Atlantiečiai be oficialių varžybų gyvens dar iki birželio 15 dienos. Tądien jie išvykoje žais A lygos čempionato šešioliktojo turo rungtynes su paskutinę vietą turnyrinėje lentelėje užimančia "Jonavos" ekipa.
Per pertrauką, kurios metu Lietuvos nacionalinė ir jaunimo rinktinės dalyvauja Baltijos taurės varžybose, pašnekinome visas rungtynes be keitimų rungtyniavusį "Atlanto" legionierių iš Baltarusijos Michailą Kaliadką.
Jūs vienintelis "Atlanto" žaidėjas, be keitimų sužaidęs visas penkiolika A lygos rungtynių ir vienerias Lietuvos futbolo federacijos taurės turnyre. Be to, pastaruoju metu einate ir komandos kapitono pareigas. Vadinasi, treneriai jumis pasitiki?
Į Klaipėdą atvykau pernai vasarą. 2017-aisiais sužaidžiau tik šešerias rungtynes, o pagrindinės sudėties žaidėju tapau tik sezono pabaigoje. Šiemet situacija pasikeitė. Vyriausiasis treneris Algimantas Briaunys leido daug žaisti ir, manau, per daug jo nenuvyliau. Dėl kapitono pareigų? Jos priklauso po sunkios traumos atsigaunančiai klubo legendai Andriui Bartkui. Kai jis nežaidė, kapitonu buvo ir Pavelas Doroševas, ir Mindaugas Panka. Pastarajam gavus traumą kapitono raištį tenka mūvėti man.
Pernai, be jūsų, "Atlanto" marškinėlius vilkėjo dar keturi futbolininkai iš Baltarusijos. Kaip manote, kodėl jie nepasiliko Klaipėdoje?
Maksimas Čyžas gavo sunkią traumą. Kiti turėjo asmeninių motyvų ir išvyko. Aš pasilikau, nes sutapo mano ir klubo interesai.
Apie jus "Atlanto" sirgaliai žino mažai...
Gimiau 1988 m. lapkričio 11 d. Minske. Futbolą pradėjau žaisti gimtojo miesto "Smenos" komandoje, kurios pagrindu vėliau susikūrė FC "Minsk". Su šiuo klubu pasirašiau pirmą profesionalų kontraktą. Tačiau įsitvirtinti šioje ekipoje nepavyko - buvau skolinamas įvairiems Baltarusijos klubams. Neblogai sekėsi pirmojoje lygoje rungtyniavusiame klube "Baranoviči". Žaisdamas šioje ekipoje 2009 metais įmušiau 15 įvarčių ir tapau rezultatyviausiu žaidėju. 2011 metais su FC "Gomel" iškovojau Baltarusijos taurę. Finale 2:0 nugalėjome FC "Neman" iš Gardino. Teko parungtyniauti ir "Gorodėjos" ekipoje, ir Bresto "Dinamo" klube bei paragauti legionieriaus duonos Lenkijos pirmojoje lygoje.
Minėjote apie rezultatyvų savo sezoną 2009 metais. Vadinasi, žaidėte puolėju?
Žaidžiau ir puolėju, ir atakuojančių saugų grandyje. Tik "Atlante" man buvo patikėta žaisti krašto gynėju. Naujojoje pozicijoje jau pripratau ir didelių problemų nekyla. Per pirmojo rato rungtynes su "Jonava" teko prisiminti ir "golamušio" specialybę. Tiesa, išlyginamąjį įvartį įmušiau iš baudinio.
Per rungtynes Klaipėdoje jus dažnai palaiko žmona ir sūnus. Ką šis palaikymas jums reiškia?
Daug. Žmona Julija ir penkerių dar neturintis sūnelis Jaroslavas yra pagrindiniai mano sirgaliai. Tiesa, ne visuomet jie turi galimybę dalyvauti "Atlanto" rungtynėse. Ypač aktyvus yra sūnus. Jis visuomet veržiasi pas mane į aikštę.
Kaip manote, ko trūksta "Atlantui" kovojant dėl aukštų vietų čempionate?
Komanda yra sukomplektuota iš gerų žaidėjų, bet daugumai iš jų trūksta stabilumo. Tiesa, yra viena išimtis - "Atlantas" stabiliai gerai rungtyniauja išvykose. Svetur šiemet iškovojome net 16 taškų. Tačiau nereikia pamiršti ir savų sirgalių, kurie pergalių laukia ir Klaipėdoje. Šiemet į komandą įsiliejo daug naujų žaidėjų ir, suprantama, trūksta susižaidimo. Reikia komandoje ir stabilaus branduolio. Dabar to nėra, nuolat keičiasi startinė sudėtis. Tačiau "Atlanto" turnyrinė padėtis nėra prasta - galime pakovoti dėl bronzos medalių, garantuojančių kelialapį į UEFA Europos taurės turnyrą kitąmet.
Jūsų sutartis su "Atlantu" baigiasi šį birželį. Ar pasiliksite Klaipėdoje?
Dėl ateities yra daug klaustukų. Daug kas ne nuo manęs priklausys. Į komandą ateina nauji klubo dalininkai, naujas treneris. Ar aš būsiu reikalingas? Šiaip tai norėčiau "Atlante" pasilikti. Man Klaipėdoje patinka.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą