LFF sprendimai: geri norai Klaipėdai ar siekis uždėti apynasrį?

Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė ir Klaipėdos futbolo mokykla, kuri yra išlaikoma Klaipėdos miesto savivaldybės.

Kaip keičia nuostatus?

LFF patvirtintuose 2019 metų Elitinių jaunių lygos futbolo čempionatų nuostatuose rašoma: "Nuo 2020 metų Elitinėje jaunių lygoje gali dalyvauti tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys Elitinėje jaunių lygoje nuo 2020 metu dalyvauti negali".

Be to, "2019 metų LVJFA U-14, U-15, U-16, U-17 ir U-19 pirmos lygos bei U-14 antros lygos futbolo pirmenybių nuostatuose galima perskaityti dar didesnius LFF užmojus: "Nuo 2021 metų U-14, U-15, U-16, U-17 ir U-19 pirmos lygos bei U-14 antros lygos futbolo varžybose gali dalyvauti tik tie viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, kurių bent dalis steigėjų ir dalyvių yra privatūs fiziniai asmenys ir / ar privatūs juridiniai asmenys. Tuo atveju, jeigu juridinio asmens steigėju ir dalyviu yra tik savivaldybė arba valstybė arba tik jų įsteigta įmonė, tokie juridiniai asmenys U-14, U-15, U-16, U-17 ir U-19 pirmos lygos bei U-14 antros lygos futbolo varžybose nuo 2021 metų dalyvauti negali".

Taigi, tokiu būdu siekiama, kad biudžetinės Lietuvos futbolo mokyklos atitektų į privatininkų rankas, tačiau kyla retorinis klausimas: ar jie dirbs geriau ir paruoš geresnius profesionalius sportininkus, nei tai daro biudžetininkai?

Biudžetinių įstaigų atsakas

Su tokiais LFF užmojais nenori sutikti daugiau nei 30 Lietuvos sporto mokyklų ir centrų vadovai. Jie surašė raštą "Dėl biudžetinių futbolo sporto mokyklų mokinių diskriminavimo" su visais argumentais ir išsiuntė jį Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir Sporto ministerijai, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai ir LFF.

PERGALĖS DŽIAUGSMAS. Klaipėdiečiams per įvairius čempionatus ir tarptautinius turnyrus kelti į viršų nugalėtojų taurę kasmet tenka daugybę kartų.

"Futbolas - populiariausia sporto šaka pasaulyje. Šiuo metu Lietuvos futbole vyksta reformos, kurios paliečia visus, susijusius su šiuo sportu. Daugiausia dėmesio skiriama valdymui, pavaldumui, planavimui ir finansavimui. Priimami nauji nuostatai ir rezoliucijos. Visa tai būtų gerai, jei šie veiksmai padėtų visiems sportuojantiems. Šiuo metu BĮ Futbolo mokyklų moksleivių futbolui iškilo reali grėsmė. Biudžetinės organizacijos - futbolo sporto mokyklos ir sporto centrų futbolo komandos ryškiai diskriminuojamos. Šiuo metu, kada Valstybė privalo suteikti visiems vienodas galimybes gauti kokybišką švietimą, nepriklausomai nuo tautybės, amžiaus, socialinės padėties ar gyvenamosios vietos, steigiamos privataus kapitalo sporto įstaigos, turinčios prioritetą prieš valstybės institucijų finansuojamas mokyklas", - rašoma minėtame sporto įstaigų vadovų pasirašytame rašte.

"Štai SHARP elitinė jaunių futbolo lyga. Elitu (pranc. élite - "geriausias, rinktinis") vadinama gana nedidelė dominuojanti visuomenės grupė, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai bruožai ir kuri suvokia save kaip dominuojančią. Tai reiškia, kad Lietuvos jaunių futbolo čempionatuose gali varžytis tik pačios pajėgiausios komandos, o patekimas į SHARP Elitinę jaunių lygą - garbė. Bet į pajėgiausias komandas nebegali pretenduoti biudžetinės sporto mokyklos.

Iš LFF organizuojamų jaunių futbolo pirmenybių eliminuojamos visų mažųjų Lietuvos rajonų ir miestelių futbolo komandos. Privatus kapitalas iškeliamas aukščiau už valstybės įstaigas. Neatsižvelgiama į regioninius skirtumus, socialinę atskirtį ir norima sunaikinti valstybės remiamas futbolo sporto mokyklas ir sporto centrų futbolo komandas", - mintys dėstomos rašte.

Pabrėžiama, kad prievartinis spaudimas pakeisti mokyklų statusą kelia didžiulę grėsmę, nes nukenčia būtent biudžetinių sporto mokyklų ir sporto centrų jaunimo interesai, dirbtinai mažinama motyvacija sportuoti.

Dabartinė situacija rodo itin ryškų valstybinių įstaigų diskriminaciją. Valstybė, formuodama ir įgyvendindama valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje, turi būti ambicinga ir apginti ne tik valstybės, bet ir konkrečių BĮ futbolo sporto mokyklų ir sporto centrų mokinių interesus. Prašome Jūsų neleisti diskriminuoti biudžetinėse įstaigose sportuojančių mokinių, suteikti galimybę, nepriklausomai nuo sporto įstaigų teisinio statuso, visoms amžiaus grupėms iš visų regionų dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos rengiamose varžybose ir taip išlaikyti sportuojantį jaunimą Lietuvoje ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose", - po šiais rašto žodžiais jau pasirašė daugiau nei 30 Lietuvos sporto mokyklų ir centrų vadovai.

Savivaldybėje - posėdis

Į tai aktyviai sureagavo Klaipėdos futbolo mokykla ir Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojai, kurie surengė darbinį posėdį su LFF, Klaipėdos VšĮ ir klubų atstovais.

Pasitarime pas Klaipėdos vicemerą, atsakingą už Klaipėdos miesto sporto klausimus, Arvydą Cesiulį dalyvavo Klaipėdos savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė, Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė, Klaipėdos miesto ir apskrities futbolo federacijos prezidentas Rimantas Žvingilas, Klaipėdos futbolo akademijos "KFA" vadovas Kęstutis Ivaškevičius, Klaipėdos futbolo mokyklos vadovai - Antanas Adomynas, Audrius Žuta ir dar keli futbolo treneriai.

Buvo sprendžiama, kaip elgtis, kad Klaipėdos futbolo mokyklos darbas nenutrūktų ir perspektyviausias jaunimas galėtų dalyvauti pajėgiausiuose šalies čempionatuose.

"Lietuvos futbolo federacija neturėtų imtis rimbo principo, o labiau įsigilinti į šį klausimą ir eiti į derybas. Nereikėtų besąlygiškai pritarti jų sprendimams ir naikinti biudžetines įstaigas. Kas užtikrins, kad VšĮ dirbs geriau, kas garantuos, kad tie pinigai nebus iššvaistyti ar panašiai. Pažiūrėkite į Lietuvos futbolo didžiuosius klubus, tarp jų ir Klaipėdos "Atlantą" - klubai kapstosi ties bankroto riba. Užsienyje futbolo klubai išlaiko ir savo akademijas, o ar Lietuvos klubai su savo menkais biudžetais pajėgs tai padaryti? Kyla abejonių, tad nereikėtų remtis vien užsienio šalių praktika, juk mažesniuose Lietuvos regionuose profesionalių klubų net nėra. Ką tada daryti mažų miestelių vaikams?", - kalbėdamas su "Vakarų ekspresu" retoriškai klausė A. Cesiulis.

Jis būtų linkęs ne naikinti biudžetines futbolo mokyklas, o sulyginti konkurencines sąlygas biudžetinių ir VšĮ sporto įstaigų.

"Reikia sistemos ir priežiūros"

KLFF prezidentas R. Žvingilas akcentavo, kad LFF pagrindinis tikslas yra ne kažką naikinti ar griauti, o sukurti vieningą Lietuvoje futbolo sistemą.

"Lietuvoje yra likusios tik kelios biudžetinės futbolo mokyklos, tarp jų didmiesčiuose - Klaipėdoje ir Vilniuje. Turime daug pavyzdžių, kai įkurtos VšĮ pagerino futbolo sistemą, tarp jų - mums artimiausias pavyzdys yra Gargždų "Banga". Čia yra sukurta puikiai veikianti piramidė. Kodėl to negalėtume padaryti Klaipėdoje?" - retoriškai klausė R. Žvingilas.

"Pavyzdžiui, Klaipėdos futbolo mokykla būtų skirta masiškumui, o K. Ivaškevičiaus Klaipėdos futbolo akademija "KFA" - profesionalių žaidėjų ugdymo kalvė. Tokiu būdu jauniesiems futbolininkams būtų stimulas stengtis, kad patektų į "KFA" ir galiausiai prasibrautų į reprezentacinę Klaipėdos futbolo komandą - "Atlantą". Juk norint, kad futbolo lygis Lietuvoje kiltų, reikia aiškios sistemos ir piramidės", - pabrėžė jis.

R. Žvingilo teigimu, su LFF sprendimais jis yra supažindinęs Klaipėdos miesto valdžią.

"Aš nenoriu, kad į mane žiūrėtų kaip į raupsuotąjį, kuris nori kažką Klaipėdoje griauti. Aš tik geranoriškai noriu, kad būtų sukurta kuo geresnė sistema. Pabrėžiu, kad perėjimas į VšĮ ir klubinę sistemą - ne mano asmeninis, o viso LFF Vykdomojo komiteto sprendimas. LFF Vykdomąjį komitetą - aukščiausią Lietuvos futbolo valdymo organą - sudaro 20 narių iš įvairių Lietuvos miestų. Aš palaikau LFF Vykdomojo komiteto sprendimą. Juk Lietuvos futbole, jei norime, kad lygis kiltų, turi būti vieninga sistema. Negalima dirbti kaip kas nori, reikia sistemos ir priežiūros", - akcentavo jis.

Pasak jo, Lietuvos futbolo akademijos gaus "Anderlecht" futbolo programą, pagal kurią vieningai dirbs.

"Juk reikia ir techninių direktorių, kurie prižiūrės ūkį ir trenerius, kad būtų kryptingai ir vieningai dirbama. Į tai planuoja investuoti ir LFF. Aš nesu prieš nei vieną trenerį, tačiau būkime teisingi ir atviri: dabar biudžetinės futbolo mokyklos yra davusios pernelyg didelę laisvę treneriams: susidaro įspūdis, kad dirba kas kaip nori. Ar normalu, kad, tarkime, vienas treneris treniruoja vaikus nuo 7 metų iki pat pilnametystės. Tai atgyvena. Jau tokiu dalykų išsivysčiusiose pasaulio šalyse nebebūna.

Pagal šiuolaikinius standartus, su viena grupe turėtų dirbti du treneriai iki 11-12 metų, o vėliau, kai jų lygis išauga, turėtų treniruoti jau kiti, su vyresniais dirbantys, treneriai. O dabar treneriai laikosi vaiko, kad tik vėliau galėtų iš jo uždirbti ar panašiai. Tai nenormalu.

Reikia priežiūros ir aiškios sistemos. Tą LFF ir siūlo. Reikia konkrečios tvarkos ir rezultatų. Mano nuomone, biudžetinių įstaigų vadovai nėra suinteresuoti stengtis pasiekti rezultatų. Juk jie taip ar taip gaus savo biudžetinius pinigus ir bus ramūs. Kam dar draskytis? Kur klaipėdiečiai vyresnių amžiaus grupių - U-18, U-19, U-20, U-21 ar suaugusiųjų rinktinėse? Kiek jų yra? Neseniai pas mane buvo atvykęs buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, kaip tik prisiminėme, kad 1995-1997 metais Lietuvos vyrų rinktinėje buvo net aštuoni klaipėdiečiai, tarp jų - keturi startinės sudėties svarbų vaidmenį atliekantys žaidėjai. Kur dingo klaipėdiečiai pastarųjų metų Lietuvos rinktinėje?, - vėl minčių pamąstymams pažėrė R. Žvingilas.

Europinė praktika ar prievarta?

Klaipėdos futbolo mokyklos direktoriaus pavaduotojo A. Žutos teigimu, negalima drausti moksleiviams dalyvauti varžybose vien todėl, kad jie sportuoja savivaldybių įsteigtose sporto mokyklose.

"Neįsivaizduoju, kad, pavyzdžiui, kuriam nors Lietuvos krepšinio federacijos klerkui į galvą šautų tokios mintys", - sakė Klaipėdos futbolo mokyklos pavaduotojas.

A. Žuta akcentavo, kad Klaipėdos futbolo mokykla išugdo daug talentingų žaidėjų.

"Mūsų mokyklos auklėtiniai nuolat atstovauja įvairaus amžiaus Lietuvos futbolo rinktinėms. Vien iš pastarųjų kelių laidų net 10 Klaipėdos futbolo mokyklos mokinių rungtyniauja Lietuvos A lygos komandose. Bėda ta, kad jie visi dėl žinomų "Atlanto" problemų išsibarstę po visą Lietuvą. Vilniaus "Riterių" komandoje rungtyniauja Vincentas Šarkauskas, Dovydas Virkšas, Rokas Filipavičius ir Ričardas Šveikauskas. Su Kauno "Žalgiriu" sutartį pasirašė Ernestas Mockus ir netrukus pasirašys Domantas Putrius. Klaipėdos "Atlanto" sudėtyje yra Gustas Gumbaravičius ir Martynas Vėlyvis. FK "Palangos" garbę gina Aurimas Jurgelevičius ir Tadas Norbutas. Beje, praėjusiais metais Klaipėdos "Atlantą" išgelbėjo Futbolo mokyklos auklėtiniai, kurie padėjo "Atlantui" ypatingai sunkiu metu. Juk vadinamieji profesionalai išsilakstė dėl finansinių skolų, o mūsų mokyklos jaunimas žaidė ir gynė "Atlanto" garbę be jokio užmokesčio. Kokį apynasrį biudžetinėms įstaigoms yra parengusi LFF, taip demokratinėje valstybėje negali būti", - pabrėžė jis.

Pasak Klaipėdos futbolo akademijos "KFA" vadovo K. Ivaškevičiaus, LFF nori įvesti europinę praktiką, kad būtų aiški futbolo piramidė, tačiau jis pripažįsta, kad mūsų didieji futbolo klubai nėra finansiškai stabilūs.

"Mes esame VšĮ futbolo akademija. LFF nuostatų pokyčiai mūsų neliečia, mes galime dalyvauti visose varžybose. Tiesiog dirbame savo darbą, auginame sportininkus, stengiamės kuo labiau motyvuoti žaidėjus, trenerius, vasaros metu organizuojame stovyklas prie jūros. Klaipėdos savivaldybėje vykusio posėdžio metu mane pradžiugino tai, kad politikai pasakė, kad tiek VšĮ, tiek biudžetinių įstaigų vaikams turi būti sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos, juk tiek mes, tiek biudžetinė įstaiga ugdo to paties miesto - Klaipėdos - vaikus. Džiaugiamės, kad Savivaldybė įvedė sportininko krepšelį ir mums tai jau didelė paskata. Tikimės, kad ateityje konkurencinės sąlygos bus lygios. Belieka dirbti, stengtis", - sakė K. Ivaškevičius.

Klaipėdos futbolo mokyklos ir Klaipėdos "Baltų" klubo treneris Rimantas Skersys teigė, kad visada yra tobulintinų dalykų, tačiau viską griauti iš pagrindų nėra prasmės.

"Sulaužyti, sugriauti, sunaikinti yra lengva, o ar tai duos naudos? Ar vėliau pavyks grąžinti į senas vėžes? Visada yra tobulintinų dalykų, tačiau reikia kalbėtis, kartu dirbti, spręsti klausimus, o ne šantažuoti", - kalbėdamas apie LFF sprendimus akcentavo R. Skersys.

Jo teigimu, kiekvienam vaikui yra labai svarbi piramidės viršūnė.

"Mes prieš kurį laiką darėme apklausą, pateikėme anketas ir vaikai nurodė, kad jiems pirmoje vietoje yra tai, kad būtų į ką lygiuotis, kad piramidės viršūnėje matytų vadinamąsias futbolo žvaigždes. Būkite atviri ir teisingi, Klaipėdos futbolo piramidės višaus nesimato, nes "Atlantas" pastaruoju metu dreifuoja tik ties išgyvenimo riba. Pasitikėjimo nekelia", - akcentavo R. Skersys.

Anot jo, kalbos, kad Klaipėdos futbolo mokykla neva neparengia Lietuvos futbolo žaidėjų, yra laužtos iš piršto.

"Praėjusiais metais U-19 rinktinei atstovavo 3 mūsų mokyklos futbolininkai, U-21 rinktinei taip pat, berods, trys. Būrys žaidėjų rungtyniauja aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje. Nėra taip blogai, kaip kažkas bando piešti. Aš pastebėjau, kad mūsų futbolo grandyse, valdžioje, yra daug diletantų, kurie kažką daro, bet ar tam turi kompetencijos, gebėjimų, suvokimo, žinių ir galiausiai lyderio sąvybių - nėra aišku", - savo mintis su tam tikromis užuominomis baigė R. Skersys.

Rengia motyvuojančią sistemą

Klaipėdos savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja R. Rumšienė teigė, kad šiais futbolo klausimais jai teko kalbėtis ir su LFF prezidentu Tomu Danilevičiumi.

"Pas mane dar balandžio mėnesį buvo atvykęs Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius ir Klaipėdos miesto ir apskrities federacijos prezidentas Rimantas Žvingilas. Jie pristatė savo viziją dėl futbolo sporto šakos plėtros galimybių ir biudžetinių įstaigų situaciją nuo 2020 metų. Išklausiusi LFF ir KMAF atstovų ir BĮ Klaipėdos miesto futbolo mokyklos pozicijas inicijavau visų suinteresuotų šalių susitikimą, kad visi būtų ne tik išklausyti, bet ir išgirsti", - pasakojo R. Rumšienė.

Ji akcentavo, kad svarbu yra sukurti visus sporto trenerius motyvuojančią sistemą.

"Sporto bendruomenei noriu pasakyti, kad Sporto skyriuje įvairiose pareigybėse dirbu jau 11 metų. Per darbo patirtį viską mačiau ir nagrinėjau iš vidaus, puikiai žinau problematiką ir sporto bendruomenės "skaudulius". Prieš pusmetį buvau paskirta Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja ir galiu drąsiai pasakyti, kad esu pasiruošusi daug ir kantriai dirbti, kad teisingais sprendimais, kartu su naujai išrinkta Sporto taryba, sukurtume ir pateiktume miesto tarybai svarstyti motyvuojančios Klaipėdos miesto sporto sistemos modelį", - mintis dėstė Klaipėdos sporto vadovė.

Tokios sistemos modelio juodraštinis variantas: diferencijuoti "krepšeliai" (pagal sporto šakas, kuriuos sudarytų 3 dalys: ugdymas+priemonės+aplinka) jau pusmetį yra rengiamas mano iniciatyva ir jau šį rudenį turėtų būti pradėtas viešai svarstyti, kad visi galėtų teikti korekcijas ir siūlymus. Manau, kad sporto bendruomenė laukia būtent konkrečios sistemos, kuri motyvuotų, įneštų aiškumo ir duotų kryptį, kuria linkme Klaipėdos miesto sportas ir fizinis aktyvumas turi eiti", - teigė R. Rumšienė.

LFF ir Klaipėdos savivaldybės atstovai turėtų susitikti dar šio mėnesio pabaigoje.

"Sutarėme dar kartą visi susitikti liepos mėnesio pabaigoje, kuomet Lietuvos futbolo federacija pateiks visoms pusėms priimtiniausią variantą dėl privataus ir viešojo bendradarbiavimo plėtojant futbolo sporto šaką mūsų mieste. Klaipėdos miesto savivaldybės pasisako už bendradarbiavimą ir kompromisus", - akcentavo ji.

Informacija

• Klaipėdos futbolo mokykla (FM) - didžiausia futbolo mokymo įstaiga Lietuvoje. Joje sportuoja 719 mokinių. Iš jų beveik 100 - socialiai remtinų arba iš daugiavaikių šeimų (jiems už treniruotes nereikia mokėti).
• Oficialiuose Lietuvos čempionatuose 9-18 metų Klaipėdos FM atstovavo net 22 komandos (iš jų 3 merginų).
• Mokykloje dirba 16 trenerių, kurių amžiaus vidurkis apie 40 metų. "Visi treneriai yra įgiję aukštuosius išsilavinimus. 13 trenerių yra išsilaikę UEFA PRO, A arba B licencijas, suteikiančias teisę treniruoti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje", - teigė mokyklos pavaduotojas A. Žuta.
• Klaipėdos FM mokiniai, 2018 metais rungtyniavę "Atlanto" komandoje: trenerių Anatolijaus Timofejevo ir Rimanto Skersio auklėtiniai - Eimantas Graželis, Tomas Gvazdinskas, Gintas Rakauskas, Jonas Latakas, Martynas Bačko, Vladislav Kučerov, Vincentas Šarkauskas, Rokas Filipavičius, Justas Vainikaitis, Gustas Gumbaravičius, Deividas Šiuša, Dovydas Švambaris.
• Šių moksleivių ir Futbolo mokyklos trenerio Donato Naviko dėka "Atlantui" pavyko sėkmingai pabaigti A lygos čempionatą.
• Pasiekimai Lietuvos čempionatuose (2018 metų duomenys):
• I vieta Lietuvos U-12 vaikų mažojo futbolo čempionate;
• I vieta Lietuvos U-12 vaikų 9x9 pirmenybėse;
• III vieta 2018 m. Lietuvos U-11 vaikų mažojo futbolo čempionate;
• III vieta 2018 m. Lietuvos U-16 Elitinės lygos pirmenybėse;
• II vieta 2018 m. Lietuvos U-14 I lygos pirmenybėse;
• II vieta 2018 m. Lietuvos U-15 I lygos regioninėse pirmenybėse;

• II vieta 2018 m. Lietuvos U-14 II lygos regioninėse pirmenybėse;
• III vieta 2018 m. Lietuvos U-13 mergaičių 8x8 pirmenybėse.
• Klaipėdos FM auklėtiniai 2018 m. dalyvavo daugybėje tarptautinių turnyrų, kur iškovota kelios dešimtys įvairių spalvų medalių ir taurių.
• Klaipėdos FM 2018 metais vykdė šiuos masinius uostamiesčio sporto renginius:
• Bendrojo lavinimo mokyklų mergaičių ir berniukų futbolo varžybos Mero taurei laimėti (23 komandos, 276 moksleiviai);
• Lietuvos seniūnijų mokyklų "Golas 2018" futbolo žaidynės (Klaipėdos apskrityje 72 komandos, 1060 moksleivių);
• Lietuvos seniūnijų mokyklų "MrGolas" salės futbolo žaidynės (Klaipėdos apskrityje 18 komandų, 270 moksleivių);
• Lietuvos seniūnijų mokyklų "LadyGolas 2018" mergaičių futbolo žaidynės (Klaipėdos apskrityje 28 komandos, 420 mergaičių);
• Klaipėdos mėgėjų salės futbolo turnyras "Draugystės erdvė" (8 komandos, 120 dalyvių).
• Problemos: aikščių ir sporto salių trūkumas. Nors Klaipėdoje nuo praėjusių metų atkreiptas valdžios dėmesys į sporto bazes, tačiau kol kas esamų aikščių Futbolo mokyklos poreikiams užtenka vos 60 procentų, o sporto salių dar mažiau - 40 procentų. Dėl to stipriai nukenčia treniruočių kokybė, nes didelėje aikštėje neretai dirba po 4, o sporto salėje - po 2 grupes.