi itin tvirtą charakterį ir visą vasarą dirbo itin sąžiningai.
Taip pat su mumis aktyviai treniruojasi Baltijos šalių K-1 čempionas ir Latvijos kikbokso čempionas Mantvydas Rėpšus, Baltijos šalių kikbokso ir Lenkijos K-1 čempionas Martynas Šikšnius, kartkartėmis salėje apsilanko ir profesionalus boksininkas Sergejus Razvadovskis bei daugelis kitų.
Vasaros metu nuolat sportuodavome gryname ore, pajūryje: bėgiojome, plaukiojome, taip pat ištvermę tobulinome ir treniruoklių salėse. Nuo rugsėjo pradėjome daugiau boksuotis, atidirbinėti techniką ir ruoštis naujoms varžyboms.
Būtent auklėtinių laimėjimai mane skatina žengti į priekį.
Mūsų - "K-1 Akademija" sporto klube treniruojasi tiek vaikai, tiek jaunimas, tiek suaugusieji. Amžiaus spektras labai platus - nuo 4 iki net 67 metų. Rengiame bendro fizinio pasirengimo treniruotes, kiti ateina tik pasimokyti technikos, savigynos ar šiaip pajudėti dėl bendro fizinio pasirengimo. Džiaugiuosi, kad įsikūrėme naujoje sporto salėje, esančioje Paryžiaus Komunos gatvėje 25A, tai vietos užtenka visiems.
ATSIDAVIMAS. V. Chromychas itin aktyviai yra pasinėręs į trenerio darbą. "Prieš kiekvieną auklėtinio kovą aš pats netenku maždaug 2-3 kg kūno masės", - teigė kovinio sporto specialistas.
Sportokuras.lt nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą