Jis kaip ir daugelis Lietuvos krepšinio sirgalių, savo šalies patriotų, vyko į Slovėniją palaikyti krepšinio rinktinės.
"Tai jau tapo savotiška tradicija. Lietuvos rinktinės svarbiausias dvikovas iš arti įvairiuose čempionatuose stebiu nuo Nepriklausomybės laikų. Puikiai pamenu 1995 metus, kai lietuviai Graikijoje, Atėnuose, tapo Europos vicečempionais, 2003 metais Švedijoje - čempionais, 2007 metais Ispanijoje iškovojo bronzos medalius. Kaip gali nevykti į tokius čempionatus? Įspūdžiai išlieka ilgam. Sunku net viską apsakyti žodžiais, emocijos ir džiaugsmo proveržiai tokiomis akimirkomis tiesiog liejasi per kraštus", - aiškino Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentas ir Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentas R. Cibauskas.
Savo akimis iš arti užsienio šalyse regėjote daugybę čempionatų. Kuo išskirtinės buvo Slovėnijoje vykusios pirmenybės? - pasiteiravome R. Cibausko.
Tik atvykus į Liublianą man iškart itin teigiamą įspūdį paliko Lietuvos krepšinio sirgaliai. Jų buvo pilna visur. Kavinėse didžiuliu garsu skambėjo Marijono Mikutavičiaus "Trys milijonai". Tiesiog per visą miestą aidėjo ši daina. Slovėnai ir kitų užsienio šalių sirgaliai žiūrėjo, kas čia vyksta... Tačiau visi geranoriški, su šypsenomis.
Toks jausmas, kad visi slovėnai, nuo padavėjo iki gatvės muzikanto, su pagarba žvelgė į žmones, pasipuošusius žaliais marškinėliais su Lietuvos užrašu, nuoširdžiai sveikinosi, bendravo ir beveik visi lyg susitarę kartojo: "Šaunuoliai - jūs patekote į finalą. Jūsų krepšinio rinktinė - itin galinga". Eiti gatve pasipuošus Lietuvos atributika išmargintais marškinėliais buvo vienas malonumas. Lietuvos sirgaliai buvo dėmesio centre.
Tai dar kartą įrodo, kad krepšinis - puiki Lietuvos vizitinė kortelė, o krepšininkai - mūsų šalies ambasadoriai. Panašios pergalės - geriausia Lietuvos reklama. Lietuvos valdžios atstovai išleidžia milijonus litų šalies įvaizdžio kūrimui, tačiau tai nesuteikia tiek naudos, kaip mūsų sportininkų pergalingi žygiai.
Krepšinis tampa rinkodaros priemone, pritraukiačia į Lietuvą užsienio turistus. Užsieniečiai mato, kaip nuoširdžiai ir šiltai krepšinio sirgaliai palaiko savo rinktinę, yra itin vieningi, tarpusavyje bendrauja lyg viena šeima: broliai ir seserys, pasiaukojanmai kovoja mūsų krepšininkai. Tai suvirpina ir užsieniečių širdis.
Pamenu 2003 metus, kai Lietuvos krepšinio rinktinė kovojo Europos čempionate Švedijoje. Iš pradžių švedai mūsų nuolat klausinėdavo: iš kur esate? Kas ta Lietuva? Kur ji yra ir panašiai. Po to, kai mes tapome Europos čempionais, maždaug po savaitės teko lankytis Švedijoje. Tuomet jau, kai pasakydavau, jog esu iš Lietuvos, jie akimirksniu atkirsdavo: "Žinau, jūs tapote Europos čempionais! Jūs turite puikią krepšininkų ir sirgalių komandą". Tokie žodžiai paglosto širdį. Gali didžiuotis, jog esi lietuvis.
Žinau, kad į Liublianą stebėti Lietuvos rinktinės rungtynių vyko ir Anglijoje studijuojanti Jūsų dukra Rugilė. Galima sakyti, kad krepšinis suvienija po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius?
Taip. Dukra minėjo, kad lėktuve iš Londono į Liublianą skrido didelis būrys lietuvių, pasipuošusių mūsų šalies atributika. Taip pat dukra dar prieš finalines rungtynes Lietuvos rinktinės dvikovas stebėjo Londono centre prie didžiulių TV ekranų, sakė, jog sirgti už mūsų šalies krepšininkus atėjo būriai, tūkstančiai lietuvių. Daugelis pasipuošę Lietuvos atributika, trispalvėmis. Žinau, kad tokios Lietuvos sirgalių grupės stebėti Lietuvos rinktinės kovas prie TV ekranų renkasi Airijoje, Australijoje, Amerikoje ir kitose gausiai lietuvių gyvenamose šalyse. Tokiu būdu užsienio šalyse gyvenantys lietuviai įtraukia į krepšinio verpetą ir užsieniečius savo draugus.
SIRGALIAI. Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas Rimantas Cibauskas kartu su dukra Rugile Cibauskaite stengiasi nepraleisti aukščiausio lygio krepšinio dvikovų, kuriose rungtyniauja Lietuvos rinktinė.
Pastebima ir tokia tendencija, jog iš Lietuvos emigravę žmonės nuolat vyksta į čempionatus, kuriuose varžosi mūsų šalies rinktinė. Jie taip neatitolsta nuo lietuvių tradicijų, tai tampa tarsi kultūros dalis. Krepšinis mus visus suartina. Krepšinio rinktinė mums visiems asocijuojasi su Tėvyne.
Krepšinis lietuviams tampa tarsi gerąja aura, kuri verčia pasidžiaugti, pamiršti bėdas, užklupusią krizę, įsikerojusį politinį cinizmą ir kitas negeroves. Kai šaliai blogai, reikia ieškoti dvasinių vertybių, į kažką atsiremti. Lietuviams krepšininkai tapo lyg artimi žmonės, lyg giminaičiai. Tai daugiau nei antroji religija.
Dar prieš Europos čempionatą Jūs mūsų dienraščiui sakėte, jog lietuviai kovos finale ir jūs buvote visiškai teisus. Rinktinė pateisino Jūsų lūkesčius?
Žinant tai, kad jau po grupės varžybų iš čempionato pasitraukė rusai, turkai, jog į finalą nepateko favoritais vadinti ispanai, lietuvių pasirodymas - labai geras. Antra vieta - puikus pasiekimas. Juk mūsų vos trys milijonai, o čempionais tapusių prancūzų - apie 63 milijonus gyventojų. Visa Lietuva tilptų į vieną Paryžiaus priemiestį. Juk mes pranokome kitas daug didesnes Europos valstybes. Slovėnijoje krepšininkai ir sirgaliai demonstravo tikrąjį pasišventimą savo Tėvynei.
Tiesa, aš prognozavau, jog lietuviai iškovos auksą, tačiau finale prancūzai mane nustebino, sužaidė įspūdingas rungtynes. Spaudoje skaičiau, kad prancūzų lyderiui Toniui Parkeriui tai buvo 112 sezono rungtynės. Tai tikras profesionalas, sugebėjęs reikiamu metu susikoncentruoti. Jis spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Europos čempionato aukso medalis buvo viena didžiausių jo svajonių. Gaila, bet lietuviams šįkart teko tenkintis sidabru. Toks jau yra sportas - vieną dieną varžovus gali nugalėti, kitą dieną, jei nesiseks, - gali ir pralaimėti. Taip buvo ir su prancūzais.
Kita vertus, Europos čempionato sidabro medaliai - labai geras pasiekimas. Tiek treneris Jonas Kazlauskas, tiek kiti krepšinio specialistai pabrėžia, jog reikia laiko, kad mes visa tai įvertintume ir suprastume. Antra vieta psichologiškai keista, kadangi čempionatą baigi pralaimėjimu. Manau, kad su laiku mes visi šiuos sidabro medalius pradėsime vertinti. Turime talentingą jaunų krepšininkų kartą, giliai širdyje tikiuosi, kad panašiomis pergalėmis, gal net auksinėmis, Lietuvos krepšininkai mus džiugins dar ne kartą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą