Trys lemtingos regbio galimybės

Aistė LABINAITĖ

2020-03-06 10:01

Lietuvos regbio-15 rinktinė grįžta į stadionus. Antrą sezoną mūsiškiai išbando savo jėgas antrajame pagal pajėgumą Europos čempionato „Trophy“ divizione. 2019-2020 m. ciklo startas lietuviams nieko gero nežadėjo, pernai rudenį patirtos dvi nesėkmės.

Atėjo pavasaris ir atnešė naujus iššūkius - laukia trejos paskutinės rungtynės ir vienas vienintelis klausimas: ar pavyks Lietuvos rinktinei pasinaudoti lemiamu šansu ir išlikti šiame divizione?

- Jau šeštadienį Lietuvos rinktinė sugrįš į kovas 2019-2020 m. sezono „Trophy“ diviziono rungtynėse. Kada pradėjote pasiruošimą būsimiems trims žūtbūtiniams mūšiams? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos regbio federacijos generalinio sekretoriaus Irmanto Kukulskio.

- Pasiruošimą tradiciškai Šiauliuose pradėjome prieš keletą savaičių. Iš tiesų pasirengimas yra gana sudėtingas. Ne paslaptis, jog Lietuvos regbio-15 rinktinė jau keletą metų negauna absoliučiai jokio finansavimo iš valstybės. Tačiau dėl nacionalinės komandos regbininkų noro pasirengimas vyksta ir vis dar žaidžiame.

Nors, kuo toliau, tuo sudėtingiau. Juk ir rungtynių daugėja. O jeigu norime augti, kelti lygį, pasirengimas turėtų būti profesionalesnis. Mes dar esame mėgėjiško regbio lubose.

- Praėjusių metų rudenį vykusiose pirmosiose šio ciklo rungtynėse, kai buvo pralaimėta Ukrainos ir Šveicarijos komandoms, mūsų rinktinei negalėjo padėti 6-7 svarbūs žaidėjai, kokia situacija dabar? Kokios skaudžiausios rinktinės netektys, kokie džiugiausi sugrįžimai?

- Vėlgi neturime 4-5 žaidėjų, kurie galėtų padėti. Žinoma, niekada nenuvertinu jaunimo. Jis taip pat visą laiką turi galimybę atsiskleisti. Tačiau dabar neturime, pavyzdžiui, Vytaro Bloškio, Martyno Lianzbergo, Dariaus Vaitkevičiaus, Jono Mikalčiaus, Eimanto Bagarausko.

Tai tikrai stiprūs ir pajėgūs žaidėjai. Jie įneštų jėgos. Tačiau sportas yra toks dalykas, jog kartais nėra taip, kad gali surinkti idealią komandą ir nuolat su ja žaisti. Jeigu rinktinė būtų profesionali, viskas būtų kitaip. Dabar nepamirškime, jog tie žmonės gyvena savo gyvenimus, mokosi, dirba ir kartais sudėtinga atvykti į rinktinę.

- Laukia Nyderlandų, Vokietijos ir Lenkijos komandų egzaminai. Ką galite pasakyti apie būsimus varžovus?

- Visi varžovai yra pajėgūs. Tačiau jei yra galimybė, tikslas, galime į kažką įsikabinti, turime tai išnaudoti. Kiek žinau, trenerių iškeltas tikslas yra per būsimas dvejas rungtynes gauti bent po vieną papildomą tašką ir balandį namie įveikti Lenkijos ekipą. Žinoma, jei surinktume pačią pajėgiausią rinktinę, galima būtų žaisti su kiekviena iš tų rinktinių.

Nors dabar ir neturime pajėgiausios komandos, manau, ji nėra ir silpniausia. Pažiūrėjus į sudėtį, turime tikrai pajėgių žaidėjų. Tai komanda, kuri gali žaisti. Žiūrint į ateitį, galbūt balandį pavyks surinkti pajėgiausius. Taigi stengsimės išlikti šiame divizione, nes tai lygis, kuriame mūsų komanda turėtų žaisti.

- Mūsų komanda dabar yra turnyrinės lentelės dugne. „Trophy“ diviziono nugalėtojai iškops į aukščiausią divizioną, o paskutinėje vietoje liksianti ekipa iškris į „Conference 1“ grupę. Apie blogiausią scenarijų negalvojate? Kad tai neįvyktų, neužteks vienos pergalės, reikia ir dviejų papildomų taškų?

- Taip, vienos pergalės nepakaktų. Reikia dar 1-2 papildomų taškų. Tačiau mes dar turime trejas rungtynes, turime tris galimybes. Kol jų neišnaudojome, tikėsiu, jog mūsų komanda gali laimėti.

O kalbant apie iškritimą, sporte rezultatai kartais krenta. Tačiau žiūrint į pastaruosius kelerius metus, matome, jog tai nėra tas lygis, kuriame negalėtume žaisti. Mes galime čia kovoti. O jeigu iškristume, turbūt vėl reikėtų daryti ilgalaikį planą - kaip padaryti profesionalesnį pasirengimą, kaip prisikviesti žaidėjus atstovauti rinktinei.

- Dvejos rungtynės bus išvykose, o paskutinės - savų žiūrovų akivaizdoje. Susitarėte su Lietuvos regbio sostine tituluojamais Šiauliais. Ar svarstėte ir kitų mūsų miestų galimybes?

- Niekada neatmetame kitų Lietuvos vietų. Gali būti ne tik kitame mieste, bet ir miestelyje. Juk tai irgi būtų tam tikra plėtra, regbio sporto šakos populiarinimas. Ne paslaptis, jog Šiauliai yra regbio miestas, turintis net tris klubus. Matau, kad miestas nori, jog čia vyktų aukšto lygio regbis.

Čia yra regbio stadionas, daugiau Lietuvoje tokios infrastruktūros niekur nėra. Taip pat Šiaulių miesto savivaldybė finansiškai prisideda prie renginio, mums, kaip federacijai, tai ypač svarbu. Kaip minėjau, šiai rinktinei iš valstybės palaikymo negauname. Kiekvienas finansinis prisidėjimas yra ir komandos pasirengimo palengvinimas, ir šventiškesnis renginio suorganizavimas.

- Rungtynės Šiauliuose vyks kiek daugiau nei po mėnesio. Žiūrint į šios dienos aktualijas, šalyje ir pasaulyje siaučia koronavirusas. Kol kas tas vienintelis Lietuvos atvejis oficialiai ir paskelbtas Šiauliuose. Nors mačas ir vyks po atviru dangumi, bet ar tai nesukėlė dvejonių renkantis vietą?

- Į šią situaciją žiūriu dvejopai. Žinoma, dabar daug kur atšaukia ar rekomenduoja neorganizuoti didelių renginių. Tačiau pažiūrėkime į Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo Eurolygos rungtynes, ten net šalies prezidentas sėdi, taip pat susirenka 15 tūkst. sirgalių. Ten viruso tarsi nėra.

Jei Šiauliuose virusas plistų, užsikrėtusių skaičius didėtų, turėtume logiškai galvoti apie perkėlimą. Tačiau dabar miestas su šiuo dalyku susitvarkė. Tikiuosi, balandžio 18 d. jau bus gana šilta ir viruso nebeturėsime.

- Į Šiaulius jau atvykęs vienas pajėgiausių Lietuvos regbininkų Mantvydas Tveraga. Kaip žinoma, jis negali atstovauti šalies rinktinei, tad darbuosis trenerių štabe. Kiek jo buvimas padeda, motyvuoja žaidėjus? Ar jau 100 proc. aišku, jog M.Tveraga niekada nebegalės užsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlių?

- Mantvydas visada yra rinktinės įkvėpėjas, geras psichologas. Mantvydas sugeba „užvesti“ žmones. Dėliojame ateities planus, kad jis daugiau prisidėtų prie federacijos veiklos.

Jis turi tikrai didelę patirtį ir išmano nemažai detalių, kurių mūsų regbiui trūksta. Norisi, kad jis perduotų sukauptą patirtį ir treneriams. Norisi, kad jis paruoštų grumtynių žaidėjų parengimo gaires. Mūsų silpnoji pusė yra grumtynės, jų technika.

Taigi norime Mantvydą įtraukti į veiklą kuo daugiau. Kalbant apie jo žaidimą rinktinėje, Mantvydo svajonė yra karjerą užbaigti Lietuvos rinktinės rungtynėse. Tikrai pasistengsime, įdėsime visas jėgas, kad tai įgyvendintume.

Dabar, pagal pasaulio regbio asociacijos taisykles, vienas iš variantų būtų, kad jis bent porai minučių išbėgtų sužaisti už Lietuvos regbis-7 rinktinę.

Galbūt būtų galima tą dalyką biurokratiškai tvarkyti, bet tai būtų ilgas procesas. Vargu, ar mes pajėgūs tai padaryti. Taigi, kažkuriuo momentu bandysime įgyvendinti pirmąjį variantą. Tikrai džiaugtumėmės ir gal dar įkalbėsime, kad tai nebūtų jo paskutinės rungtynės. Mantvydas turi daug noro žaisti už Lietuvą. Kiekvieną kartą Mantvydas pamini, jog Lietuva jam reiškia labai daug, garbė jai atstovauti. Jis tikrai nori žaisti už savo šalį. Tikiuosi, sutvarkysime visus tuos dalykus ir jis galės daugiau rungtynių už Lietuvą sužaisti.