Tiesa, šiame šalies futbolo teisėjų suvažiavime permainų nežadama. Mat į LFTA prezidento postą yra vienintelis kandidatas - dabartinis asociacijos vadovas, penkiasdešimt devynerių Sergejus Sliva. Konferencijos išvakarėse jį pašnekinome.
Kaip manote, kodėl neturite konkurentų šiuose rinkimuose?
Į šį klausimą atsakymo reikėtų ieškoti apskričių LFTA padaliniuose. Jei jie savų kandidatų neiškėlė, vadinasi, liko patenkinti mano darbu. Tiesa, Vilniaus apskrityje buvo bandymas konferencijoje turėti savąjį kandidatą į prezidentus, bet šio sumanymo sostinės teisėjai galiausiai atsisakė.
LFTA vadovavote ketverius pastaruosius metus. Kaip įvertintumėt asociacijos darbą per šį laikotarpį - ką padarėte ir ko nepavyko įgyvendinti?
Svarbiausias įvertinimas - raštiškų skundų dėl teisėjavimo nebuvimas. Aš pirmiausia kalbu apie A ir pirmąją lygas. Tiesa, retsykiais per kitus asmenis išgirsdavau, kad kai kurie pagrindiniai klubai per atskiras rungtynes buvo "skriaudžiami" geriausių mūsų teisėjų. Manau, kad tokie pareiškimai puse lūpų neturėjo jokio pagrindo. Arbitrams nuolat organizuojame kvalifikacijos kėlimo kursus, tarptautinius seminarus, jau tapo tradicija kiekvienų metų vasarį net keliomis grupėmis vykti tobulintis į Turkiją. Šioje šalyje per joje stovyklaujančių įvairių šalių klubų kontrolines rungtynes mūsų teisėjai semiasi tarptautinės patirties, po varžybų vyksta arbitrų darbo analizė. Puikių rezultatų pasiekėme tarptautinėje arenoje. Mūsų geriausias teisėjas Gediminas Mažeika, perėjęs visą tarptautinių varžybų virtinę, gruodžio septintąją pirmą kartą Lietuvos istorijoje teisėjavo UEFA Čempionų lygos grupių rungtynėms Vokietijoje tarp Leverkuzeno "Bayer" ir AS "Monaco" klubų. Jis susilaukė gerų įvertinimų ir kitąmet gali prasimušti net į elitinę FIFA teisėjų grupę. Ši Gedimino svajonė jau gali išsipildyti kitų metų sausio pabaigoje, kai geriausi FIFA arbitrai laikys normatyvus. Gerų atsiliepimų šiemet sulaukė ir kiti du mūsų FIFA arbitrai - mano sūnėnas Sergejus Slyva ir Donatas Rumšas iš Palangos. Pastarajam šie metai buvo debiutiniai tarptautinėje arenoje. Apie aukštus teisėjų iš Lietuvos darbo įvertinimus visuomet yra malonu girdėti. Vadinasi, Lietuvos futbolo teisėjų lygis yra gana aukštas. Turėjau ir iki šiol turiu neįgyvendintą svajonę suburti mūsų šalyje teisėjų profesionalų brigadą. Kitaip tariant, kad Temidės tarnai gyventų vien tik iš teisėjo amato. Stipriausios Europos šalių lygos tokias brigadas turi. Savo ir visos LFTA darbą vertinčiau 4,5 balo pagal penkiabalę sistemą.
Kokia padėtis yra Klaipėdoje?
Anksčiau buvo geresnė. Jūsų miestas turėjo net kelias teisėjų brigadas A lygoje, FIFA arbitru net keletą metų buvo Audrius Žuta. Dabar A lygoje liko tik Edmundas Gaigalas su savo pagalbininkais. FIFA teisėjo asistento licenciją turi klaipėdietis Vladimiras Gerasimovas. Jam šie metai buvo ypač sėkmingi. Vladimirui teko teisėjauti net ketverioms Europos jaunimo (U-19) čempionato finalinio etapo rungtynėms Vokietijoje, UEFA Europos lygos susitikimams Ventspilyje ir Baku. Sparčiai progresuoja jūsų teisėjas Orestas Abramavičius. Gali būti, kad jau kitąmet jis taps A lygos teisėju. Na, o kalbant apie visą Klaipėdos apskritį, padėtis nėra prasta. Palanga turi šiemet Europoje apšilusį FIFA teisėją Donatą Rumšą, Šilutei atstovauja Robertas Šmitas.
MALDA. Geriausias šių metų A lygos futbolininkas Mantas Kuklys iš "Žalgirio" per rungtynes Klaipėdoje klūpo ant kelių ir maldauja geriausio Lietuvos teisėjo Gedimino Mažeikos nerodyti jam kortelės.
Kurie mūsų šalies arbitrai turės FIFA licencijas kitąmet?
Jau gavome patvirtinimą, kad 2017 metais FIFA teisėjais bus trys Lietuvos atstovai: Gediminas Mažeika, Donatas Rumšas ir šiaulietis Manfredas Lukjančiukas. Pastarasis pakeis mano sūnėną, šiemet tapusį Kauno "Stumbro" futbolo klubo prezidentu. Šeši LFTA nariai bus FIFA teisėjų asistentai, tarp jų ir jūsiškis Vladimiras Gerasimovas.
Jums pačiam teko daug metų teisėjauti buvusios Sovietų Sąjungos ir Lietuvos čempionatuose. Kokie prisiminimai aplanko iš to meto rungtynių?
Buvo visko. Turėjau FIFA teisėjo kategoriją, gerą reputaciją, todėl ne kartą tekdavo teisėjauti Vilniaus "Žalgirio" ir jo pagrindinių konkurentų dėl aukso medalių Kauno "Inkaro-Grifo" bei Šiaulių "Karedos" futbolininkų tarpusavio rungtynėms. Esu kaunietis. Dėl šios priežasties 1996 metais negalėjau teisėjauti savo miesto "Inkaro-Grifo" ir "Žalgirio" rungtynėms. Tačiau Vilniaus ekipos prezidentas Janušas Loputis manimi tikėjo ir sutiko, kad šiam svarbiam susitikimui vadovaučiau. Galbūt dėl to, kad šios rungtynės baigėsi lygiosiomis 1:1, iš sostinės komandos vadovo sulaukiau nemažai priekaištų. Sunkias rungtynes turėjau ir 1998 metais. Tada "Žalgiris" namie 1:2 pralaimėjo "Karedai", o aš futbolininkus "pavaišinau" septyniomis ar aštuoniomis kortelėmis. Šiemet prieš Slovakijos ir Lietuvos rinktinių susitikimą žurnalistai iškapstė, kad aš teisėjavau šioms komandoms per draugiškas rungtynes Vilniuje 1992 metais. Buvau primiršęs.
Prieš daugiau nei penkiolika metų buvote subūręs ir šeimyninę teisėjų brigadą...
Taip, buvo toks bandymas. Aikštėje teisėjavau aš, o man asistavo sūnus Aleksandras ir sūnėnas Sergejus. Mūsų "ansambliukas" gyvavo keletą metų. Sūnėnas šiemet jau baigė teisėjo karjerą, o sūnus, turintis FIFA kategoriją, dabar gyvena Londone ir sėkmingai teisėjauja salės futbolo varžyboms Anglijoje. Beje, šiandien jam sukanka 35-eri. Telefonu pasveikinsiu.
Kaip atsitiko, kad jūsų pavardės viduryje yra raidė "i", o sūnėno - "y"?
Tai atsitiko keičiant pasus.Didelio skirtumo nėra - Sliva ar Slyva...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą