Tėvo pažadas perspektyviam Lietuvos lenktynininkui: už laimėtą čempionatą – automobilis

Pradžia – su kamuoliu

„Kaip ir visi maži vaikai aplankiau visus būrelius – nuo krepšinio iki futbolo. Kartą vienas automobilių mechanikas, dirbantis mano tėčio įmonėje ir užsiimantis gokartais, pasiūlė pasivažinėti pramoginiais gokartais. Man patiko, todėl, sulaukęs tėčio pasiūlymo sudalyvauti sportinių gokartų varžybose, mielai sutikau ir nuo to laiko iš automobilių sporto negaliu išlipti“, – karjeros pradžią prisimena Rokas.

Dabar R. Baciuška turi savo gokartą, kuriuo važiuoti moko ir septynmetį brolį: „Aš gokartais važiuoti pradėjau kiek per vėlai, brolis tai daro nuo penkerių. Būdamas devynerių jis turėtų būti tarp lyderių.“

Lenktynininko tėvas Giedrius Baciuška prisimena, kad Rokas pradėjo sportuoti būdamas devynerių: „Kai jis pasiekė nemažai laimėjimų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalių varžybose, nusprendėme, kad, padedant rėmėjams, galime siekti didesnių laimėjimų. Dabar ir mažasis sūnus mokosi važiuoti, jam tai laisvalaikio užsiėmimas, kol kas sunku numatyti, ar sportuos kaip Rokas, gal jis, pavyzdžiui, šoks baletą.“

Siekia čempiono titulo

Pernai Europos kartingo čempionato varžybose, kur konkurencija – itin didelė, vaikinas, iškovojo septintąją vietą, o viename iš etapų buvo antras. Šiuo metu daugiausia dėmesio jis skiria įpusėjusiam Europos čempionatui, kuriame R. Baciuška jau įveikė tris etapus, liko – dar tiek pat.

Birželį trečiame Europos ralikroso čempionato etape Norvegijoje, „Hell“ trasoje, lietuvis jau lipo ant podiumo – S1600 klasės varžybose užėmė trečiąją vietą.

Varžybos Norvegijoje buvo pirmosios, kai R. Baciuška vairavo naują automobilį – „Audi A1“. Iki tol jis varžėsi sėdėdamas prie „Škoda Fabia“ vairo.

Pagrindinis R. Baciuškos konkurentas, kovojant dėl Europos ralikroso čempiono titulo lS1600 klasėje, latvis Artis Baumanis po trijų etapų savo sąskaitoje turi 65 taškus, lietuvis – 63. „Hell“ trasoje tarsi namuose jautęsis Aydaras Nurievas su 52 taškais užima trečiąją vietą Europos ralikroso čempionato S1600 klasės įskaitoje.

Paskutinis etapas bus surengtas Vokietijoje spalio mėnesį, po jo ir paaiškės galutiniai rezultatai. „Pirmoji vieta yra tik viena, jos ir sieksiu“, – tvirtina R. Baciuška.

Gokartą valdyti sunkiau

R. Baciuška atkreipia dėmesį, kad gokartą valdyti sunkiau nei automobilį. Savo KZ2 klasėje 100 km/val. greitį jis pasiekia per 3–4 sekundes. Tam reikia ne tik greitos reakcijos, bet ir fizinio pasirengimo. Na, o dalyvaujant ralikroso varžybose labai svarbi koncentracija, psichologinis pasirengimas. „Kartingas – pati geriausia automobilių sporto mokykla. Tačiau nevažiuosi visą gyvenimą gokartais, todėl persėdau į automobilį“, – aiškina jis.

Pasak sportininko, ralikroso lenktynėms skirti automobiliai skiriasi ne tik galia, bet ir saugos įranga – sportiniais lankais, padangomis. Šiais automobiliais, kitaip nei ralio, važinėti gatvėmis negalima.

Šiuo metu pasaulio ir Europos čempionatuose R. Baciuška važiuoja stipriausioje, KZ2 kartingų klasėje, o Europos ralikroso čempionate – S1600 klasėje.

S1600 klasei priskiriami automobiliai kartu su vairuotoju sveria iki 1 000 kg, o atmosferinis 1,6 l variklis pasiekia 220 AG bei 190 Nm. Iki 100 km/val. greičio priekiniais ratais varomas automobilis įsibėgėja per 4,6 sekundės.

Tai vienintelė klasė, kurioje galima važiuoti, neturint vairuotojo pažymėjimo, todėl ją, ralikroso lenktynėse 17 metų pradėjęs dalyvauti R. Baciuška, ir pasirinko. Važiuoti „Super“ klasėje, kur varžosi iki 600 AG automobiliai, gali tik turintieji vairuotojo pažymėjimą pilnamečiai.

Vos sulaukęs pilnametystės lengvai egzaminus išlaikė ir vairuotojo pažymėjimą gavo ir tauragiškis lenktynininkas. Kol kas jis savo automobilio neturi – vairuoja mamos ar tėčio. „Tačiau esame susitarę ir tai jam – stimulas laimėti čempionatą. Pažadėjau, kad jei pavyks – padovanosiu automobilį“, – atskleidžia G. Baciuška.

Svajonės

Vienuoliktą klasę baigusio R. Baciuškos kitais metais laukia brandos egzaminai. Nors dėl sporto jam tenka praleisti kone trečdalį pamokų, kol kas didelių priekaištų iš tėvų jis nesulaukia. „Turime tam tikrų įsipareigojimų vienas kitam, esame sutarę, kad leisiu sportuoti, jei pažymių vidurkis bus apie aštuonis. Sunkiai, bet iki šiol jam pavyksta šią sąlygą pildyti“, – sako G. Baciuška.

Vaikinas tikina, kad stengiasi neapleisti mokslų ir kuo mažiau praleisti pamokų. Tačiau apie studijas kol kas negalvoja. Pagrindinis jo tikslas – tapti profesionaliu lenktynininku, ateityje atstovauti kuriai nors automobilių gamintojų komandai ir gyventi iš sporto

„Tai svajonė, ji sunkiai įgyvendinama, bet, jei gyveni be svajonės – gyvenimas neįdomus“, – sūnų skatina G. Baciuška.