Neinfekcinės ligos - grėsmė išnykti

Sveikos gyvensenos šalininkai trimituoja ir skelbia pavojų: pasaulyje kasmet nuo lėtinių neinfekcinių ligų miršta 36 milijonai žmonių, tai yra daugiau nei 63 proc. visų mirties atvejų. Europoje šios ligos sukelia net 86 proc. visų mirčių. Klaipėdos sveikos gyvensenos specialistai neslepia susirūpinimo, kad Lietuvos sveikatos ministerija kasmet eikvoja milijardus litų ligoms gydyti ir gydytojams išlaikyti, o pagrindinėms šių ligų prevencijos priemonėms - sveikatingumo projektams, fizinio aktyvumo skatinimui ir sveikos gyvensenos propagavimui - lieka tik trupinėliai.

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų, kurios prezidentas yra klaipėdietis profesorius Algimantas Kirkutis, memorandume skelbiama, kad lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) - viena didžiausių grėsmių žmonijos išlikimui per visą istoriją.

"Vertinant šių ligų pavojingumą ir išplitimą pasaulyje, matyti, kad visos iki šiol buvusios infekcinių ligų epidemijos (maras, cholera, tuberkuliozė, AIDS) ir kitos virusų bei mikroorganizmų sukeltos ligos nebuvo sukėlusios tokio masinio sergamumo ir nenusinešė tiek daug gyvybių, kaip lėtinės neinfekcinės", - teigė A. Kirkutis.

Lėtinių neinfekcinių ligų terminas klinikinėje praktikoje imtas vartoti praeito šimtmečio viduryje.

Šiuo terminu apibūdinamos ligos, susijusios su žmonių gyvenimo būdu, pavyzdžiui: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, onkologinės ligos, diabetas, lėtinės plaučių ligos ir kt.

"Tai sudaro net 77 procentus visų ligų, kuriomis serga europiečiai. Prognozės rodo, kad, nepasikeitus šių ligų prevencijos ir gydymo tendencijoms, dėl keturių pagrindinių sveikatą nulemiančių veiksnių (tabako rūkymo, prastos mitybos, alkoholio vartojimo ir mažo fizinio aktyvumo) tolimesnis sergamumas LNL tik didės", - skelbiama memorandume.

Vaistai - ne išeitis

LNL grėsmė visame pasaulyje sukėlė didžiulį žmonių susirūpinimą. Šių metų balandžio 7 dieną vykusioje Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 65 sesijoje "Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė" pasaulio valstybių lyderiai priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžė neatidėliotinų koordinuotų kovos su LNL priemonių būtinumą.

Asamblėjoje buvo prieita prie išvados, kad jei artimiausiu laiku nebus užkirstas kelias LNL, tai jau nuo 2030 metų šios ligos per metus nusineš apie 52 milijonus gyvybių. Baisiausia yra tai, kad nuo šių ligų miršta jauni darbingi žmonės, lėtinės infekcinės ligos lemia didelį nedarbingumą, negalią ir blogina gyvenimo kokybę. Per praėjusius metus pasaulyje mirė net 9 milijonai žmonių, kuriems dar nebuvo sukakę 60 metų. Visa tai kelia didžiulį susirūpinimą ir rodo, jog neatidėliotinai reikia imtis priemonių, kad kuo greičiau nacionaliniu, regioniniu ir globaliu mastu būtų sprendžiama ši jau epidemijos pobūdį įgavusi problema.

"Reikia labiau propaguoti fizinį aktyvumą: jogą, judėjimą, dažnesnį pasivaikščiojimą, pasivažinėjimą dviračiu, šiaurietišką vaikščiojimą ir panašiai. Judėjimas - tai gyvybė, nejudėjimas - mirtis. Juk dar 1928 metais Vilhelmo Storostos-Vydūno knygoje "Sveikata, jaunumas, grožė" rašoma: "Žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti nei ligas gydyti." Vydūnas, kuris kilęs iš mūsų krašto - Kintų, pirmiau už Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) įvardijo, kas tai yra sveikata, taip pat ir pažėrė būdų kaip išlikti sveikiems bei išvengti ligų. Juk pamatinės vertybės nesensta. Vydūnas sakė, jog sveikata yra žmogaus fizinė, jausminė ir dvasinė gerovė. Dvasinė gerovė - tai esminė priežastis, kodėl žmogus turi būti sveikas. Tai ypač aktualu šiuolaikiniam žmogui", - kalbėjo A. Kirkutis, kuris nuo 1993 m. yra Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas ir nuo 2004 m. - Širdies aritmijų laboratorijos vadovas. 1998 m. Klaipėdos universitete su kitais įkūrė Sveikatos mokslų fakultetą, 12 metų buvo šios mokslo įstaigos dekanas.

"Mane baugina valstybės politika: vis daugiau skiriama pinigų vaistams, eikvojamos milijardinės lėšos gydytojams, ligoniams, ligoninėms išlaikyti, užuot labiau rėmus sveikatingumo programas. Kiek man teko domėtis, iš Lietuvos ligonių kasų ligų gydymui skiriama net 35 kartus daugiau lėšų nei sveikatingumo projektams. Valstybė turėtų būti suinteresuota vadovautis visai kitokia politika. Dabar einama lengviausiu keliu. Teigiama, kad vaistų gamyba ir pardavimas priartėjo, o gal net jau viršijo prekybos ginklais pelningumą. Turėtume skatinti ne vaistų vartojimą, o sveikatingumo propagavimą ir natūralią liaudies mediciną. Žinoma, kai ligos užklumpa, jas būtina gydyti, tačiau dar svarbiau gyventi taip, kad tų ligų nebūtų. Būtent todėl reikia atsigręžti į sveiką gyvenseną", - argumentus dėstė A. Kirkutis.

Lėšos sportui atsiperka su kaupu

Prieš kelias dienas olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė, kuri pretenduoja į Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentės postą, pabrėžė, kad amerikiečių mokslininkų atlikti skaičiavimai nustatė, kad vienas doleris investuotas į sportą, sutaupo 5-6 dolerius sveikatos apsaugai.

"Reikia siekti, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys ir finansavimas sportui. Juk tai ne tik užimtumas, naudinga veikla, bet ir ligų prevencijos priemonė bei sveikata", - pabrėžė olimpinė čempionė.

Anot A. Kirkučio, PSO įrodė, kad medicina išsprendžia tik 10 proc. bėdų, 20 proc. sveikata priklauso nuo genotipų, taip pat 20 proc. - nuo gyvenamosios aplinkos ir 50 proc. - nuo gyvenimo būdo.

"Šiandien mes pamiršome sveiką gyvenseną, nežiūrime, ką valgome, nejudame, gyvename apimti nuolatinio streso. Juk jei išmoksime sveikai ir teisingai gyventi - nebus tokių milžiniškų išlaidų, nebus tiek mirčių ir tiek daug nelaimingų žmonių. Be to, sveikas ir žvalus žmogus - daug darbingesnis ir naudingesnis valstybei", - pabrėžė medicinos mokslų daktaras.

Reikia esminių permainų

Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų memorandume pabrėžiama, kad neseniai pasibaigusios "Lietuvos sveikatos programos 1998-2010" rezultatai parodė, kad LNL mūsų šalyje kelia ne mažesnę grėsmę nei kitur Europoje.

Pradėti šviesti bei skatinti mankštintis, žinoma, reikia jau ankstyvoje vaikystėje.

"Akivaizdu, jog reikia esminių permainų sveikatos politikos ir strategijos srityse. Nepakanka akcentuoti vien tik ligų gydymo ir simptomų malšinimo svarbos. Tokia politika gali tik toliau didinti išlaidų sveikatos apsaugai naštą, bet teigiamų poslinkių gerinant šalies gyventojų sveikatą neduos. Dabartinė sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarka paseno. Visomis lėšomis, kurios skiriamos sveikatos apsaugai, disponuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Akivaizdu, kad ji daugiausia dėmesio skiria ligų gydymo problematikai, šiek tiek - visuomenės sveikatos sričiai, o sveikatą tausojančios ir stiprinančios veiklos svarbą ignoruoja.

Neabejotinai reikia atskirti ligų gydymo ir sveikatą tausojančią bei ją stiprinančią veiklą valstybiniu administraciniu požiūriu. Turi būti teikiamas prioritetas sveikam gyvenimo būdui, o ne vartotojiškai ideologijai. Sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo skatinimas neturi būti paliekamas vien tik nevyriausybinėms ir visuomeninėms organizacijoms, - šias funkcijas būtina deleguoti ir valstybinėms institucijoms. Sveika gyvensena turi tapti neatsiejama nacijos kultūros dalimi. Būtinas konstruktyvesnis sveikatos srities specialistų dialogas su paslaugų ir gamybos pramonės atstovais", - rašoma dokumente.

"Būtina šviesti nuo vaikystės"

Dalius ŠMAIŽYS, asmeninis kūno rengybos ir fitneso treneris, sporto magistras

Valstybės politika turėtų labiau skatinti fizinį aktyvumą, rengti ir labiau remti sveikatingumo programas. Pradėti šviesti bei skatinti mankštintis, žinoma, reikia jau ankstyvoje vaikystėje. Mano nuomone, būtini ne tik praktiniai užsiėmimai, bet ir elementarios teorinės žinios, kurių trūksta mokykloje, taip pat ir universitete. Bet kuris jaunas žmogus nesunkiai geba išvardinti kompiuterio ar automobilio dalis, o savo kūno ir jame vykstančių procesų pakankamai nepažįsta.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja mankštintis bent 30 minučių per dieną. Ar daug žmonių, galėtų pasakyti, jog tiek laiko praleidžia sporto salėje? Ko vertas darbuotojas, jei jis paliegęs ir fiziškai neaktyvus? Ar jis bus geras savo srities specialistas, jei po poros valandų sėdėjimo biure paskausta nugara ir jis nebesugeba koncentruoti savo dėmesio? Kiekvienas darbdavys labiau įvertins sveiką, žvalų, spinduliuojantį energija, noru tobulėti visose gyvenimo srityse specialistą. Todėl reikia lavinti tiek protą, tiek kūną, o ne suspausti save į siaurus rėmus.

"Liekninamosios piliulės - tik mitas"

Arvydas MIŠEIKIS, fitneso treneris, sveikos gyvensenos propaguotojas

Visi žmonės nori ilgai gyventi, tačiau ar tikrai jie bus laimingi būdami seni ir ligoti? Savo kūnu reikia rūpintis visą gyvenimą. Man darosi baugu, kuomet į sporto klubą atėję paaugliai nesugeba prisitraukti prie skersinio, vos pajuda, fizinė būklė tragiška. Argi normalu, kad 13-15 metų jaunuoliai jau pasižymi trečio laipsnio nutukimu. Kartais tėvų per didelė meilė ir lepinimas bandelėmis bei saldumynais padaro ne naudą, o didelę žalą. Neretai man tenka įtikinėti ir tėvus, kad jų vaikams būtina derinti mitybą bei dažniau užsukti į sporto salę.

Fitneso sporto klubai atlieka didžiulę naudą - skatina žmones sportuoti. Žinoma, apmaudu, kad nesulaukiame valdžios dėmesio. Šis sportas ir sportininkai išgyvena tik entuziastų dėka. Normaliose civilizuotose valstybėse fitneso sporto klubai yra finansuojami vyriausybės, kadangi užsiima sveikatinimo misija. Juk sportuojantis sveikas žmogus yra gerokai darbingesnis ir žvalesnis, nei mažai judantis ir dėl nusilpusio imuniteto dažniau sergantis. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas - sportas, mitybos derinimas - galėtų tapti kiekvieno žmogaus neatsiejama gyvenimo dalimi. Norime žmonėms paaiškinti, kad sportas, judėjimas, fizinis aktyvumas - tai gyvybės, žvalumo eliksyras.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir technologijos skatina žmones mažiau judėti, daugelis net kelis metrus iki parduotuvės važiuoja automobiliu. Turėtume keisti savo įpročius ir gyvenimo būdą. Piliulės, kurios neva lieknina, gerina savijautą ir panašiai net žiūrint televiziją ir nesportuojant, - tai mitas. Nepamirškime, kad patys esame savo sveikatos kalviai, o juk sveikata - brangiausias mūsų turtas.

Mokslininkai apie fizinį aktyvumą

Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikatos stiprinimo, lėtinių ligų profilaktikos priemonė. Jo stoka kartu su kitais sveikatos rizikos veiksniais (rūkymu, nesveika mityba, antsvoriu) sukelia lėtines ligas. Ilgalaikių tyrimų duomenimis, fiziškai neaktyvių žmonių mirtingumo rizika yra 1,2-2 kartus didesnė nei fiziškai aktyvių.

Fizinio aktyvumo trūkumas didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Be to, fiziškai pasyvūs žmonės dažniau nutunka, serga nuo insulino nepriklausomu cukriniu diabetu.

Fiziškai pasyvūs žmonės dažniau skundžiasi bloga nuotaika, nerimastingumu, depresija, mažiau pasitiki savimi.