Antradienį Klaipėdoje lankėsi ir su miesto meru Vytautu Grubliausku dėl vandensvydžio sporto perspektyvų pajūryje tarėsi Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos atstovai: prezidentas Viktoras Tonkich ir generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda.
Taip pat pasitarime dalyvavo Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Irenijus Zaleckis, "Gintaro" baseino direktorius Vytautas Valentinas Šeputis, Savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė bei vandensvydžio sporto atstovas Arūnas Radzevičius.
"Lietuvos vandensvydžio federacija šiemet švęs 80 metų jubiliejų. Būtent Klaipėdoje prasidėjo vandensvydžio sporto tradicijos. Mūsų vizito tikslas - daryti viską, kad pajūryje būtų atgaivintos vandensvydžio sporto tradicijos, - kalbėjo Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos prezidentas Viktoras Tonkich.
Vandensvydis Klaipėdoje apmirė prieš du dešimtmečius - kai uostamiestyje buvo uždarytas vadinamasis "Neptūno" baseinas (Paryžiaus Komunos gatvėje). Anksčiau šioje sporto bazėje vykdavo vandensvydžio treniruotės. Čia draugiškai kontaktavo plaukikai ir vandensvydžio sporto atstovai.
"Tai giminingos sporto šakos. Norėtųsi, kad vėl visi glaustųsi po vienu stogu", - mero kabinete tokią mintį išreiškė svečiai.
"Gintaro" baseino direktorius V. Šeputis priminė, kad dabar baseinas yra rekonstruojamas ir gerokai atsinaujinęs duris turėtų atverti rugpjūčio 15 dieną.
"Mūsų sporto centre treniruojasi net 483 plaukikai, dirba 16 trenerių. Sportuojame susigrūdę, tiesiog nebūtų galimybių priimti vandensvydininkų. Nebent rytinėmis valandomis, kuomet vaikai būna pamokose. Tačiau šiuo metu laiką esame paskyrę miestelėnams - už tam tikrą mokestį klaipėdiečiai ateina pasiplaukioti savo malonumui", - teigė "Gintaro" baseino vadovas.
Tiek I. Zaleckis, tiek V. Grubliauskas pripažino, kad Klaipėda savo baseinų būkle gerokai atsilieka nuo daugelio šalies miestų.
"Mieste yra poreikis atsirasti naujam baseinui. Tą rodo ir apklausos. Reikia judėti į priekį - tai turėtų būti viena iš prioritetinių perspektyvų", - pripažino V. Grubliauskas.
Eikvoja pinigus nuomai
Dabar Klaipėdos plaukikai treniruojasi Klaipėdos valstybinei kolegijai priklausančiame vadinamajame "Dinamo" (Gulbių g. 8) baseine. "Gintaro" sporto centro atstovai už pasiplaukiojimą "Dinamo" baseino šeimininkams per mėnesį moka dešimtis tūkstančių litų.
Didžiojo baseino nuoma valandai atsieina 500 litų, o mažojo - 120.
Klaipėdos sporto vadas I. Zaleckis užsiminė, kad ne kartą buvo kalbėta su Klaipėdos valstybinės kolegijos atstovais dėl "Dinamo" baseino sugrąžinimo miestui (kadaise jis priklausė Klaipėdos savivaldybei).
Vandensvydininkai uostamiesčio merą patikino, kad "Dinamo" baseinas treniruočių sąlygoms būtų daug patrauklesnis.
Šis savo ruožtu pažadėjo pakalbėti, o galiausiai ir išsiųsti laišką Lietuvos švietimo ministrui dėl galimybės miestui susigrąžinti "Dinamo" baseiną.
"Nieko konkrečiai pažadėti negaliu, tačiau imsimės veiksmų", - kalbėjo meras.
A. Daujotienė pasiūlė padaryti reviziją ir sporto eilutėse ieškoti papildomo etato vandensvydžio sporto treneriui, tačiau tai galėtų būti įgyvendinta tik nuo kitų metų.
"Iš pradžių mums pakaktų treniruotis maždaug tris kartus per savaitę po kelias valandas. Nereikalaujame baseino populiariausiu laiku, galėtume prisitaikyti prie laiko. Tiesiog norime vykdyti treniruočių procesą, tobulėti. Tuo pačiu tai ir socialinis darbas - vaikų užimtumas", - kalbėjo vandensvydininkai.
Svečiai uostamiesčio merą patikino, kad Klaipėdoje yra gerų vandensvydininkų.
Klaipėdos veteranai vandensvydininkai Lietuvos pirmenybėse pelnė bronzą. Galėtų treniruotis ir vandensvydį žaisti buvę profesionalūs plaukikai. Taip pat ir tie, kurie mėgsta plaukimo sportą, tačiau nepasiekė stulbinančių rezultatų plaukimo varžybose. Vandensvydis - komandinis sportas, tad čia reikia mokėti ne tik gerai plaukti, bet ir būti ištvermingam", - kalbėjo Lietuvos vandensvydžio sporto atstovai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą