"Iškilo man toks klausimas. Labai dažnai raudonuoju. Kai juokiuosi, kai mane mokytoja pašaukia vardu ar tiesiog draugai pasako man komplimentą. Arba tiesiog pamatau žmogų, kuris man patinka, kai kas nors man ploja arba kai reikia atsiskaityti prieš klasę. Man nėra gėda, o vis tiek raudonuoju. Jau atsibodo visa tai. Perskaičiau internete kelis patarimus. Vienas jų buvo toks: stenkis dar daugiau parausti ir tada neberaudonuosi. Bet tas patarimas nelabai padeda. Pagalvojau, gal Jūs man padėsit? Lauksiu Jūsų atsakymo. Pagarbiai V. K."
Į skaitytojos klausimą paprašėme atsakyti šeimos gydytoją Ričardą SABŪNĄ.
Kartais raudonuoti - natūralu
Į šį klausimą atsakymą žino ir mažamečiai vaikai, kurie žiūrėjo animacinį filmą apie paraudonavusį iš gėdos begemotą, nes jis toks didelis ir bijo skiepų.
Raudonavimo problema atsiranda jau paauglystėje, kai sulaukiama aplinkinių kritikos.
Daugelis raudonuoja, kai būna neįprastose situacijose, kai reikia kalbėti prieš didelę auditoriją, prieš didelius autoritetus, kai susitinka priešingos lyties asmenį, kuriam jaučia labai didelę simpatiją. Tai natūrali organizmo reakcija.
Bėgant metams, įgijus patirties, paprastai problema išnyksta. Nors kartais ir vėl paraudonuojama, į tai jau nebekreipiama dėmesio.
Kada reikia pagalbos
Kai atsiradęs epizodinis nerimas dėl paraudonavimo tampa nuolatinis ir perauga į baimę, vadinamą socialine baime (fobiją), jau reikalinga specialisto pagalba.
Socialinės fobijos - dažniausiai diagnozuojamas psichinis sutrikimas. Jos prasideda paauglystėje, bet dažniausiai diagnozuojamos 18 - 29 metų, nes pacientai paprastai vėlai kreipiasi.
Moterys serga 2 kartus dažniau nei vyrai.Tie žmonės jaučia išankstinį nerimą dėl buvimo su kitais žmonėmis. O būdami su jais jaučia didelį stresą.
Ši baimė trukdo siekti užsibrėžtų tikslų. Tokie žmonės galvoja, kad gali pasielgti netinkamai arba kvailai pasakyti, ir aplinkiniai apie juos blogai pagalvos. Bijo viešai valgyti, rašyti, bendrauti su priešingos lyties asmenimis.
Kai fobija, be paraudimo, dar pasireiškia ir rankų virpėjimu, prakaitavimu, pykinimu, noru šlapintis ar tuštintis, kojos tampa lyg "vatinės", pacientas galvoja, kad jis serga sunkia somatine liga.
Žmogus save ima vertinti neigiamai, laiko save nenormaliu. Bijo patekti į situaciją, sukeliančią nerimą ar paniką.
Gydoma ir vaistais
Daugelis žmonių, patiriančių socialinę fobiją, yra neišmokę socialinių įgūdžių, o tai ir lemia socialinius sunkumus. Tuo tarpu turintieji tuos įgūdžius, jaučia nerimą, kad nesugebės tais įgūdžiais pasinaudoti.
Pastebėta, kad tas, kuris tikrai turi socialinę fobiją, niekada nesieks būti pranašesniu už kitus. Tokiems asmenims reikalinga psichiatro konsultacija, kurios metu bus įvertinta psichinė būklė ir numatytas gydymo planas.
Gali prireikti ir šiuolaikinių antidepresantų, kurie ne tik gerina psichinę būklę, bet ir efektyviai slopina fiziologinius pojūčius - raudonavimą ir kitus jį lydinčius nemalonius pojūčius.
Tada ir psichoterapija greičiau koreguos elgesį reikiama kryptimi. Čia ypač reikšminga kognityvioji (pažinimo, pažintinė) terapija. Ji padeda pakeisti mūsų natūraliąją ar instinktyviąją reakciją nesistengiant suvokti jos priežasčių.
Pavyzdžiui, siūloma pradėti ieškoti teigiamų paaiškinimų, kodėl būtent taip pasielgė koks nors žmogus. Senas pažįstamas nepasisveikino ne todėl, kad jūsų nemėgsta, bet dėl to, kad nepastebėjo, nes buvo paskendęs savo mintyse. Supratę tai, įstengsime treniruotis ir vieni.
Po kelių mėnesių automatiškai atpažinsime neigiamų reakcijų prigimtį ir išmoksime jas keisti teigiamomis ir realiomis.
Baimės sukelta įtampa sekina nervų sistemą. Bet įtampą galime sumažinti, jei išmoksime atsipalaiduoti fiziškai ir psichiškai.
Sportuokime arba imkimės fizinės veiklos - raumenys išeikvos energijos perteklių, kuris atsiranda streso metu, o organizme padidės endorfinų, gerinančių nuotaiką, kiekis.
Taip pat darykime raumenų atpalaidavimo pratimus. Teigiamai veikia rami muzika, bet dar geriau - buvimas gamtoje. Tai ir grynas oras, jūros ar miško ošimas, gražus kraštovaizdis.
Pabūkime ten nors valandą, bet kiek galima dažniau ir net bet kokiu oru. O tai tik mus grūdins. Nuotaiką praskaidrina ir padeda atsipalaiduoti šventės, ypač su artimaisiais, kurie jus supranta, džiaugiasi jūsų laimėjimais.
Reikia prisiminti, kad persivalgymas ar dažnas alkoholio, kavos vartojimas griauna ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą.
Valgykime pakankamai maisto, kuriame gausu B grupės vitaminų, vitamino E, kalcio, magnio, gerkime ir gryno vandens, kurio vaišių metu dažniausiai nebūna.
Rašyti komentarą