Interviu
Prieš kelis metus išvykęs dirbti krepšinio treneriu į Azerbaidžianą, kur ši sporto šaka daugeliui dar negirdėta, Rimas Kurtinaitis sako ten sukūręs žaidimo sistemą. Jo teigimu, nors iki lietuviškosios krepšinio mokyklos šioje šalyje dar toli, tačiau treneris darbo įvertinimo jau sulaukė - šiuo metu jis bene žymiausias žmogus Azerbaidžiane.
R. Kurtinaitis sako buvęs gerokai nustebintas, kai praėjus vos kelioms dienoms po atvykimo į šalies sostinę Baku, kurios klubą "Gala" jis treniruoja. Žmonės gatvėje jo klausė "Ar tu Kurtinaitis?", ir sulaukę teigiamo atsakymo kartais užduodavo kvailokų klausimų. Pasirodo, jį šios šalies gyventojai prisimena dar nuo tų laikų, kai jis žaidė buvusios Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinėje.
Ne ką mažiau žinomas Lietuvoje krepšininkas, buvęs Sporto departamento vadovas, o šiuo metu treniruojantis Azerbaidžiano sostinės krepšinio klubo "Gala" krepšininkus R. Kurtinaitis po Klaipėdoje vykusio turnyro, kurį laimėjo jo auklėtiniai, sutiko pasikalbėti su "Vakarų ekspresu".
Kaip kilo mintis išvykti dirbti į Azerbaidžianą?
Po darbo sporto departamente iš pradžių išvykau į Kijevą, kur padėdavau vietos krepšinio komandai. Po metų iš Azeirbaidžiano Olimpinio komiteto sulaukiau pasiūlymo atvykti dirbti į šią šalį. Pirmiausiai pagalvojau, kad tai juokinga, bet kai susitikau su žmonėmis, kurie ten tikrai norėjo atgaivinti krepšinį, aš sutikau.
Kalbant apie krepšinį, koks buvo pirmas įspūdis?
Padėtis ten buvo tikrai ne kokia. Čempionatas ten vykdavo tik apie dvi savaites per metus - susirinkdavo kelios komandos, pažaisdavo ir tiek. Sistemos jokios nebuvo. Dabar čempionatas vyksta 9 mėnesius, žaisdavo ir 8 komandos, šį sezoną žais 6. Žinodami mano, kaip krepšininko nuopelnus ir pasiekimus federacijos vadovai mano pasiūlymus vertino ir vadovavosi jais, taigi sukūriau ten sistemą.
Čempionatas tikrai neilgas. O kaip pačio žaidimo lygis?
Įsivaizduokit - krepšininkai į komandą atėjo iš gatvės. Tam, kad ir aš ir krepšininkai geriau suprastų, kaip jie žaidžia, atvykome į Lietuvą ir sužaidėme keletą rungtynių su Kauno "Žalgiriu". Pralaimėjome 100 taškų ir dar didesniais skirtumais. Tačiau dabar "Gala" jau pajėgi žaisti ir su kai kuriomis Lietuvos krepšinio lygos komandomis.
Ar dalyvaujat tarptautinėse varžybose?
Taip, Europos taurės turnyre žaidžiam. Su nacionaline rinktine dalyvavom Europos mažųjų valstybių krepšinio čempionate, kur dalyvavo Liuksenburgo, Andoros, Škotijos - viso 8 mažosios žemyno valstybės.
Ką dar nuveikėte šios šalies krepšinio labui?
Treniruoju vaikus. Šiuo mūsų treniruotes lanko vaikai, kuriems 10 - 11 metų. Siekiame, kad visų klubų treneriai pritrauktų kuo daugiau vaikų ir įskiepytų jiems krepšinio gudrybių kuo anksčiau. Kai atvažiavau aš, kai kurie "Gala" krepšininkai buvo žaidę vos 2 metus, nors jų amžius - 20 ir daugiau metų.
Ar Azerbaidžiane, išskyrus Jus, dar yra krepšinio entuziastų?
Ten labai sunku rasti net teisėjų ir trenerių. Entuziastų yra, bet labai mažai. Todėl pirmaisiais metais jaučiausi kiek pervargęs - mes su treneriu Alijevu Elchanovu treniruodavom "Gala" komandą, papildomai - vaikus.
Vis dėl to, ar turi krepšinis Azerbaidžiane ateitį?
Kodėl gi ne? Nors sąlygos šiam žaidimui ten dar nėra pačios geriausios, bet ratas jau pradėjo suktis - treniruojasi vaikai, greitai užaugs nauja karta.
Užsienyje dirbantys treneriai iš Lietuvos dėl įvairiausių priežasčių į komandas viliojasi lietuvių žaidėjus. Jūs - ne išimtis, Baku "Gala" taip pat žaidžia lietuvių. Kodėl juos kviečiatės?
Mes žinom savo sporto mokyklą, pažįstam krepšininkus, su jais lengviau dirbti. Praėjusiais metais komandoje žaidė net 4 lietuviai, šiemet liko tik Darius Lukminas ir mano sūnus Giedrius Kurtinaitis.
O visa šeima į Azerbaidžianą neatvyko?
Ne, dukra studijuoja Ispanijoje, žmona liko dirbti banke Lietuvoje. Tačiau jos atvažiuoja į svečius, o ir aš randu laiko parvažiuoti namo - per šventes, arba kai su komanda treniruojamės Lietuvoje.
O Jums Azerbaidžianas patinka?
Tvarkinga, graži šalis, daug žmonių gyvena. Baku - nuostabus miestas, įsikūręs Kaspijos jūros įlankoje, ten daug senų pastatų. Ten turiu draugų, mes vaikštom vieni pas kitus į svečius ar kitaip leidžiam laiką. Žmonės ten draugiški, tik kartais uždavinėja kvailus klausimus.
Kokius?
Sutikę mane gatvėje klausia - ar įmestum į krepšį iš salės vidurio? Susinervinu, sakau, aišku įmesčiau. O jie - o iš kito salės galo įmestum?
Šioje šalyje dirbat jau 2 metai. Ar planuojat ten pasilikti?
Šį sezoną dar dirbsiu tikrai. Jau sulaukiau siūlymų treniruoti Latvijos, Rusijos klubus, tačiau dar nesu apsisprendęs.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą