Vis dėlto tyrimas oficialiai dar neviešinamas, kol nėra nepriklausomo įvertinimo.
Kaip žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Krašto saugumo departamento mokslo ir technologijų patarėjas Williamas Bryanas (Viljamas Brajenas), vyriausybės mokslininkai nustatė, kad ultravioletiniai spinduliai smarkiai veikia šį patogeną. Tai didintų viltis, kad naujojo koronaviruso plitimas vasarą gali sulėtėti.
„Kol kas nuostabiausias mūsų pastebėtas dalykas – kad Saulės šviesa tikriausiai daro stiprų poveikį, žudydama virusą ir ant paviršių, ir ore“, – sakė jis.
„Taip pat matome panašų temperatūros ir drėgnumo efektą; didėjant temperatūrai ir/ar drėgnumui sąlygos virusui bendrai būna ne tokios palankios“, – pridūrė W. Bryanas.
Tačiau visas straipsnis dar nepateiktas recenzuoti, todėl nepriklausomiems ekspertams sunku komentuoti jo metodologiją.
Seniai žinoma, kad ultravioletiniai spinduliai pasižymi sterilizuojamuoju poveikiu, nes kenkia virusų genetinei medžiagai ir jų galimybėms daugintis.
Tačiau svarbu žinoti, kokio intensyvumo ir bangos ilgio ultravioletinė šviesa buvo naudojama eksperimento metu ir ar tai tiksliai atkartojo natūralios šviesos sąlygas vasaros metu.
„Būtų gerai žinoti, kaip testas buvo atliekamas ir kaip buvo matuojami rezultatai“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukštosios mokyklos „Texas A&M University-Texarkana“ biologijos mokslų vadovas Benjaminas Neumanas (Bendžaminas Noimanas)
„Kalbama ne apie blogą atlikimą – tiesiog yra keli skirtingi virusų skaičiavimo būdai, nelygu, kokį aspektą norima studijuoti“, – sakė jis.
Virusas inaktyvuotas
Eksperimentas buvo atliktas Nacionaliniame biologinės gynybos analizės ir atsakomųjų priemonių centre Merilande. W. Bryanas pademonstravo eksperimento išvadas iliustruojančią skaidrę.
Joje matyti, kad viruso išlikimo pusamžis – laikas, kurio reikia, kad virusų skaičius sumažėtų perpus – ant lygaus paviršiaus buvo 18 valandų, kai temperatūra buvo 21–24 Celsijaus laipsniai, o drėgnumas 20 procentų. Tai atitiktų, pavyzdžiui, durų rankenas, nerūdijančio plieno dirbinius.
Tačiau pusamžis sumažėjo iki šešių valandų, kai drėgnumas buvo 80 proc., ir iki 2 minučių, kai tuo pačiu dar šviesdavo Saulės šviesa.
Kai virusai būdavo aerozolio lašeliuose ore, jų pusamžis būdavo 1 valanda, jei temperatūra būdavo 21–24 Celsijaus laipsniai, o drėgnumas – 20 procentų. Pridėjus Saulės šviesą pusamžis sutrumpėdavo iki pusantros minutės.
W. Bryanas padarė išvadą, kad vasaros sąlygos sukurs aplinką, kurioje virusų perdavimas tarp žmonių gali sumažėti.
Tačiau jis pridūrė, jog sulėtėjęs plitimas nereiškia, kad patogenas išnyks visiškai, o socialinio atstumo gaires galima atšaukti.
„Būtų neatsakinga mums sakyti, kad, mūsų nuomone, vasara visiškai išnaikins virusą, o tada – kad visi gali daryti, ką nori, ir kad žmonės gali ignoruoti šias gaires“, – sakė jis.
Ankstesni tyrimai taip pat rodė, kad virusui palankesnis šaltas ir sausas oras, o ne karštis ir didelis oro drėgnumas. Tai, regis, patvirtina lėtesnis viruso plitimas Pietų pusrutulyje, kur dar tik prasideda ruduo ir vis dar pakankamai šilta.
Australijoje, pavyzdžiui, yra mažiau nei 7 tūkst. patvirtintų užsikrėtimo atvejų ir 77 mirties atvejai – gerokai mažiau nei daugelyje Šiaurės pusrutulio valstybių.
Tarp minimų galimų priežasčių yra ta, kad iš kvėpavimo takų į aplinką patenkantys lašeliai ore ilgiau išsilaiko šaltesniu oru. Be to, virusai greičiau žūsta ant karštesnių paviršių, nes tada greičiau išdžiūsta juos gaubiantis apsauginis riebalų sluoksnis.
JAV sveikatos apsaugos pareigūnai mano, kad net jei COVID-19 atvejų vasarą mažės, jų tikriausiai vėl ims daugėti rudenį ir žiemą, panašiai kaip kitų sezoninių virusinių ligų, įskaitant gripą, atvejais.
BNS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą