Pritarta nacionalinio stadiono koncesijos sutarčiai

„Už“ balsavo 28 tarybos nariai, „prieš“ – 3, susilaikė 14.

Tarybos narys Žilvinas Šilgalis klausė, kas bus su projektu, jei koncesininkas pasitrauks, sumokėjęs 2 mln. eurų baudą.

„Jei toks variantas atsitiks, sutartyje numatyta koncesininkui pasitraukti numatant 2 mln. eurų baudą. Jei taip atsitinka, kas tada vyksta toliau? Mano galva, toliau reikia ieškoti naujo operatoriaus ir naujos derybos, ir neaišku, kokiomis sąlygom susiderėsi, neaišku, ar Vilniaus miesto savivaldybei reikės mokėti papildomai“, – kalbėjo Ž. Šilgalis.

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigė, kad, jei taip atsitiks, stadiono operavimo ir paslaugų teikimo pareigas turės perimti finansuotojas.

„Jeigu koncesininkas pasitraukia, (...) finansuotojas turi perimti pareigas ir toliau vykdyti operavimą ir teikti paslaugas, jeigu nori atgauti metinį mokėjimą. Jis nebūtų mokamas, jei paslaugos tame komplekse nėra teikiamos. Turime paties koncesininko finansinį veiklos modelį ir jame numatytos sąnaudos, kiek maždaug kainuos išlaikyti kompleksą – apie 1,5 mln. eurų per metus. Tačiau turime suprasti, kad nėra dar Lietuvoje nacionalinio stadiono, su kurio kaštais galėtume palyginti ir suprasti, ar tikrai bus tokie kaštai“, – teigė P. Poderskis.

Tuo metu tarybos narys Aidas Gedvilas klausė, kodėl sutartyje numatyta teisė, o ne prievolė finansuotojui perimti operavimo pareigas tuo atveju, jei koncesininkas pasitrauks.

„Turi teisę, tai nebūtinai taip turi nutikti. Ar nematote tikslingumo numatyti, kad privalo tai padaryti?“, – sakė A. Gedvilas.

P. Poderskis sutiko, kad šį pasiūlymą galima apsvarstyti.

„Jeigu paslaugos neteikiamos, mes nemokame pinigų, metinio mokėjimo už tą kompleksą. (...) Toks pakeitimas būtų galimas, tik klausimas, ar mes tikrai norime patys reguliuoti, kada finansuotojas privalo įsitraukti, ar tą norime padaryti per žirklių principą – jei paslaugos neteikiamos, pinigai nemokami“, – sakė P. Poderskis.

Tarybos narys Lukas Savickas klausė, ar, projekte išaugus savivaldybės lėšų daliai, ateities miesto savivaldybės ir tarybos „nebus paliktos surištomis rankomis.“

„Savivaldybės dalis padidėjo beveik dvigubai, iki 106 mln. eurų, ir 56 mln. eurų viršijo ankstesnę maksimalią sumą (kuri numatyta ankstesniu. – ELTA) tarybos sprendimu. Tai reikia aiškiai įvardyti ir tai įvertinti, ypač, kad šis turtas bus apskaitomas ir nuguls į balansą. Ar mes nenustumiame klausimo ateities taryboms ir administracijoms? Ir ar jos nebus paliktos surištomis rankomis?“, – sakė L. Savickas.

P. Poderskio teigimu, savivaldybė iš dalies prisiima tam tikrą riziką, tačiau didžioji jos dalis perduodama koncesininkui.

„Mes išlaikėme galimybę turėti tokį pat pasiūlymą, kaip prieš tai, tik su ta sąlyga, kad mes turėsime pinigų. Ar mes jų turėsime, nesiimsiu pasakyti už 2024 metų administraciją ir tarybą, kuri vienokia ar kitokia bus, prie vienokio ar kitokio finansavimo iš centrinės valdžios. Tai tam tikra rizika, kurią mes prisiimame iš dalies, bet didžiąją dalį perduodame koncesininkui“, – sakė P. Poderskis.

P. Poderskis, tarybai priėmus sprendimą, žurnalistams sakė, kad, koncesininkui nusprendus pasitraukti iš projekto statybų laikotarpiu, bauda siektų 10 mln. eurų, jei jis pasitrauktų stadiono operavimo laikotarpiu – 2 mln. eurų.

„Net jei jis bus pastatytas ir užbaigtas, bet jame nebus galima žaisti rungtynių, mes už tą dalį nemokėsime nė euro iš savivaldybės biudžeto. 2023 metais, kai koncesininkas bus sukūręs objektą, investavęs netoli 100 mln. eurų ir nė euro investicijos neatgavęs, jis turės labai didelę motyvaciją prieš rinkimus viską užbaigti, priduoti ir paslaugas pradėti teikti, taip išvengiant politinės rizikos, kuri kyla iš galimo valdžios nuomonės pasikeitimo po šio projekto starto ir priėmimo“, – žurnalistams sakė P. Poderskis.

Vertindamas kritiką, kad projekto galutinė kaina išaugo dvigubai, P. Poderskis sakė, kad projektas pabrangsta, nes skolinamasi 22 metų laikotarpiui.

„Čia kaip imant buto paskolą, – jei butas kainuoja 100 tūkst. eurų, bet, jei pasiėmei 150 tūkst. eurų paskolą butui, jis vis tiek kainuoja 100 tūkst. eurų, bet tam tikrą sumą sudaro patiriami kaštai, kai tau kažkas paskolino. Komerciniai bankai neskolina ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, tokiam projektui neskolina apskritai“, – tikino jis.

Toliau šis klausimas bus svarstomas komitetuose.

Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina nacionalinis stadionas, neformaliojo ugdymo veiklai skirti sporto objektai, nacionalinis sporto muziejus ir kita infrastruktūra, statybų išlaidos sieks 93,2 mln. eurų.

Kaip anksčiau sakė Vilniaus administracijos vadovas P. Poderskis, siekiant suvaldyti projekto rizikas, prisijungė didžiausias Baltijos šalyse privačių kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“.

„Jis suteikia garantiją tiek valstybei, tiek verslui – jis užtikrina, kad kritiniais atvejais projektas nežlugs. Jeigu koncesininkas norės pasitraukti statybų ar operavimo laikotarpiu, jie turės užtikrinti, kad objektas toliau funkcionuos“, – tikino P. Poderskis.

Privati investuotoja bendrovė „Axis Industries” planuoja pastatyti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų futbolo stadioną, Sporto muziejų. Komplekse taip pat atsiras 300 vietų vaikų darželis, kultūros ir ugdymo veiklų centas, biblioteka.

Ji projektą rengia su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“, „Populous“ bei „Cloud architektai“. Koncesijos sutartis su privačiu investuotoju bus sudaryta 25 metams.