Sporto reforma treneriams kelia daug neaiškumų

Sporto reforma treneriams kelia daug neaiškumų

"Nesuprantame, kodėl siekiama Klaipėdos sporto reformos, jei nėra tikslių ekonominių skaičiavimų. Kam daryti tai, kas gali neduoti jokios naudos ir net sužlugdyti sportą?", - retoriškai klausė vakar į neeilinį posėdį susirink3 "Viesulo" sporto centro treneriai bei sporto visuomenės atstovai.

Priminsime, kad Klaipėdos sporto reformos iniciatoriai: miesto Tarybos nariai Saulius Budinas, Vytautas Grublys, savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė ir jiems vadovaujantis Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas siūlo remtis Estijos pavyzdžiu - įvesti sportininko krepšelį ir pamažu pereiti į klubinę sistemą.

Estija - prastas pavyzdys?

Treneriai teigia nesuprantantys, kokiais kriterijais bus vadovaujamasi mažinant sporto šakas, kaip bus formuojamas sportininko krepšelis ir kaip bus remiami profesionalūs sportininkai.

"Iš sporto reformos metmenų supratome, jog treneriai, baigęs mokslus universitetuose ir sukaupę daug žinių, turės siekti ne meistriškumo, o masiškumo. Be to, net valstybės mastu nėra sudarytos sportininko krepšelio metodikos, kaip mes tai sukursime? Net Sporto skyriuje dirbusi finansininkė Skaistė Kliaubienė teigė nežinanti, kaip tokią metodiką reikėtų sukurti", - kalbėjo "Viesulo" sporto centro direktorius Edmundas Klimas.

Prieš kelias dienas, pristatydamas sporto reformos metmenis S. Budinas buvo aiškiai pasakęs, jog dabar vienas sportuojantis vaikas Klaipėdos savivaldybei atsieina nuo 1 500 iki 6 439 litų per metus.

"Suprantame, kad sporto šakos pagal savo prigimtį yra skirtingos: vienos - pigesnės, kitos - brangesnės. Sportininko krepšelio suma būtų nustatoma įvertinus sporto šakos pobūdį, sportininko pasiekimus, masiškumą, trenerių kvalifikaciją, sporto bazes, tradicijas", - aiškino jis.

Sportinės aerobikos trenerė Violeta Masiulienė jam paantrino.

"Reformatoriai nori remtis Estijos pavyzdžiu, tačiau ar tai geras pavyzdys? Estijoje sportininko krepšelis iš pradžių buvo 25 eurai, o vėliau sumažėjo vos iki 3 eurų vaikui", - pabrėžė ji.

Anot trenerių, prieš kurį laiką į Estiją vyko Švietimo ministerijos ir sporto atstovų grupė bei iš estų išgirdo kalbas, kad klubinė sistema sužlugdė sportą bei buvo pradėta daug baudžiamųjų bylų.

Kratosi klubinės sistemos

"Reformų autoriai sako: "Kurkite klubus", tačiau labai įdomu, ar labai daug tėvų leis savo vaikus už didžiulius pinigus kilnoti svarmenis, tai yra lankyti sunkiąją atletiką, ar eiti į irklavimo treniruotes. Įdomu, kiek tokios sporto šakos surinks lėšų, jei jų nefinansuosime iš miesto biudžeto? Juk tai ne populiariosios komandinės sporto šakos: krepšinis ar futbolas. Būkime atviri", - kalbėjo susirinkime dalyvavęs Kūno kultūros ir rekreacijos centro bazės vadovas Egidijus Prižgintas.

Anot jo, Klaipėdoje perėjus prie klubinės sistemos, gali pakvipti ir teismais.

"Kūno kultūros mokytojai ar šiaip kokie klaipėdiečiai ims ir įkurs sporto klubus, treniruosis mokyklose ir sakys: "Duokite mums sportininko krepšelį". Ir ką tuomet darysime? Juk visus 17 tūkstančių Klaipėdos vaikų krepšeliais neapdalinsime", - kalbėjo E. Prižgintas.

Treneriai pateikė siūlymą visų pirmą išrinkti Klaipėdos sporto vadovą ir tuomet mąstyti apie permainas.

"Jėgas geriau koncentruotų į projektų rašymus, o ne į keistas reformas. Juk nuo 2014 metų atsivers Europos Sąjungos investiciniai fondai, bus galimybių gauti lėšų sporto infrastruktūrai. Gal geriau eikime tuo keliu, susitvarkykime sporto bazes. Tuomet būtų nors šiokia tokia nauda, o dabar tik politikuojama ir viskas griaunama", - sakė Klaipėdos treneriai.

Prieštaraujantys teiginiai

Visgi E. Klimas siūlo žiūrėti ir vertinti trenerius, skirti finansavimą sporto šakai pagal tai, kiek pelno taškų miestų žaidynėse.

"Žinau pavyzdžių, kuomet viena sporto šaka per penkerius metus gauna milijoną litų, o taškų miestui neiškovoja. Jei norime kažką keisti, keiskime, stebėkime kurie treneriai prasčiau dirba, nerodo rezultatų, kalbėkimės su jais, pasiūlykime keisti darbo vietą, o ne keiskime viską iš esmės. Galime įvesti kažkokių korekcijų, bet nežlugdykime Klaipėdos sporto. Reformų autoriai teigia, kad treneriai neteikia jokių pasiūlymų, mes visi teikėme pasiūlymus raštu, o buvo atsakyta, jog mes surašėme tik neiginius", - piktinosi E. Klimas.

Jam pritarė ir E. Prižgintas.

"Kodėl yra bijoma eiti į viešumą? Viskas daroma slapčia, kai treneriai atostogauja. Man tai visiškai nesuprantama", - kalbėjo prieš kelerius metus buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.

Be to, jį papiktino S. Budino kalbos, kad Klaipėdos sporto bazės neuždirba lėšų.

"Kaip gi sporto bazės uždirbs lėšų, kuomet miesto Tarybos sprendimu padaryta taip, daug miesto komandų gali eiti sportuoti nemokamai. Nemokamų paslaugų, kurių suma arti 800 tūkstančių per metus, yra suteikta "Žemaitijos dragūnui", jų dublerinei komandai, "Neptūnui", Vlado Knašiaus mokyklai ir daugeliui kitų. Jei miesto komandos sales užima iki 21-22 valandos, pasakykite, kaip tuomet iš sporto salių uždirbti pinigų? Negi miestiečiai nuomosis sales po 22 valandos? Tai absurdas", - mano E. Prižgintas.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder