Pradingusio sportininkų turto paieškos eina galop

Motosportas

Viena iš nedaugelio uostamiesčio techninio sporto šakų - motokrosas šiomis dienomis gyvuoja tik privačių rėmėjų ir entuziastų pastangomis. Situacija panaši visoje Lietuvoje - techninio sporto šakos merdėti pradėjo iš karto po šalies nepriklausomybės atgavimo, kai sukčiai pasisavino sportininkų turtą.

Motokroso mėgėjai, kaip ir kitų sporto šakų atstovai su nostalgija atsimena sovietmetį - aukso amžiaus laikus. 1957-aisiais Klaipėdoje įkūrus auto-moto klubą (nuo 1962-ųjų - "Kirai" aut. pastaba) prireikdavo puse žodžio prasitarti, jog reikia naujos technikos ir kieme jau stovėjo 6 naujutėlaičiai "Jawa" motociklai.

Dabar gi vaizdelis blogesnis - iš karto po nepriklausomybės atkūrimo prasidėjo mokyklos vargai - didžioji dalis turto dingo. Tuomet motokrosą Klaipėdoje visi lyg ir užmiršo, išskyrus vieną žmogų - trenerį Algį Šerkšną, kuris už šią sporto šaką bei jos gerbūvį sako kovosiąs tol, kol paskutinį atodūsį iškvėpsiąs.

Draugai nusisuko

Anot trenerio, iš Klaipėdos savivaldybės kasmet sportininkai gauna 8-10 tūkst., litų, kuriuos naudoja varžybų organizavimui. Beje, per 3 metus iš šių lėšų pavyko sutaupyti vienam motociklui. Kiekvienais metais tūkstančiu litų klubą paremia Lietuvos motokroso federacija.

Todėl treneris visuomet į jį besikreipiančių vaikų klausia, ar tėvai sugebės juos paremti. Treneris sako apgailestaująs, kad kai kuriems vaikams tenka atsakyti, mat šių tėvai negalėtų padėti atžaloms.

Viena uostamiesčio metalo perdirbimo įmonė - ne tik pagrindinė motokroso rėmėja, bet ir trenerio darbovietė - jis čia dirba vairuotoju. Tepalo motociklams A. Šerkšnui parūpina vienas jo bičiulis.

Buvę A. Šerkšno auklėtiniai ir draugai, pasak jo, šiuo metu dirba Seime, užima didelių įmonių vadovų postus. Treneris pasakoja, kad anksčiau jie žadėję padėti, tačiau susikūrę gerovę sau, nuo jo nusisuko.

Sportas arba kolonija

Motokroso trenerio manymu, šią sporto šaką tiek Lietuvoje, tiek Klaipėdoje būtina atgaivinti, mat ja labai domisi ne pačios geriausios reputacijos jaunimas.

"Užsėdę ant motociklo jie išsilieja ir su nekantrumu laukia kitų treniruočių", - sakė jis. Treneris pasakojo neseniai sužinojęs, kad 2 jo auklėtiniai, kurie dėl finansinių sunkumų negalėjo sportuoti, atsidūrė nepilnamečių pataisos namuose.

"Nejaugi visų laukia tas pats?", - klausė A. Šerkšnas.

Tačiau prašydamas valdininkų paramos ir bandęs motokroso naudą paaiškinti tokiais pavyzdžiais jis sulaukė atsakymo, kad tai - ne naujiena - neva kiekvienas treneris savo prašymus grindžia panašiomis priežastimis.

A. Šerkšnas sako supratęs, jog valdžiai adresuoti jo prašymai atsako sulauks nebent ateityje.

"Dabartinėje valdžioje nėra šios sporto šakos mėgėjų, gal kai išrinksime naują jų atsiras. Tuomet ir rasime bendrą kalbą", - sakė treneris.

Jis pasidžiaugė, kad paramos jau sulaukė iš Seimo. Jaunimo ir sporto reikalų komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas ėmėsi gaivinti ne tik motokrosą, bet ir kitas techninio sporto šakas.

"Manau, kad šis sportas turi įgauti naują kvėpavimą" - sakė pagalbą sportininkams žadėjęs Seimo narys.

Įtaria aferas

Motociklininkų bėdos prasidėjo po nepriklausomybės atkūrimo, kai jiems priklausęs turtas atiteko nežinia kam.

2003-aisiais klubo "Kirai" vadovai kreipėsi į miesto merą bei Vyriausybės atstovą apskrityje prašydami padėti atgauti anksčiau draugijai priklausiusį turtą - šaudymo klubą, esantį Birutės gatvėje, buvusį Miesto jūrų klubą Artojo gatvėje, 1 ha teritoriją Melnragėje bei kitus objektus, tačiau atsakymų nesulaukė.

Anksčiau miesto sporto visuomenės reikmėms tenkinti skirtas turtas, pasak A. Šerkšno, neaiškiomis aplinkybėmis atiteko privatiems asmenims, o uostamiesčio sportininkai juo naudotis negali.

"1990-aisiais vietoje Savanoriškosios, buvo įkurta Lietuvos techninio sporto draugija. Tada buvo išparduota didžioji dalis draugijai priklaususio turto - nauji automobiliai, kateriai", - pasakojo treneris.

A. Salamakinas "Vakarų ekspresui" taip pat patvirtino, jog nemaža dalis sportininkams priklaususio turto dingo lyg į vandenį - Seimo narys paprašė audito komiteto tai išaiškinti.

"Prieš dešimtmetį vykusiose turto dalybose yra juodų dėmių, šiuo metu tai aiškinasi auditoriai ir kitos tarnybos. Tikimės, jog darbas bus baigtas iki metų pabaigos ir atsižvelgdami į išvadas imsimės priemonių", - sakė jis.

Nesilaiko įstatymo

Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius "Vakarų ekspresui" papasakojo draugijų turto dingimo priešistorę.

Po nepriklausomybės atkūrimo tuometinė Aukščiausioji taryba priėmė įstatymą, pagal kurį buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR) turtą Vyriausybė turėjo perduoti sporto draugijoms, Lietuvos aeroklubui ir kitoms institucijoms, kad šios galėtų disponuoti turtu, tačiau didelė jo dalis sportininkų taip ir nepasiekė.

"Paprašėm Vyriausybės paaiškinti labai paprastas aplinkybes - kam, už kiek, kada ir kokiu teisiniu pagrindu atiteko anksčiau draugijoms priklausiusi nuosavybė", - sakė jis.

Auditoriai taip pat paprašė įvertinti dabartinio turto būklę, bei paaiškinti, kodėl praėjusių metų vasario 4-ąją Vyriausybė sportininkų turtą patikėjo apskričių administracijoms.

Vyriausybė į komitetų prašymus privalo atsakyti iki gruodžio 23-osios. Priešingu atveju seimūnai prašys prokuratūros jog ši priverstų Vyriausybę vykdyti įstatymą.

A. Skardžius įžvelgė dar vieną turtų dalybų niuansą, kurį pavadino anekdotiniu.

"15 metų galiojusį įstatymą, pagal kurį draugijoms turėjo atitekti sovietmečiu jiems priklausęs turtas, Vyriausybė nori panaikinti, tačiau mes su tuo nesutinkam ir reikalausim jo laikytis", - sakė Audito komiteto pirmininkas.

Viešbutis "Jūragis", anksčiau taip pat priklausė SDAALR, bet prieš 10 metų perduotas Lietuvos techninio sporto draugijos (LTSD) žinion. Numatyta, kad nuo to laiko dalis viešbučio, kaip ir kitų, draugijai priklausančių organizacijų gauto pelno turi atitekti vaikų ir jaunimo techninio sporto vystymui.

Tačiau jo vadovas Kęstutis Vaišvila patikslino, kad iki šiol ši dalis buvusi labai maža - vos 2000 litų per metus, nors viešbučio metinės pajamos šimtąkart didesnės. Likusi pinigų dalis esą skiriama mokesčiams, atlyginimams ir kitoms reikmėms.

K. Vaišvila sakė, kad lauks audito komiteto bei prokuratūros išvadų, tačiau prasitarė jau planuojantis ateinančių metų draugijos biudžetą - vadovo teigimu, jaunimo sporto vystymui bus skirta iki dešimt kartų daugiau pinigų. 2006 metų planus LTSD vadovybė pristatys jau gruodžio mėnesį.

LTSD vadovas teisinosi planavęs taip padaryti dar šiais metais, tačiau jam trukdę bylinėjimaisi - buvusių draugijos vadovų, kuriems dėl turto iššvaistymo bei kitų nusižengimų iškeltos baudžiamosios bylos, netenkino K. Vaišvilos vadovavimas.

Valdas PRYŠMANTAS