Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiais metais inicijuoja rankų higienos kampaniją – „Kova su atsparumu antibiotikams – tavo rankose“. Per nešvarias rankas plinta apie 80 proc., o rankos yra tinkama terpė pernešti ir atsparias antibiotikams bakterijas. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai rodo, kad taikomi įvairūs rankų higienos būdai sumažina bakterijų skaičių ir užkerta kelią kryžminiam bakterijų perdavimui.
Kampanijos metu ypatingas dėmesys skiriamas atsparių antibiotikams mikroorganizmų plitimui sveikatos priežiūroje, siekiant apsaugoti ne tik pacientus, bet ir darbuotojus nuo užsikrėtimo mikroorganizmų sukeltomis infekcijomis. Medicinos darbuotojų rankų higiena yra viena pagrindinių infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonė sveikatos priežiūros įstaigose.
Šiemet PSO kviečia:
Sveikatos priežiūros specialistus tinkamai vykdyti rankų higienos reikalavimus ir stabdyti atsparumą antibiotikams.
Ligoninių vadovus ir kitus administracijos darbuotojus užtikrinti visus metus infekcijų prevencijos ir HI kontrolės programos įgyvendinimą ir apsaugoti pacientus nuo atsparių antibiotikams mikroorganizmų sukeliamų infekcijų.
Infekcijų kontrolės specialistus vadovauti rankų higienos kampanijai kovoje su atsparumu antibiotikams – įgyvendinti pagrindines, įskaitant ir rankų higieną, infekcijų prevencijos ir kontrolės priemones.
Politikos formuotojus infekcijų prevenciją ir rankų higieną priskirti prioritetinėms antimikrobinį atsparumą stabdančioms priemonėms.
8 iš 10 infekcijų plinta per nešvarias rankas
ULAC duomenimis, aštuonios iš dešimties infekcinių ligų plinta per nešvarias rankas, o dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių galima susirgti šigelioze (bakterine dizenterija), hepatitu A, virusinėmis žarnyno infekcijomis (rotavirusine bei norovirusine infekcija). PSO kasmet pasaulyje nuo viduriavimo (diarėjos) miršta apie 3 milijonai žmonių, o hepatitu A suserga apie 1,4 milijono gyventojų.
Kada reikia plauti rankas?
Rankas būtina plauti visada, kai jos yra nešvarios, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto (ypač žalios paukštienos, kiaušinių, mėsos, žuvies) gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po ir prieš žaizdos sutvarkymą, po nosies valymo (kosint ar čiaudint), pažaidus su gyvūnais.
Sveikatos priežiūros įstaigose dažniausiai sutinkami patogenai: gram neigiamos bakterijos, auksinis stafilokokas, enterokokai bei Clostridium difficile. Darbuotojai šiais patogenais gali susiteršti rankas ar pirštines, prisiliesdami prie įvairių aplinkos objektų. Pacientų marškiniai, patalynė, lova bei kiti pacientų naudojami objektai, taip pat gali būti užkrėsti patogeniniais organizmais. Užkrėstos gali būti ir lovų pakeliamos grotos, spintelių rankenėlės, pacientų oda. Patogenai gali įsikurti prie kriauklės, ant vandens reguliavimo rankenėlių, muilo dozatoriaus ir kt.
Penki momentai, kuomet būtina personalo rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose:
Prieš sąlytį su pacientu, kad apsaugotume pacientą nuo pavojingų patogenų, esančių ant rankų.
Prieš aseptinę medicininę procedūrą, kad apsaugotume pacientą prieš kenksmingus patogenus bei užkirstume kelią paciento patogenams pakliūti į jo kūną.
Susiteršus rankas kūno skysčiais ir po pirštinių nusimovimo, kad apsaugotume save ir darbo aplinką nuo pavojingų patogenų.
Po sąlyčio su pacientu, kad apsaugotume save ir aplinką nuo paciento mikroorganizmų.
Po sąlyčio su paciento aplinka, jei lietėte paciento aplinkos daiktus, paviršius spintelę, lovą ir kt., kad apsaugotumėt save ir aplinką, kurioje dirbate (nuo pavojingų patogenų).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą