Pralaimėjimų virtinė aikštėje ir greta jos: kas darosi „Ryto“ klube?

 O galiausiai ir į viešą konfliktą su klubo vadovais įsivėlę bei rungtynes boikotavę ištikimiausi sirgaliai.

Vilniaus „Ryto“ ekipa išgyvena išties beprotišką laikotarpį, nors dar prieš kelis mėnesius viskas atrodė lyg rožėmis klota – sunkią sezono pradžią išgyvenęs sostinės klubas iš pradžių prasibrovė į Europos taurės ketvirtfinalį, o netrukus iškovojo ir pirmąjį trofėjų per trejus metus – Karaliaus Mindaugo taurės finale nukovė „Žalgirį“ ir savų sirgalių akivaizdoje antrą kartą iškėlė lyg du vandens lašai į NBA titulą panašią taurę.

Atrodo, kad nuo tada „Ryto“ žaidimo kreivė eina tik žemyn, o ją palydi dar ir skandalai šalia aikštelės.

Paskutinis iš jų viešai nuvilnijo praėjusią savaitę. Nuo 2017-ųjų vasaros „Ryto“ prezidentu buvęs Antanas Guoga buvo užfiksuotas „Žalgirio“ arenos ložėje stebintis kauniečių Eurolygos ketvirtfinalio rungtynes prieš Stambulo „Fenerbahče“. Skamba gana neiššaukiančiai, jei ne viena detalė – „Ryto“ prezidentas susitikimą stebėjo mūvėdamas žalią kepuraitę su „Žalgirio“ logotipu.

Jau ir taip supykdęs vilniečius, A. Guoga dar gilesnę duobę išsikasė savo pasiteisinimais, esą „Žalgiris“ yra Lietuvos komanda, o žalią kepuraitę užsidėti jam nėra gėda“.

Ir tai nebuvo pirmas kartas, kai kitą komandą jis iškėlė aukščiau savosios – rudenį A. Guoga aiškino, jog svarbiau už „Rytą“ jam yra Lietuvos rinktinė, kurios interesų jis paiso labiau negu sostinės ekipos.

Kodėl „Ryto“ prezidentui prisireikė „Žalgirio“ rungtynėse pasipuošti šios komandos atributika?

Viena priežasčių galimai yra artėjantys Europos parlamento rinkimai, į kuriuos politikas eina su Lietuvos centro partija.

Ne pačius geriausius laikus išgyvenantis „Rytas“ jau ir taip nėra itin populiarus, o pridėjus dar ir pastarųjų metų tendencijas būti sostinės ekipos prezidentu A. Guogai, ko gero, nebuvo pats palankiausias politinis sprendimas.

Savo ruožtu „Žalgiris“ išgyvena tikrus auksinius laikus ir gretintis su Lietuvos čempionais savotiškai tapo „madinga“.

Kauniečių rungtynėse lyg tyčia lankosi ir į prezidento kėdę taikantys Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda, tad ant tos pačios bangos, panašu, pamėgino užšokti ir A. Guoga. Tik vargu, ar „Žalgirio“ sirgaliai turi tokią trumpą atmintį ir per kelias savaites pamirš, kad dar ką tik šis žmogus buvo jų aršiausių varžovų vadovas.

Apskritai, A. Guogos „prezidentavimas“ Vilniuje buvo mažų mažiausiai keistas. Dar 2017-ųjų rudenį apkaltinęs klubo generalinį direktorių Darių Gudelį sandoriu su „MG Baltic“ bei pareikalavęs atsistatydinimo, tačiau palaikymo nei iš „Ryto“ valdybos, nei iš miesto savivaldybės nesulaukęs, A. Guoga kurį laiką laikėsi atokiau nuo komandos.

Daugelis net manė, kad buvusio pokerio žaidėjo „Ryto“ valdyme nebeliko, kol praėjusį spalį juos pasiekė netikėta žinia – A. Guoga pristatė klubo naujoką Manny Harrisą ir staiga atsirado klubo vadovų sąraše, kur jis vėl buvo įrašytas kaip prezidentas. Esą, niekur prieš tai nedingęs.

Kaip bebūtų keista, panašią istoriją galima įžvelgti ir su dar vienu „Ryto“ vadovu – Dariumi Gudeliu. Kelerius metus sostinės komandos generaliniu direktoriumi buvęs ryšių su visuomene specialistas skambiai pasitraukė lapkritį po ne ko kito, o konflikto su klubo sirgaliais, kurį savo jau minėtu pasisakymu apie rinktinę iššaukė A. Guoga.

„Kieno komanda yra „Rytas“ ir kam ji atstovauja? Mažai grupelei ar visai sostinei? O gal Lietuvą tarptautiniuose turnyruose? Norime arenoje matyti daugiau šeimų su vaikais, jaunimo, ar turime toleruoti keiksmažodžius? Kodėl yra dirbtinai priešinamas klubas ir šalies rinktinė?“, – retoriškai tuomet klausė D. Gudelis.

Atsisakęs generalinio direktoriaus pareigų, tačiau likęs klubo dalininku jis teoriškai turėjo atsitraukti nuo komandos valdymo, tačiau panašu, kad tas „atsitraukimas“ liko tik teorinis.

D. Gudelis jau kurį laiką yra įvardijamas bene įtakingiausiu „Ryto“ vadovybės žmogumi, o ir A. Guoga, duodamas interviu 24sek.lt  po pasitraukimo iš „Ryto“, svarbiausiu žmogumi Vilniaus klube įvardijo D. Gudelį.

„Yra Darius Gudelis, kuris pilnai valdo komandą. Jis valdo, sprendžia, skiria vadovus“, – aiškino europarlamentaras.

Išeinantys ir paslaptingai vėl sugrįžtantys klubo vadovai nėra vienintelė pastaruoju metu „Ryte“ tvyranti paslaptis. Dar viena sunkiai suvokiama tema supa „B tribūną“, kuria kaip pretekstu savo išėjimui pasinaudojo ir minėtieji A. Guoga ir D. Gudelis.

Du dešimtmečius „Rytą“ palaikantys ir šiemet į kone visas Europos taurės išvykas, jau nekalbant apie LKL rungtynes, vykę aistruoliai jau kurį laiką su šalies krepšinio lyga kariauja dėl pirotechnikos naudojimo rungtynių metu, o praėjusią savaitę į šį konfliktą įsitraukė ir „Rytas“.

Iš pradžių į savo sektorių neįleisti, o galiausiai iš arenos išėję sirgaliai po mačo net išplatino viešą tekstą, kuriame išklojo ne tik savo poziciją dėl trečiadienį įvykusio konflikto, bet ir iškėlė klausimus dėl kur kas labiau komandą skaldančių problemų – viešos komunikacijos trūkumo, vadovų atskaitomybės ir požiūrio į ištikimiausius sirgalius.

Vis tik vargu, ar į „B tribūnos“ klausimus bus atsakyta. Veikiau priešingai – „Ryto“ vadovai jau kurį laiką viešai kalba apie komandą įkvepiančius sirgalius, tačiau už uždarų durų (A. Guogos ir D. Gudelio atveju – ne tik) siekia mažinti ištikimiausių klubo sirgalių įtaką ir kurti šeimyniškumo kultūrą.

Be A. Guogos, D. Gudelio ir „B tribūnos“ istorijų, „Rytą“ blaško ir dar keli neaiškūs šio sezono vingiai – buvęs trenerio asistentas Alberto Blanco, kaltinantis klubą nuslėpus ir už jį nesumokėjus mokesčių, per vėlai LKL kovoms įregistruotas ir dėl to tik treniruotėse komandai galėsiantis padėti Norbertas Giga ir, be abejo, už Baltijos jūrą banguotesnis ekipos žaidimas.

Pastarajam įtakos gali turėti ne tik dar kovą pagrindinio įžaidėjo Chriso Kramerio patirta kryžminių kelio raiščių trauma ar skandalai už aikštės ribų, bet ir finansinė komandos situacija. „Rytui“ taip ir nepavykus surinkti planuoto 4,4 mln. eurų biudžeto, klube ėmė vėluoti atlyginimai, o tai neabejotinai sumažino žaidėjų, rungtyniaujančių jau tik LKL pirmenybėse, motyvaciją.

Dar priešpaskutinę kovo dieną namie 70:52 įveikę Klaipėdos „Neptūną“ vilniečiai susigrąžino antrąją poziciją ir atrodė, kad jos iš savo rankų jau nebepaleis bei užsitikrins namų aikštės pranašumą bent jau ketvirtfinalio ir pusfinalio etapams. Vis dėlto netrukus „Ryto“ žaidimo kreivė ėmė ristis lyg nuo kalno.

Jau po 11 dienų uostamiestyje Dainiaus Adomaičio auklėtiniai ne tik neiškovojo pergalės, bet ir vos neiššvaistė tarpusavio santykio pranašumo prieš „Neptūną“ – „Rytas“ suklupo 74:89, kai pavojinga riba sostinės ekipai buvo 21 taško deficitas.

Vos po kelių dienų vilniečiai buvo arti ir antros iš eilės nesėkmės, kai Utenoje likus žaisti penkias minutes dar atsiliko 14 taškų skirtumu. Vis tik tuomet juos išgelbėjo puikus D.J. Seeley ir Dereko Needhamo žaidimas, padėjęs komandai spurtuoti net 24:5 ir pasiekti pergalę 92:87.

Laimėjimas Aukštaitijoje greitai buvo užmirštas, nes vos po kelių dienų „Rytas“ gavo vieną skaudžiausių antausių klubo istorijoje – namie po dramatiškos kovos buvo nusileista prieš tai 12 kartų iš eilės pralaimėjusiam LKL autsaideriui Kėdainių „Nevėžiui“. Gavę progą atsitiesti, po savaitės vilniečiai nugalėjo Pasvalio „Pieno žvaigždes“, bet ir šiose rungtynėse turėjo sudeginti daugybę sirgalių nervų – antrajame kėlinyje „Rytas“ atsiliko net 14 taškų skirtumu.

Dviženklį deficitą dar pirmajame kėlinyje Vilniaus klubas „susikrovė“ ir sekmadienį, kai Panevėžyje žaidė su vos aštuonis pasiruošusius žaidėjus turėjusiu „Lietkabeliu“. Vis tik šįsyk jo panaikinti nebesugebėta ir patirta dar viena skaudi nesėkmė – 74:83.

Tad „Rytas“ ne tik pralaimėjo tris iš penkių žaistų mačų, bet ir tik per plauką išsigelbėjo kituose dviejuose, taip sužaisdamas bene prasčiausią atkarpą šalies pirmenybėse per pastaruosius 20 metų.

Per šią atkarpą gerokai sumenko legionierių, kurie paprastai tampa pirmaisiais, reiškiančiais pretenzijas dėl vėluojančių atlyginimų, indėlis.

Štai iki tol vienu ekipos lyderių buvęs D.J. Seeley be jau minėto pasirodymo Utenoje pastaruoju metu atrodo lyg savo paties šešėlis – per likusias devynerias rungtynes kovo-balandžio mėnesiais per mačą jis renka vos po 5,2 taško ir 0,9 naudingumo balo.

Kitas „Ryto“ gynėjas, Rokas Stipčevičius, fiksuoja ne ką geresnius rodiklius – prasidėjus pavasariui kroatas įmeta 3,5 taško ir fiksuoja 3,7 naudingumo balo rodiklį.

Toks legionierių ir apskritai komandos žaidimas kelia galvos skausmą atpirkimo ožiu daugelio sirgalių laikomam D. Adomaičiui, kuriam po kiekvieno mačo telieka kartoti tas pačias, jau kone mintinai išmoktas, frazes.

„Bandome ieškoti priežasčių, bet sunkiai sekasi. Šiandien matėme, kad turėjome tą pačią problemą su varžovų fiziškumu. Jie žaidžia fiziškai, agresyviai ir mus išstumdavo iš kai kurių situacijų, gynyboje įstumdavo į situacijas, kurių nenorėdavome, – po paskutinės nesėkmės Panevėžyje kalbėjo D. Adomaitis. – Tai ir buvo didžiausia problema.

Kalbame individualiai, žiūrime visi kartu ir įrašus, analizuojame, prieiname prie tų sprendimų, sutinkame, kad taip arba ne. Kai kuriose situacijose padarome išvadas, ateina naujos bėdos, vėl ieškome. Nesėdime, analizuojame žaidimą ir treniruotėse ir rungtynėse.“

Virš Vilniaus krepšinio flagmano pakibo juodi debesys, kuriuos, kaip bebūtų keista, virš savęs prisišaukė paties „Ryto“ vadovybė. Iki sezono pabaigos jau liko vos kelios rungtynės ir iškęsti sostinės ekipos žaidėjams bei sirgaliams liko nedaug, tačiau vasarą klubui neabejotinai reikės permainų tam, kad bent jau kitą sezoną galima būtų pasitikti su optimistiškesne gaida.