Lietuviškos sąlygos amerikiečio negąsdina

Puikiai lietuviškai kalbantis amerikietis dirba rinktinės trenerių štabe ir tikisi pakelti beisbolo kultūrą Lietuvoje.

Liepos mėnuo tiek V.Gordonui, tiek visam rinktinės trenerių štabui yra labai darbingas. Mėnesio pradžioje lietuviai Slovakijoje laimėjo Europos čempionato antrojo diviziono „B1“ grupės varžybas.

Šį savaitgalį jie gali žengti į elitinį divizioną. Vakar Utenoje įvyko pirmosios atkrintamųjų varžybų rungtynės su Izraelio komanda, šiandien įvyks antrosios, rytoj, jei prireiks, bus žaidžiamos trečiosios. Į elitinį divizioną pateks dvejas rungtynes laimėsianti ekipa.

Rinktinės vyriausiasis treneris yra Lietuvos beisbolo asociacijos prezidentas Virmidas Neverauskas, jam talkina du amerikiečiai - V.Gordonas ir Kristoferis Rodrigesas (Christopher Rodriguez). „Vyksta bendradarbiavimas.

Virmidas turi daug reikalų kaip prezidentas. Oficialiai vadovauja jis, bet labai svarbu turėti trenerių komandą, nes yra daug niuansų - metikai, gynyba, puolimas. Neįmanoma visko pamatyti vienam“, - „Respublikai“ sakė V.Gordonas.

Treneriai užsieniečiai Lietuvoje nėra labai retas reiškinys. Specialistai iš užsienio dirba regbio, ledo ritulio rinktinėse. Tačiau V.Gordono atvejis - kitoks. Jis Lietuvoje praleidžia nemažą metų dalį ir sklandžiai kalba lietuviškai.

Pakviestas V.Neverausko, amerikietis prieš 14 metų pradėjo žaisti Kauno klube. Prieš ketverius metus jis prisijungė prie rinktinės trenerių štabo. „2005 m. buvo pasiūlymas žaisti Europoje. Kai man pasakė apie Lietuvą, turėjau paguglinti, kur ji yra. Pirmą kartą čia atskridau nieko nežinodamas“, - prisiminė V.Gordonas.

Žaidžiant Lietuvoje, ryšių su mūsų šalimi atsirado vis daugiau. V.Gordonas vedė kaunietę, įstojo į magistrantūrą Vytauto Didžiojo universitete. „Po vestuvių grįžome į Ameriką, ten veikla buvo mažiau susijusi su beisbolu. Kai gimė vaikai, atsirado noras dažniau grįžti į Lietuvą.

Daugiau laiko praleidžiame Amerikoje, nes dukrai jau šešeri ir ji eina į mokyklą. Šiemet mokykla baigėsi gegužės gale, bet aš parašiau prašymą, kad išleistų anksčiau - balandį, kad kuo ilgiau pabūtume Lietuvoje. Čia atvykstame kasmet, pabūname 4-5 mėnesius“, - pasakojo beisbolo treneris.

Užsieniečiai dažnai sako, kad lietuvių kalba yra labai sunki. Tokia ji atrodė ir V.Gordonui, bet dabar bendravimas lietuviškai problemų nekelia: „Jei mokytumeis tik mokykloje, gal ir per 20 metų neišmoktum.

Tačiau man kalbos patinka. Esu buvęs Kinijoje ir ten kažkiek pramokau kinų kalbą. Buvo gal net lengviau nei išmokti lietuviškai. Kiekvieną kartą, kai grįžtu į Lietuvą, reikia iš naujo priprasti prie kalbos. Man lietuvių kalba patinka, net anglų kalba suprastėja, kol gyvenu čia.“

Išmokti lietuviškai yra tikrai lengviau nei pastatyti Lietuvoje bent vieną tikrą beisbolo aikštę. Mūsų šalyje ši sporto šaka vis dar atrodo egzotiška. Prieš mačą su žydais Utenoje teko atgaivinti ketverius metus nenaudotą aikštę. Alternatyvų tiesiog nebuvo. Yra vilčių, kad aikštės atsiras Vilniuje ir Kaune, bet kol kas - tik vilčių.

„Kai atvykau, jau buvo viltis, kad po kelerių metų stadionas bus, bet procedūra užstrigo. Šiaip yra tikrai sunku.

Aš galiu grįžti į JAV ir mano mieste yra 50 beisbolo aikštelių, gal net daugiau. Ten galiu tarsi atsigaivinti ir vėl su didesniu entuziazmu grįžti prie beisbolo Lietuvoje. Tiems, kas nuolat gyvena Lietuvoje, jaučiu didelę pagarbą, kad jie palaiko šį sportą. Sąlygos tikrai nėra geros.

Pavyzdžiui, žiemą Kaune mes turėdavome vietą, kur gali treniruotis mušėjai, bet ta vieta buvo Dariaus ir Girėno stadione. Dabar ten vyksta remontas, netgi ir žiemą nėra kur sportuoti. Atrodo, žengiami trys žingsniai pirmyn, o tada - du atgal“, - svarstė V.Gordonas.

Geriausi Lietuvos beisbolininkai gali tobulėti kitose šalyse, šį kelią jie ir renkasi. „Talentingiausi visada žaidžia rinktinėje ir gauna patirties užsienyje, nes kasmet keliauja.

Bet taip galima pakilti tik iki tam tikro lygio. Paskui ateina laikas iškeliauti. Vienas iš mūsų žaidėjų dabar du mėnesius praleido Švedijoje. Anksčiau keli žaidėjai buvo atvykę pas mane į Šiaurės Karoliną. Balandį ten darėme ir rinktinės stovyklą“, - sakė V.Gordonas.

Jis džiaugiasi, kad, nepaisant sudėtingų sąlygų, Lietuvoje yra žmonių, norinčių žaisti beisbolą: „Pavyzdžiui, dabar Kaune yra vienas klubas, bet dvi jo komandos. Vyresni žaidėjai dar nori žaisti, bet neturi daug laiko beisbolui. Jaunesni nori žaisti, bet netelpa į tą komandą.

Todėl šiemet yra dvi komandos ir visi gauna žaisti. Bandysime suorganizuoti Lietuvoje kuo daugiau komandų.“

Kalbėdamas apie tai, ką reikia padaryti pirmiausiai, kad Lietuvoje pakiltų beisbolo lygis, amerikietis akcentavo, jog svarbus yra ne vienas faktorius. „Jei statai aikštę ir nėra žmonių, tai nėra gerai.

Jei yra žmonės, bet nėra aikštės, irgi negerai. Tie žmonės tada dingsta. Viskas yra svarbu - bendrauti su užsieniečiais, dirbti su vaikais. Tikslas - pakelti beisbolo kultūrą Lietuvoje. Kad būtų kaip krepšinyje, kur žaidžia mėgėjai, vaikų tėvai supranta žaidimą. Užduočių yra daug, yra ką veikti“, - teigė beisbolo specialistas.