Sportas ir dviračiai Klaipėdoje nesusisieja

Sportas ir dviračiai Klaipėdoje nesusisieja

Nuo pavasario pradėjusi dirbti dabartinė Klaipėdos vadovybė deklaruoja skatinsianti miestiečius naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis, tačiau prie uostamiesčio sporto objektų klaipėdiečiams atvykti dviračiu yra itin sudėtinga vien dėl to, kad tiesiog nėra kur palikti savo transporto priemonės.

Stovų dviračiams nėra nei prie "Neptūno" sporto salės, nei prie Kūno kultūros ir rekreacijos centro, nei prie Klaipėdos centrinio stadiono. O prie naujosios "Švyturio" arenos, kurioje telpa 5,5 tūkst. žiūrovų, galima pastatyti vos 30 dviračių. Prie baigiamo rekonstruoti "Gintaro" baseino įrengti 6 stovai.

Nėra stovų - eik lauk

Vienas klaipėdietis dviračių entuziastas pasakojo, jog norėjęs stebėti "Neptūno" krepšinio varžybas, bet liko itin įžeistas.

"Į varžybas vykau dviračiu. Kadangi prie sporto salės nebuvo dviračio stovo, budėtojo paprašiau palikti jį viduje, šalia jo stalelio. Tačiau pastarasis buvo itin kategoriškas, nesileido net į kalbas - pavarė mane kuo tolėliau", - maždaug metų senumo istoriją prisiminė klaipėdietis Tomas.

"Jei Klaipėdoje būtų įrengta pakankamai dviračių stovų, žmonės dažniau važinėtų dviračiais - vyktų į parduotuves, renginius ir panašiai. Aš pats prie savo namų esu įsirengęs dviračių stovą, kad draugams, atvykusiems šia transporto priemone, būtų patogu ją pastatyti", - sako Lietuvos dviratininkų bendrijos narys Darius Mileška.

Kartu jis akcentuoja, jog mūsų mieste problemų kyla ir dėl to, kad vis dar statomi senieji dviračių stovai, į kuriuos galima įkišti tik dviračio ratą.

"Tokie stovai laužo dviračių ratus. Juk ratlankis negali išlaikyti viso dviračio svorio, tad priekinis ratas tampa panašus į aštuoniukę. Aš į tokius stovus dviračio net nestatau, geriau atremiu į sieną ar prirakinu prie artimiausio stulpo ar medžio. Juk šiuolaikinius lanko formos stovus nėra sudėtinga įrengti. Sulenki vamzdį, įbetonuoji jį, ir tiek. Tai tikrai nereikalauja didelių išlaidų", - sako D. Mileška.

Jis sakė siūlęs prekybos centro BIG atstovams įrengti specialią dviračių aikštelę, kuri būtų stebima videokameromis. Esą užtektų paaukoti kelių automobilių statymo vietas, apsaugos darbuotojai, stebintys kameras, ir taip dirba prekybos centre, tad jokių didelių papildomų kaštų nebūtų.

"Klaipėdoje keliose vietose galėtų atsirasti tokios aikštelės", - mano pokalbininkas.

Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas taip pat stebisi, kodėl prie sporto bei sveikatingumo centrų nėra stovų dviračiams.

"Jei jau jų nėra, tuomet turėtų leisti įsivežti dviratį į vidų", - įsitikinęs S. Ružinskas.

Jis sakė ne kartą bendravęs su žmonėmis, kurie norėjo įrengti dviračių stovus, tačiau tai nėra taip paprasta - trukdo įvairios biurokratinės kliūtys.

"Stovai laikomi vos ne statiniu, jiems reikia atskiro projekto. Tai kelia juoką, bet tokia jau realybė", - sakė S. Ružinskas.

Reikės - bus?

Kūno kultūros ir rekreacijos centro direktorius Vytautas Platūkis tikina, kad vadinamuosiuose "Žalgirio" sporto rūmuose (S. Dariaus ir S. Girėno g. 10) besitreniruojantiems veteranams dviračius leidžia įsivežti į vidų.

"Yra atskiras plotas prie sargo darbo vietos. Telpame, neatvažiuoja daugybė žmonių su dviračiais. Nėra, kad vienu metu stovi po 50 dviračių. O prie "Neptūno" sporto salės dviračių stovo gal ir trūksta, tačiau šalia yra "Mc'Donalds" užkandinė, "Akropolis". Prie šių vietų yra dviračiams skirti stovai. Juk nebūtina dviračiu įvažiuoti tiesiai į salę, galima kelis metrus ir paeiti. Dėl to didelės problemos nematau. Reikės pagalvoti, gal ir įrengsime tuos stovus, juk tai ne tokios didelės investicijos.

Ar žadame skirti atskiras saugomas patalpas dviračiams laikyti? Nemąstėme apie tai. Tai būtų pernelyg didelė prabanga. Jei būtų skirtos patalpos dviračiams laikyti, tai žiemą turėtume skirti dar didesnes patalpas, pavyzdžiui, ilgoms slidėms ar pačiūžoms laikyti", - teigė V. Platūkis.

Tuo metu Klaipėdos centrinio stadiono direktorius Romualdas Pargaliauskas tikina, kad dviračių stovus įrengtų, jei būtų poreikis.

"Tiesiog nebuvo iškilę tokių klausimų. Jei reikės, sumontuosime šalia budinčiojo, kad būtų saugiau - galės prižvelgti. Dabar klaipėdiečiai, į varžybas atvykę dviračiais, juos prisirakina prie tvoros ar stulpo, taip pat prie įrengto stovo "bucams" valytis. Sportininkai per treniruotes dviračius vežasi į stadioną, o į varžybas su dviračiais žmonės nėra įleidžiami", - aiškino R. Pargaliauskas.

"Po pirmųjų varžybų yra pastebėta įvairių trūkumų, kurie taisomi. Kasdien atsiranda įvairių naujovių. Tačiau dėl papildomų stovų dviračiams reikėtų klausti Klaipėdos savivaldybės atstovų. Kol kas tikrai nėra numatyta jų įrengti daugiau", - sako bendrovės "Klaipėdos arena" valdančios "Švyturio" areną direktorė Jolita Krickė.

Tuo metu savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Tautkevičiūtė tikina, kad dažniausiai žmonės, vykstantys į renginius, yra linkę atsipalaiduoti ir važiuoja ne su dviračiais, o automobiliais.

"Prie arenos yra dviračių stovų iš Minijos gatvės pusės, kol kas jų užtenka. Didelio poreikio nėra", - mano ji.

"Gintaro" sporto centro direktorius Vytautas Valentinas Šeputis sako, jog prie naujai renovuoto baseino yra įrengtos šešios vietos dviračiams laikyti.

"Manau, kad to pakanka. Jei vėliau matysime, kad trūksta - įrengsime dar papildomai. Ankstesnė patirtis parodė, kad dviračiais į baseinus vaikai atvyksta labai retai - prie turėklų būdavo prirakinti vienas du, daugiausiai - trys dviračiai. Po baseino, išsimaudžius, važiuoti dviračiu - pavojinga, galima lengvai peršalti. Reikia tik menko vėjelio, ir gali perpūsti. Tėvai savo vaikams važiuoti dviračiu į baseiną neleidžia, taip pat ir miestiečiai, išsimaudę baseine, nesiryžta, arba tiksliau, labai retai ryžtasi sėsti ant dviračio", - tikina jis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder