"Daugelis mato tik gražiąją pusę - šampano purslus, salves, triumfo akimirkas, tačiau nepastebi vargų, su kuriais susiduria šis kolektyvas. Kai viską pamačiau savo akimis, man pasidarė graudu", - "Vakarų ekspresui" pasakojo kartu su "Žuvėdros" kolektyvu į planetos čempionatą Maskvoje vykęs Klaipėdos universiteto televizijos direktorius ir operatorius Romas Pletkauskas.
Jis šiuo metu kuria dokumentinį filmą apie "Žuvėdros" kolektyvą - istoriją, pasiekimus, sportinių šokių užkulisius. Filmas dienos šviesą turėtų išvysti jau šiemet.
"Daugelio kitų šalių atstovai į čempionatą atvyko lėktuvais. O "Žuvėdra", kaip jau įprasta dėl lėšų stokos, - autobusu. Profesionalūs šokėjai priversti sulenktomis kojomis autobuse prabūti daugiau nei po 20 valandų. Kojos tiesiog ištinsta. Man net sunku suvokti, kaip po tokios kelionės šokėjai sugeba taip profesionaliai sušokti.
Ar jums teko kada matyti, kad daugkartiniai pasaulio čempionai, profesionalūs sportininkai maitintųsi vandeniu plikomais makaronais ir sumuštiniais? Būtent taip "Žuvėdros" šokėjai maitinosi Maskvoje. Vokiečiai, rusai, kitų šalių atstovai užkandžiavo kavinėse, o mūsiškiai net neturi iš ko pavalgyti normalaus maisto", - pasakojo R. Pletkauskas.
Jam buvo liūdna vaikščioti po užkulisius ir stebėti, kaip kitų šalių šokėjų kolektyvais rūpinasi, bėgioja aplink juos grimuotojai, vizažistai, masažuotojai. Jų persirengimo kambariuose buvo maistu nukrauti stalai. O mūsų kolektyvo šokėjai dėl lėšų stokos tokios prabangos sau leisti negali - vieni kitus masažavo, grimavo ir panašiai.
"Čempionato rengėjai dviem "Žuvėdros" komandoms parūpino du kambariukus - kiekvienai komandai po vieną. Tai merginos ir vaikinai tuose kambarėliuose persirenginėjo kartu, apšilinėjo ten, po savo pasirodymo priguldavo tiesiog ant žemės pailsėti.
Pastebėjau ir tai, kad didelių valstybių atstovai į mažesnių valstybių šokėjus žiūrėjo ne itin pagarbiai. Jei esi vargšas, tai tave ir skriaudžia. Pavyzdžiui, Lietuvos komanda iki centro turėjo važiuoti apie 40 minučių. Į tą pusę net autobusai važiavo tik kas kelias valandas. Šokėjai po čempionato net negalėjo ilgiau pabūti vakaronėje, nes turėjo važiuoti anksčiau namo, kadangi vėliau būtų neįmanoma "pagauti" autobuso", - prisiminė pokalbininkas.
Maskvoje buvo 21-asis "Žuvėdros" kolektyvo pasirodymas planetos pirmenybėse. Klaipėdos kolektyvas pasaulio vicečempionu tapo šeštą kartą. Klaipėdiečiai šešis kartus iškovojo auksą, o penkis pelnė bronzą. "Žuvėdros" šokėjai Europos čempionatuose triumfavo septynis kartus.
40 žmonių "Žuvėdros" kolektyvas pasiruošimui planetos čempionatui (kelionei, maistpinigiams ir t.t.) iš Kūno kultūros ir sporto departamento gavo 50 tūkst. litų. Pasak R. Pletkausko, maždaug tiek atsieina vien nauja programa, muzika, kostiumai.
"Pavyzdžiui, rusai savo komandai vien prieš pat čempionatą treniruočių stovyklai skyrė apie pusę milijono litų. Vien pasiruošimui. Ten aplink šokėjus pluša gydytojai, masažistai, sumontuota moderniausia aparatūra. Taigi galima įsivaizduoti, su kokiais varžovais Lietuvai tenka varžytis. Jie turi visai kitokias sąlygas ruoštis pirmenybėms.
Manau, kad Lietuvoje nėra daugiau tokio kolektyvo kaip "Žuvėdra", kurie taip garsintų šalies vardą. "Žuvėdra" turėtų būti tarsi mūsų visų reikalas. Turėtume visi suglausti pečius, "įjungti" smegenis, kad pakeistume šią prastą finansinę padėtį", - sakė R. Pletkauskas.
Pokalbininkas sakė, jog kolektyvo vadovai Idzelevičiai jam pasakojo, kad verslininkai nenori jų remti, nes ant šokėjų rūbų nepriklijuosi jų reklaminių logotipų, kaip daro krepšinio klubai. "Žuvėdrą" vangiai remia ne tik verslininkai, bet ir patys klaipėdiečiai - jie beveik nesinaudoja galimybe skirti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tai dažniau padaro vilniečiai ar kauniečiai.
"Bijome, kad neišsibėgiotų šokėjai"
Romaldas IDZELEVIČIUS, "Žuvėdros" šokių kolektyvo vadovas
Tiesiog visur taupome. Lėktuvų bilietams pinigų neturime, nors važiuoti su autobusais į tolimas šalis yra itin nepatogu. Šokėjams ištinsta kojos. Per pirmąją repeticiją šokėjų neįmanoma pažinti. Ilgos kelionės gerokai atsiliepia šokių judesiams. Net viename viešbučio kambaryje stengiamės nakčiai apsistoti po tris, skaičiuojame pinigėlius.
Šiemet iš Klaipėdos miesto savivaldybės gavome 33 tūkstančius litų - 24 tūkstančius pirmajai komandai, 9 tūkstančius - antrajai. Iš Kūno kultūros ir sporto departamento Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo mums buvo skirta 40 tūkstančių litų. Šiuos pinigus išleidome Europos čempionatui, kuris vyko gegužę Vokietijoje. Maskvoje vykusiam čempionatui iš departamento gavome 50 tūkstančių litų. Jų užteko drabužiams ir kelionei, tačiau dabar sąskaita jau tuščia.
Kitų šalių šokių atstovai, išgirdę apie mūsų gaunamas sumas 40 žmonių kolektyvui, ima juoktis. Mano, kad juokaujame. Net neįsivaizduoja, kad gali būti tokia realybė.
Pavyzdžiui, gegužę Europos čempionatas vyks Rusijoje, Tiumenėje. Bandžiau ieškoti bilietų kelionei į šią šalį, tai skristi lėktuvu vienam žmogui kainuotų maždaug 2 500 litų. 40 žmonių kolektyvui tai atsieitų 100 tūkstančių. Mums tai nereali suma.
Skaudu, kai, pavyzdžiui, krepšinio komandos, kurių gretose daugiausiai 15 žmonių, iš valdžios gauna kelis šimtus tūkstančių ar net milijonines sumas. Mums užtektų kokių 300 tūkstančių litų. Tai gerokai palengvintų kolektyvo gyvenimą.
Skaudu, kai šokėjai iki išnaktų treniruojasi, o valstybė nesugeba skirti pinigų jiems net maistpinigiams. Juk keliskart pasaulio ir Europos čempionai tikrai galėtų gauti maistpinigius, kaip, tarkime, gauna olimpiniai rinktinės nariai.
Sportuojant tokiomis sąlygomis sunku išlaikyti kolektyvo branduolį. Negalime jų motyvuoti, pastaruoju metu už savo laimėjimus negauname ir piniginių premijų.
Sunkiausia yra tuomet, kai kolektyvą palieka talentingas šokėjas. Reikia visą darbą pradėti iš naujo - apmokyti kitą šokėją, kuris galėtų kompensuoti netektį. Jei ir toliau bus sudarytos tokios sąlygos, nebepajėgsime sulaikyti šokėjų. Juk šokėjams jau nebe po 15 metų, jiems reikia žiūrėti į priekį, jie turi turėti kažkokį pagrindą po kojomis, gauti pajamų.
"Prisidedame pagal išgales"
Ignas POCIUS, Klaipėdos kūno kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas
"Žuvėdros" kolektyvui skiriama parama - labai maža, kadangi reikia išlaikyti didžiulį skaičių šokėjų. Tai puikiai suprantame. Miestas prisideda pagal išgales. Tokio lygio kolektyvas turėtų gauti didesnę pinigų sumą. Į tai turėtų atkreipti dėmesį Vyriausybė. Juk "Žuvėdra" nuolat garsina visos Lietuvos vardą. Prie "Žuvėdros" sporto bazės tvarkymo Klaipėdos savivaldybė negali prisidėti, kadangi jie treniruojasi Klaipėdos universiteto Menų fakulteto salėje. Tai yra universiteto turtas, tad pagal nuostatas mes negalime kišti rankų prie jų turto.
"Reikia didesnės pagarbos ir paramos"
Vida KANIŠAUSKIENĖ, Lietuvos sportinių šokių federacijos generalinė sekretorė
Po kiekvieno čempionato iškyla klausimas, ar "Žuvėdros" kolektyvas toliau gyvuos, kadangi valdžios dėmesys ir finansavimas yra menkas. Šokėjai irgi žmonės, nori turėti savo gyvenimą, kurti šeimas ir panašiai. Kai kiti vasaromis guli pliažuose ir ilsisi, "Žuvėdros" kolektyvas nuolat pluša sporto salėse. Tokio aukšto lygio komanda turėtų būti vertinama labiau ir jai reikėtų skirti didesnę pagarbą ir paramą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą