Žmonai nusilenkęs S. Maslobojevas kyla į kovą

Žmonai nusilenkęs S. Maslobojevas kyla į kovą

Praėjusią savaitę kovotojas Sergejus Maslobojevas ant rankų sūpavo ką tik pasaulį išvydusį antrą sūnų, o šį trečiadienį jau sėdėjo lėktuve, skrendančiame į Diuseldorfo miestą. Vokietijoje šeštadienį vyks „Glory 69“ turnyras, kuriame Kuvaldos laukia pirmasis žingsnis didelės svajonės link.

Geriausios pasaulio kikbokso organizacijos duris pravėręs 32-ejų kovotojas vienoje iš vakaro superkovų susirems su Azerbaidžano atstovu Bahramu Rajabzadehu.

Lietuvio debiutas „Glory“ turėjo įvykti dar praėjusį mėnesį Majamyje, bet tam sutrukdė vizos tvarkymo reikalai.

Viskas susiklostė taip, kad paskutinės savaitės pasiruošimo etapą kiek jaukė itin džiaugsmingas gyvenimo įvykis – S. Maslobojevo žmona Airinė pagimdė antrą sūnų, kuriam tėvai suteikė Raono vardą.

„Pastarosios savaitės buvo tikrai įtemptos, miego buvo mažai ir jis buvo nekokybiškas. Dažnai prabusdavau, viduje nuolat kankino nerimas. Jaučiausi perdegęs, tad net teko mažinti krūvius treniruotėse, jaučiau, kad nebepatempiu jų“, – tv3.lt sakė S. Maslobojevas.

Per artėjančias dienas Diuseldorfe Kuvalda tikisi paruošti „galvą“ kovai, kuri, tikėkimės, bus tik vienas žingsnis aukštesnio tikslo link.

„Mano tikslas yra kopti po vieną laiptelį aukštyn į viršų karūnos link“, – teigia jis.

Visų pirma – sveikinimai tapus tėčiu! Kiek laukimas ir nerimas turėjo įtakos treniruočių procesui ir pasiruošimui?, – tv3.lt paklausė S. Maslobojevo.

Ačiū jums labai. Tai didžiulis džiaugsmas, kurio mes laukėme nuo pat pirmojo sūnaus Ramiro gimimo. Matyt, Dievas turėjo savo planų ir sulaukėme šio stebuklo tik dabar. Laukimas buvo įtemptas, gimdėme 42-ą savaitę – vaikui, matyt, buvo labai gera pas mamą. Pastarosios savaitės buvo tikrai įtemptos, miego buvo mažai ir jis buvo nekokybiškas. Dažnai prabusdavau, viduje nuolat kankino nerimas. Jaučiausi perdegęs, tad net teko mažinti krūvius treniruotėse, jaučiau, kad nebepatempiu jų. Labai laukiu ir myliu savo vaikus, todėl jautriai pernešu visa tai.

Apskritai, ar esi patenkintas tuo, kaip pavyko pasiruošti?

Gimus Raonui ir sumažinęs krūvius pradėjau po truputį atsistatinėti. Liko dar kelios pagrindinės dienos, kai būsiu jau Diuseldorfe. Labai tikiuosi, kad čia pavyks kokybiškai išsimiegoti ir pasiekti formos piką.

Kiek vaiko gimimas įkvepia šiai kovai, suteikia dar daugiau jėgų ir noro parodyti geriausią savo veidą?

Pirmaus sūnaus Ramiro gimimas buvo man stiprus spyris į užpakalį dirbti daugiau ir viską priimti daug rimčiau. Tuo tarpu Raonas gimė pačio pasiruošimo įkarštyje, tad dar nespėjau atgauti žvalaus proto ir suvokti, kad jau antrą kartą tapau tėčiu. Tai mano žmonos Airinės įtaka – ji tikra šaunuolė, taip rūpinasi vaikais, kad nei naktį, nei dieną negirdžiu verksmų ar kitų neramumų. Žemai lenkiu galvą prieš ją.

Laukia debiutas „Glory“ kovose – su kokiais tikslais ateini į šią organizaciją?

„Glory“ organizacija buvo mano akiratyje jau kurį laiką, visada žinojau, kad tai kažkada atsitiks. Dabar, kai esu čia, mano tikslas yra kopti po vieną laiptelį aukštyn į viršų karūnos link. Jau sulaukiau „Instagram“ paskyroje komentaro iš organizacijos dviejų kategorijų čempiono Alexo Pereiros – „Welcome“ (sveikas atvykęs, – red. past.). 2013 metais WAKO pasaulio čempionato finale įveikiau jį ir tikiu, kad Alexas labai laukia revanšo. Duok Dieve, jis kažkada įvyks.

Kovosi su Azerbaidžano atstovu Bahramu Rajabdzadehu. Koks tai kovotojas ir kokius didžiausius iššūkius kelia?

Jis 2017 metų WAKO pasaulio čempionas ir 2018 metų vicečempionas. Žiūrėjau kelias kovas – tai fiziškai labai stiprus kovotojas ir, svarbiausia, labai neprognozuojamas. Sprogstamoji jėga įspūdinga, smūgiai nestandartiniai, bet tokio stiliaus kovotojus kartais paveda ištvermė. Profesionaliame ringe B. Rajabdzadeho kovos dažnai baigdavosi pirmame raunde, o mėgėjuose, jeigu tempdavo iki trečiojo, būdavo pavargęs. Bandysime tuo pasinaudoti.

Kaip visada – pirmas raundas žvalgybinis, o tada jau darbas?

Panašiai. Tik nuo pirmų sekundžių bandysime laikyti jį ties labai pavojinga distancija, nuolat spausti ir kartas nuo karto kontraatakuoti. Svarbu pačiam neužsivesti ir nenuleisti rankų, nes priešininko smūgio galia tikrai pavojinga.

Jau pasiilgai varžybinio azarto?

Paskutinė kova buvo prieš pusmetį. Faktas, kad ilgos pertraukos ne į naudą, varžybinė įtampa slegia, atsiranda nepasitikėjimas, dvejonės. Bet tai yra kiekvieno pasiruošimo dalis. Tai kartojasi, bet kaskart atrodo, kad šį kartą viskas kitaip nei prieš tai. Paskutines dienas stengsiuosi dirbti su savo vidiniu pasauliu. Jeigu pavyks išlaikyti šaltą protą iki galo, manau, kad baigsime kovą kaip nugalėtojai!

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder