Jaunystės eliksyro receptai, kuriems magijos neprireiks: kaip sustabdyti senėjimą

Kūnas dėvisi it spyna – vieną dieną jis tiesiog ima rūdyti. Tačiau atsakingai prižiūrint ir skiriant dėmesio kūnui senėjimą galima ir kiek pristabdyti.

Kaip teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas, mūsų organizme nuolat kovoja du priešai – oksidantai, kurie mus priverčia rūdyti it spyną, ir antioksidantai, kurie mums suteikia galimybę atrodyti it naujai gimusiems.

Jeigu organizme per daug oksidantų, tai gali būtų pražūtinga. Laimei, kovai su oksidantais galima pasitelkti antioksidantus, kurie ir stabdo senėjimą, nes užkerta kelią daugybei susirgimų.

„Oksidantai yra mūsų jaunystės ir sveikatos priešai, o antioksidantai – mūsų draugai“, – pažymi daktaras.

Kaip gyventi, kad organizme antioksidantų būtų kuo daugiau?

„Noriu pabrėžti, kad jauną išvaizdą lemia ne tik genetika, bet ir skirtingi gyvenimo būdo įpročiai“, – teigia A. Unikauskas. Jis papasakojo, kokiomis paprastomis taisyklėmis reikia vadovautis, kad išliktumėte kuo ilgiau jauni ir gražūs.

Antioksidantų galima gauti iš išorės, t. y. su maistu, pavyzdžiui, reguliariai valgant daržoves, uogas, geriant žaliąją arbatą. Tačiau neretai vidiniai antioksidantai yra veiksmingesni.

„Mūsų organizmas pats gali pasigaminti antioksidantų ir taip atitolinti senatvę. Pirmas būdas – kokybiškas miegas. Miegant mūsų organizmas gamina labai galingą antioksidantą melotoniną. Dažnai sakoma, kad tai yra miego hormonas“, – pasakoja gydytojas.

Anot jo, melatoninui pagaminti naudojamas serotoninas, o jį dideliais kiekiais gamina mūsų žarnyno bakterijos.

„Melatoninas turi savybę iš organizmo pašalinti vandenilio peroksidą. Vandenilio peroksidas yra vienas iš laisvųjų radikalų. Kita vertus, peroksidas naikina mikrobus. Tam tai puiki priemonė, bet per didelis jo kiekis yra nuodingas organizmui. Tai stiprus oksidantas, uždegimų sukėlėjas“, – kalba jis.

Dar vienas būdas priversti organizmą gaminti antioksidantus – reguliarus fizinis krūvis.

„Jeigu jūs, tarkime, dvi savaites nieko nedarėte ir nusprendėte pasisveikatinti, galite save sužaloti, ypač jeigu pasirinksite netinkamą krūvį. Aišku, krūvis niekada nepakenks, jeigu jis ir nereguliarus“, – teigia A. Unikauskas.

Bet jeigu jūs galvojate, kad nusprendę laikas nuo laiko nubėgti keletą kilometrų ir tai bus į naudą – netiesa. Toks nereguliarus didelis krūvis yra žalingas. „Organizmas turi prisitaikyti prie tam tikro krūvio“, – pažymi medikas.

Trečia taisyklė – kasdien tarp valgymų padaryti bent vieną ilgesnę pertrauką.

Kokia iš to nauda? Kai ilgesnį laiką nevalgote, organizmas pats save atnaujina. Oksidantai lemia ankstyvą senėjimą, kuriam įtakos turi toksiškų baltymų gamyba. Šie baltymai turi savybę sudaryti konglomeratus ir žaloti ląsteles. Tai gali lemti atminties sutrikimus, Alzheimerio, širdies, nervų sistemos, inkstų ligų atsiradimą.

Visų pirma, pabrėžia daktaras, nepavalgę ilgesnį laiką tikrai nemirsite. Tiesiog organizmas apsižiūrės sau po nosimi, po kuria, patikėkite, tikrai ras, ką suvartoti – jis ims naudoti vidinius išteklius.

„Organizmas įjungia procesą, kurį mes vadiname autofagija. Kai jūs nevalgote, organizmui tuo metu nereikia skaidyti jūsų suvalgyto maisto. Kai jūs valgote, neleidžiate organizmui pačiam apsivalyti, o jis turi tokią galimybę. Žmonija visada evoliucionavo maisto stygiaus sąlygomis ir būtent dėl to evoliucijos eigoje ir susiformavo tas mūsų išlikimą garantuojantis mechanizmas“, – teigia A. Unikauskas.

Greta dalykų, kurie suteikia antioksidantų, svarbu paminėti ir dar vieną dalyką, kuris atitolina senatvę. Visi esame apsupti žmonių, kasdien tenka su kažkuo pabendrauti. Daktaras tikina, kad toksiški žmonės taip pat jus pasendins anksčiau laiko. Kaip atpažinti, kad žmogus jums kenkia? Jeigu vien pagalvojus, kad teks su juo bendrauti, jums jau darosi silpna, žinokite – tai toksiškas žmogus.

„Kuo rečiau bendrausime su tokiais žmonėmis, tuo geriau būsime nusiteikę“, – pažymi jis.

Visgi kartais rūpintis tik tuo, kad mūsų organizme būtų kuo daugiau antioksidantų, nepakanka. Reikia stengtis vengti ir oksidantų, kurie yra didžiausi mūsų jaunystės priešai.

Senėjimą skatinantys oksidantai, kurių reikėtų vengti:

1. Geležis

„Per didelis jos kiekis sukelia oksidaciją. Reikėtų vengti maisto papildų su geležimi, išskyrus tuos atvejus, jeigu sergate, pavyzdžiui, mažakraujyste arba jūsų organizmui tikrai trūksta geležies. Tą galime sužinoti tik atlikę tyrimus. Bet ir tuo atveju geriau vartoti geležies turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, galvijų kepenis“, – pabrėžia medikas.

2. Cukrus

Jis pagreitina glikacijos procesą. Ypač reikia vengti cukraus turinčių produktų, kurie pagaminti aukštoje temperatūroje. Tokiuose produktuose būna ir cukraus, ir baltymų arba ir cukraus, ir riebalų. Tokie junginiai, pasak A. Unikausko, mums ypač žalingi.

Kaip pasakoja gydytojas, ant žmonių, sergančių cukriniu diabetu, kūno odos atsiranda rudų dėmelių. Tai glikacijos padariniai – cukraus ir baltymų junginiai pradeda žaloti mūsų audinius.

3. Dažnas valgymas

Daktaras Unikauskas sako, kad per dieną valgyti kad ir keturis kartus – dar nieko tokio baisaus. Tačiau penki ar šeši kartai – tikrai per daug. „Jūs nuolat verčiate organizmą kankintis“, – tikina jis.

4. Per didelis fizinis krūvis

Per didelis fizinis krūvis – stresas mūsų organizmui. Tai skatina didžiulio kortizolio kiekio išsiskyrimą, o tada – laukite bėdos, ypač, jeigu jums daugiau nei 50 metų.

„Jeigu jūs treniruoti žmonės ir siekiate tam tikrų tikslų – tai yra viena, bet šiaip gyvenant fiziniai krūviai turi būti adaptuoti prie mūsų esamos būsenos“, – pažymi A. Unikauskas.

5. Hidrinti riebalai

„Ne be reikalo 2012 metais Pasaulio sveikatos organizacija hidrintus riebalus (transriebalus) paskelbė mūsų sveikatos priešu Nr. 1. Tai yra labai galingi oksidantai, kurie mūsų organizme sukelia daug uždegimų. Hidrinti riebalai nėra gamtos sukurti riebalai – tai žmogaus sukurtas produktas“, – pažymi profesorius.

6. Stresas

Tai taip pat didelis ir reikšmingas mūsų jaunystės priešas, į kurį negalime nekreipti dėmesio.