„Į talentingą sportininką reikia įdėti daugiau negu 100 proc. darbo, - prieš Lietuvos ir Kipro teniso rinktinių mačą sakė 55-erių R. Balžekas. - Jeigu dirbama 95 proc., tai yra mažai. Reikia dirbti 120 proc. Tokiu pajėgumu turi dirbti visi: ir treneriai, ir tenisą pasirinkę vaikai, ir rėmėjai“.
- Dar prieš kelerius metus siūlėte įgyvendinti Nacionalinės teniso akademijos projektą. Koks jo likimas? - „Sporto gyvenimas“ pasiteiravo R. Balžeko.
- Kol kas projektas neįgyvendintas, bet tikimės, kad ateityje tokia akademija vis tiek bus įkurta. Jos įkūrimas yra neišvengiamas dalykas norint, kad Lietuvos tenisas ir šia sporto šaka užsiiminėjantys mūsų šalies sportininkai tobulėtų. Nesvarbu, kur -
Vilniuje, Šiauliuose ar kitame mieste, bet ji turės būti įsteigta. Projekto įgyvendinimą greičiausiai stabdo finansai. Nes pinigų tokiai akademijai reikia labai daug, kad būtų įmanoma geriausius sportininkus surinkti į vieną vietą, juos išlaikyti, aprūpinti, treniruoti. Pinigų reikia ir varžyboms.
- Kas daugiausiai lemia tenisininko tobulėjimą - talentas, darbas, geros treniruočių sąlygos?
- Tenisas - labai sudėtingas žaidimas, jame sėkmę lemia daug veiksnių, tarp jų ir tie, kuriuos paminėjote. Be talento pasiekti labai aukštą rezultatą neįmanoma, bet pačia didžiausia dalimi tenisininko tobulėjimą lemia darbas. Jeigu žmogus yra talentingas, bet nedirba visa jėga, visu 100 proc., jis vis tiek aukštų rezultatų nepasieks. Nes konkurencija tenise - labai didelė, pasaulyje investuojamos labai didelės pinigų sumos, su geriausiais sportininkais dirba labai didelės komandos. Reikalingas ne tik šimtaprocentinis darbas, bet ir didelės finansinės investicijos.
- Ar šiandien pakankamas dėmesys skiriamas jaunų teniso talentų paieškoms ir ugdymui Lietuvoje?
- Manau, kad galimybių Lietuvoje yra labai daug: ir Šiauliuose bazė labai gera, ir Vilniuje labai daug vaikų sportuoja. Bet vėlgi viskas priklauso nuo tam tikrų veiksnių: nuo trenerių darbo, rėmėjų... Svarbu visas kompleksas: ir sportininko darbas, ir atsidavimas. Blogiausia, kad Lietuvoje dar nėra teniso rėmimo tradicijų. Rėmėjai pirmenybę teikia krepšiniui, kitoms sporto šakoms. Nors, pavyzdžiui, Ričardas į tribūnas pritraukia daug žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dabar Ričardas jau turi didelį rėmėjų būrį, bet paramos labiausiai stokoja jauni sportininkai, kuriems finansinių investicijų ypač reikia.
- O kur slypi Ričardo Berankio sėkmės fenomenas?
- Ričardas turi talentą, tačiau tuo pačiu nuo pat mažų dienų yra ir be galo darbštus, be galo motyvuotas, be galo užsispyręs. Visa tai jam ir leido pasiekti didelių rezultatų. Ričardas pirmas pasaulyje buvo ir būdamas 14-os, pirmas buvo ir sulaukęs 18-os. Mums gerai buvo, laimėję tuos pasaulio čempionatus mes turėjome rėmėjų Amerikoje. Bet šiandien jauni Lietuvos sportininkai rėmėjų paieškose patiria rūpesčių.
- Kodėl daugiau niekam iš jaunųjų Lietuvos tenisininkų nepavyko pakartoti R. Berankio sėkmės?
- Tai lemia vėlgi tie patys faktoriai: darbas, atsidavimas, finansai. Kaip gali pasiekti aukštų rezultatų geri jauni sportininkai, jeigu jiems į varžybas, pavyzdžiui, Moldavijoje žiemą tenka važinėti automobiliu? Pirmiausia Lietuvoje turi būti sureguliuotos teniso rėmimo tradicijos, turi būti labai kvalifikuotas ir geras trenerių darbas. Yra labai gerų sportininkų, pavyzdžiui, Kasparas Žemaitėlis, iškovojęs teisę atstovauti rinktinei Deviso mače su Kipru, Tadas Babelis, Akvilė Paražinskaitė... Akvilė yra labai talentinga, jai prognozuojama labai gera ateitis, bet vėlgi - pagrindiniai rėmėjai yra tėvai, o kiek jie galės tempti? Į jauną tenisininką per metus reikia investuoti mažiausiai 130 tūkst. litų. Tiek reikia jauniams, o perėjus į suaugusiųjų sportą didėja ir investicijos.
- Kokia yra amžiaus riba, iki kurios tenisininkai dar pajėgūs siekti aukščiausių rezultatų?
- Pavyzdžių yra įvairių: štai amerikietis Andrė Agasis (Andre Agassi) ir 30-ies buvo pirmas pasaulyje, šveicaras Rodžeris Federeris (Roger Federer) žada žaisti net iki 35-erių. Gal tuomet jis jau nebus pirmas ar antras pasaulyje, bet žaisti gali labai ilgai. Tačiau paprastai sportininkai aukščiausią lygį pasiekia ir jame sugeba išsilaikyti būdami 23-28 metų. Anksčiau šis amžius buvo 20-22 metai, bet dabar tenisas yra stipriai pažengęs į priekį ir patobulėjęs: keičiasi ir technologijos, ir metodikos. Be to, sportininkai tapo fiziškai gerokai stipresni. Pasiekus piką išsilaikyti viršūnėje sudėtinga - tai pavyksta tik vienetams, tokiems kaip R.Federeris, Novakas Džokovičius (Novak Djokovic), Rafaelis Nadalis (Rafael Nadal)... Jie - išskirtiniai, gimsta tokių žmonių, bet nedaug.
- Palyginkite R. Berankio pasirodymą „Australia Open“ turnyre šiemet ir prieš porą metų: žaidimo kokybę, užtikrintumą...
- Ričardas ir prieš dvejus metus įveikė du ratus, tik trečiame pralaimėjo ispanui Davidui Fererui (David Ferrer). Bet šiais metais Ričardo žaidimas buvo gerokai solidesnis. Jis tobulėja: atsikratėme traumų, visko, kas gali kliudyti, ir Ričardas dar labiau pažengė į priekį. O svarbiausia, kad tai, kokį žaidimą jis demonstruoja dabar, manau, dar nėra jo galimybių riba, pikas. Todėl sunku net palyginti užpraeitų metų Ričardo laimėjimą ir jo pasirodymą šiemet. Manau, kad šiemet jis yra žymiai svaresnis. Mūsų pažangą labai teigiamai įvertino ir specialistai, o tai yra labai džiaugsminga.
- Ko reikia, kad R. Berankio pavyzdžiu norintys sekti perspektyvūs Lietuvos talentai sėkmingai save realizuotų ir vyrų tenise?
- Į talentingą sportininką reikia įdėti daugiau negu 100 proc. darbo. Jeigu dirbama 95 proc., tai yra mažai. Reikia dirbti 120 proc. Tokiu pajėgumu turi dirbti visi: ir treneriai, ir tenisą pasirinkę vaikai, ir rėmėjai. Tik tuomet įmanoma pasiekti aukštumas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą