"Žemaitijos dragūnas" sezoną pradeda pasikeitęs

"Žemaitijos dragūnas" sezoną pradeda pasikeitęs

Praėjusį sezoną lyg ant bangos rungtyniavę ir visus įmanomus titulus pelnę Klaipėdos "Žemaitijos dragūno" rankininkai šiemet pasiryžę dar daugiau - jie dalyvaus net trijuose čempionatuose ir dar kovos turnyre dėl LRT Didžiosios rankinio taurės.

"Po praėjusio sėkmingo čempionato patikėjau rėmėjų ir valdžios pažadais. Po ilgos pertraukos nusprendėme dalyvauti Europos taurės (EHF Cup Winners Cup) turnyre ir Baltijos lygoje. Noriu, kad vyrai tobulėtų ir siektų pergalių tarptautinio lygio čempionatuose", - "Vakarų ekspresui" sakė "Žemaitijos dragūno" treneris Artūras Juškėnas.

Stovyklavo Vokietijoje

- Kaip gi pasikeitė "Žemaitijos dragūno" komandos sudėtis po praėjusio auksinio sezono? Ar pavyko išlaikyti komandos branduolį? - pasiteiravome A. Juškėno.

- Natūralu, kad po tokio sėkmingo sezono lyderius viliojo kitos komandos. Žaidėjų kaitos išvengti nepavyko. Labiausiai gaila, kad su komanda atsisveikino vartininkas Rolandas Uoslys. Dažnai girdėdavau pagyrų dėl komandos vartininko. Daug kas sakydavo: "Vartininkas - pusė komandos". Sutinku, kad Rolandas - šaunus vyrukas. Džiaugiuosi, kad šis vilnietis padėjo mums praėjusį sezoną. R. Uoslys karjerą tęs Norvegijoje. Negalėjau jam kliudyti užsidirbti pinigų ir tobulėti užsienyje.

Į Vilnių grįžo praėjusiose pirmenybėse "Žemaitijos dragūnui" daug padėjęs Mindaugas Sukackas. Jis gins Vilniaus "Šviesos" ekipos garbę.

Komandą paliko ir Saulius Liutikas. Pastarasis žaidėjas išvyko į Vokietiją. Sausio mėnesį į Norvegiją rungtyniauti išvyks ir Dainius Matutis.

Tačiau komandos branduolys lieka. Pavyko išsaugoti komandos lyderį ir "įvarčių darymo mašiną" Remigijų Vaičikauskį, taip pat liko Karolis Stropus, Darius Jasinskas, Arūnas Šrederis, Gražvydas Juška, Kęstutis Kremeris, Giedrius Vaitkus.

Daugiau šiame sezone tikimės iš Beno Petreikio ir Juozo Petkelio.

Komandą papildė ir trys jauni žaidėjai: 17-metis 203 cm ūgio šiaulietis Jonas Truchanovičius, 20-metis Tadas Stankevičius ir 19-metis vartininkas Lukas Simanavičius.

Turėsime tris vartų sargus: L. Simanavičių, Audrių Mamkų ir Evaldą Jušką. Kuris iš jų taps pagrindiniu, kol kas nežinau. Visi trys - vienodo lygio, viskas priklausys nuo jų pastangų ir noro.

- Šiandien pradedate Lietuvos vyrų rankinio lygos (LRL) čempionatą - išvykoje žaisite su Utenos "HC Utena" komanda, o sekmadienį dvikovoje su suomiais pradėsite kovas ir Baltijos rankinio lygoje. Kaip vyko pasiruošimas naujajam sezonui?

Vasaros pabaigoje devyniom dienom buvome išvykę į treniruočių stovyklą Vokietijoje. Šioje šalyje treniravomės ir žaidėme aštuonių komandų turnyre. Iškovojome ketvirtąją vietą. Teko pasivaržyti su aukšto lygio Vokietijos ekipomis.

Pirmą kartą per visą komandos gyvavimo istoriją turėjome tokią rimtą treniruočių stovyklą užsienyje, tačiau neapsieita ir be traumų. Turnyre kelio šoninius raiščius pasitempė R. Vaičikauskis. Jau penkias savaitės gydėmės, tikimės, kad jis galės startuoti šiandienos varžybose.

Vokietijoje meniskas plyšo G. Juškai.

Abu traumas patyrę žaidėjai labai naudingi komandai, be jų mūsų komandos žaidimas išsibalansuotų.


Europos taurėje - norvegų barjeras

- Sekmadienį Baltijos rankinio lygos čempionate turėjote žaisti namuose, tačiau visgi žaisite Vilniuje. Kodėl taip nutiko?

- Kaip tik šiomis dienomis dažo "Neptūno" sporto salę, kurioje turėjome rungtyniauti. Išvyka į Vilnių mums kainuos papildomas lėšas: benzinas, salės nuoma, maitinimas ir taip toliau.

Baltijos rankinio lygoje rungtyniauja septynios ekipos: po dvi latvių, estų ir lietuvių bei viena suomių. Mūsų tikslas - patekti į finalinę ketveriukę. Jei tai pavyks įgyvendinti, sieksime, kad finalinnės varžybos būtų organizuojamos būtent Klaipėdoje.

- Šiemet Lietuvos rankinio lygoje, kurioje kaip ir pernai, rungtyniaus tos pačios 10 komandų, keičiasi varžybų vykdymo sistema: komandoms sužaidus du ratus, vyks atkrintamosios varžybos. Kokia sistema jums palankesnė, ar tokia kaip pernai, kuomet nugalėtojai sprendėsi pagal surinktus taškus ar dabartinė?

- Gal mums palankesnė praėjusio sezono sistema, kuri verčia stengtis ir atiduoti paskutines jėgas kiekvienose varžybose. O atkrintamosios varžybos - slidus reikalas. Gali būti, kad sezono viduryje bus traumuoti keli pagrindiniai žaidėjai ir visos kortos gali pakrypti į blogąją pusę. Juk nieko negali žinoti.

- Europos taurės (EHF Cup Winners Cup) turnyro pirmajame etape susitiksite su Norvegijos "Elverum Handball Herrer" ekipa. Kaip vertinate varžovus?

- Kol aš žaidžiau ir treniravau Klaipėdos rankinio komandą, tokio lygio ekipos, kaip pastaroji norvegų, Klaipėdoje nėra svečiavusis. Tai aukšto lygio ekipa.

Su norvegais žaisime dvi rungtynes - namuose ir išvykoje. Norvegijos ekipos sirgaliai lapkričio 20 dienai, kuomet Klaipėdoje vyks rungtynės, jau iš anksto užsisakė 50 bilietų.

Bilieto kaina - 15 litų. Tikiuosi, kad ši suma neišgąsdins Klaipėdos ekipos sirgalių ir jų bus daugiau nei norvegų.

Norvegams tai juokinga suma, o mums - ne.

Tiesa, norvegai mus bandė įkalbinėti, kad abejas rungtynes žaistume būtent jų šalyje. Jie siūlėsi mums padengti kelionės išlaidas, tačiau atsisakėme. Tai būtų garantavę mums nesėkmę.

Jie tikriausiai mąstė taip: atvažiuos nabagėliai lietuviai pas mus, mes juos "nuskalbsime" ir dar užsidirbsime pinigų iš bilietų.

Varžybos taps mokamos

- Tikriausiai dalyvauti Europos taurės varžybose labai brangu?

- Tos dvejos rungtynės mums atsieis maždaug 30 tūkstančių litų. Brangiau apsieina ne išvyka į Norvegiją, o namų rungtynės, kadangi turime visiškai apmokėti varžovų maitinimą, apgyvendinimą, parūpinti tarptautinės kategorijos teisėjus, kurie privalo būti ne iš Lietuvos. Visa tai kainuoja didžiules lėšas.

Tačiau žaisti namuose geriau, tuomet padeda namų sienos, savi sirgaliai. Neretai namų ir svečioje aikštėje žaistų rungtynių rezultatai gerokai skiriasi.


- O ar yra realių šansų įveikti norvegus?

- Jei netikėtume, tuomet net nežaistume Europos taurės varžybose. Vyrai parėjusį sezoną įrodė viską ką gali, reikia jiems kilti į viršų ir tobulėti.

Tikiuosi, kad kada nors požiūris į rankinio sportą Lietuvoje pasikeis. Be rėmėjų pinigų ir valdžios paramos mes negalime išgyventi ir vargu ar išgyventume ateinantį sezoną.

Po sėkmingo praėjusio sezono sulaukėme daug palaikymo ir skatinimo rungtyniauti Europos taurėje. Giliai širdyje tikiuosi, kad tie pažadai netaps vien žodžiais, o virs realybe.

Aš labiausiai gyvenime noriu, kad galėčiau dirbti trenerio darbą ir nereikėtų rūpintis kitais reikalais. Dabar turiu daryti viską: dirbti ir vadybininku, ir rėmėjų ieškotoju, rūpintis ir transportu, stipendijomis, mokslo reikalais, gydymu ir kitais klausimais.

Pavyzdžiui, dabar turėjau su kiekvienu žaidėju derinti piniginius reikalus, kontrakto sąlygas. Tai kenkia tarpusavio santykiams. Būtų glaudesni ryšiai, jei piniginius reikalus derintų kitas žmogus.

- Praėjusį sezoną įėjimas į rungtynes buvo nemokamas. Kokia situacija bus šiemet?

- Šiemet planuojame, kad įėjimas į varžybas kainuos simbolinius penkis litus. Tai tarsi gerbėjų parama komandai. Kaip žinia, šiuo ekonominiu laikotarpiu prisitraukti rėmėjų nėra taip paprasta, tai mokamas įėjimas bent šiek tiek padengtų patiriamas išlaidas.

Tai tuo pačiu mes pasitikrinsime, kiek iš turime tikrųjų gerbėjų.

Nepilnamečius iki 18 metų ir pensijinio amžiaus žmones į varžybas įleisime nemokamai, o pilnamečiai, kurie dirba, manau, kad ras tuos penkis litus.

Mes dirbame dėl rezultatų, dėl gerbėjų, tikiuosi, kad sirgaliai tai supras ir už tai mūsų nesmerks.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder