Klaipėdoje šioms poroms padeda „Northway“ vaisingumo centro profesionalų komanda: gydytojai akušeriai ginekologai, embriologai ir kiti laboratorijos darbuotojai. Ne visų šių specialistų darbas yra plačiai matomas, o embriologų Lietuvoje apskritai yra nedaug. Tačiau būtent nuo pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Tad ką veikia embriologai, kaip vyksta pasiruošimas procedūroms, kodėl laboratorijoje negali būti dulkių ir kodėl embriologė negali naudoti kvepalų?
Atlieka diagnostinius tyrimus
Klaipėdos vaisingumo centre "Northway" dirbanti embriologė dr. Vaida Simanavičienė pasakoja, kad embriologai vaisingumo laboratorijoje atlieka ir diagnostines, ir dirbtinio apvaisinimo procedūras. Pirmiausia atliekami tyrimai, kurie padeda išsiaiškinti vaisingumo problemų kilmę.
Embriologai išsamiai įvertina vyrų spermos kokybę (spermatozoidų kiekį, judrumą, morfologinius, imunologinius parametrus), yra galimybė ištirti oksidacinę pažaidą spermoje bei spermatozoidų brandumą. Visi šie testai parodo tikslią vyrų nevaisingumo priežastį.
Laboratorijoje taip pat atliekamas ir poros suderinamumo testas. Šiuo testu įvertinama, kaip spermatozoidai juda natūralioje terpėje.
"Pasitaiko nemažai atvejų, kai spermatozoidai nejuda moters lytinių takų gleivėse. Tai vadinama tarpusavio nesuderinamumu. Tokiu atveju atliekama intrauterininė inseminacija (IUI). Tai yra pats paprasčiausias pagalbinio apvaisinimo būdas. Embriologo darbas yra paruošti spermos mėginį, t. y. pagerinti jos kokybę. Šiuo atveju judriausi spermatozoidai yra sukoncentruojami, o nejudrūs bei morfologiškai pakitę spermatozoidai pašalinami. Tokia paruošta sperma yra sušvirkščiama moteriai tiesiai į gimdą", - pasakojo embriologė dr. V. Simanavičienė.
Preziciškas darbas
Esant sudėtingesnėms nevaisingumo problemoms yra taikomos dirbtinio apvaisinimo procedūros.
"Northway" vaisingumo centre Klaipėdoje atliekamos trys skirtingos procedūros: IVF (in vitro fertilizacija), ICSI (intracitoplazminė spermatozoido injekcija) ir PICSI (fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija).
Iš esmės procedūros skiriasi kiaušialąsčių gavimo, spermatozoidų atrankos ir apvaisinimo metodais.
IVF yra paprasčiausias ir natūraliausias apvaisinimo metodas mėgintuvėlyje - kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Embriologas surenka kiaušialąstes mikroskopu, perkelia jas į terpę, kurioje yra spermatozoidai, o po to - į inkubatorių.
Jeigu spermos kokybė prastesnė, o tai sudaro maždaug pusę atvejų, pasitelkiami kiti du metodai.
ICSI metu yra atrenkami judriausi ir morfologiškai taisyklingi spermatozoidai ir, naudojant adatėles, mikroskopą ir mikromanipuliatorių, po vieną spermatozoidą yra sušvirkščiama į kiaušialąstę. PICSI metodas yra labai panašus, tik jo pagalba atrenkami ne tik judriausi ir morfologiškai taisyklingi, bet ir fiziologiškai subrendę spermatozoidai.
Jeigu paaiškėja, kad vyro spermos mėginyje nėra spermatozoidų, pasitelkiama mikrochirurginė procedūra, kai iš sėklidžių paimami sėkliniai latakėliai ir juose ieškoma spermatozoidų. Neradus spermatozoidų ir šios procedūros metu, poros gali pasinaudoti donorų lytinių ląstelių banku.
Atliekant visas šias procedūras embriologo kvalifikacija yra labai svarbi.
"Apvaisinimas turi būti atliekamas greitai ir tiksliai. Embriologas turi būti techniškai gerai pasiruošęs, turėti daug teorinių žinių, siekiant atrinkti geriausius spermatozoidus, būtina būti kruopščiam ir ypač susikaupusiam", - pabrėžė dr. V. Simanavičienė.
Apie darbo preciziškumą ir sudėtingumą kolegei antrina ir Klaipėdos „Northway“ vaisingumo centro komandos narė Rūta Navickienė. Beveik visas embriologų darbas vyksta naudojant mikroskopą, tačiau net ir per jį padidinus vaizdą 200 kartų, objektai, su kuriais dirbama, yra tarsi mažyčiai taškeliai. Dėl to reikia labai tikslių judesių, darbas reikalauja kantrybės“.
Išskirtinės sąlygos
Reikiamos apvaisinimo procedūros atliekamos per vieną dieną, kitą rytą embriologas tikrina kiaušialąsčių apsivaisinimą (apsivaisinusios kiaušialąstės vadinamos zigotomis). Kitą dieną zigotos pradeda dalintis ir tampa embrionais.
Embrionai kiekvieną dieną yra įvertinami. Pagrindiniai kriterijai yra ląstelių skaičius, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Embrionus, kad jie būtų gyvybingi, stiprūs, pajėgūs pradėti kūdikį, specialistas turi saugoti kaip savo akį. Naudojami naujausios kartos "benchtop" tipo inkubatoriai, kuriuose palaikoma nekintanti aplinka embrionui, yra galimybė sekti bet kokius dujų ar temperatūros nuokrypius, embrionus filmuoti.
Vaisingumo centras "Northway" turi puikius rezultatus, lenkiančius daugelį Europos klinikų, nes laboratorijos aplinka bei turimi naujausi prietaisai atitinka aukščiausius reikalavimus", - pasakojo dr. V. Simanavičienė.
"Naudodami moderniausius inkubatorius kompiuterio ekrane galime matyti visą embrionų vystymosi procesą. Šiuo atveju yra labai svarbūs tokie kriterijai kaip ląstelių dalinimosi laikas bei taisyklingas jų skilimas. Filmuodami procesą gauname labai daug informacijos apie embrionų kokybę, taigi, embriologui telieka atrinkti geriausius ir patalpinti į moters gimdą", - pridūrė embriologė.
Jei embrionų yra daugiau, jie užšaldomi (vitrifikuojami) ir patalpinami į skysto azoto indus. Vėliau, jei moteriai nepavyksta pastoti pirmo embrionų perkėlimo metu, galima atšildyti embrionus ir juos perkelti į moters gimdą.
"Neretai būna, kad moteris sėkmingai pagimdo ir grįžta bandyti pastoti antrą kartą su atšildytais embrionais. Galime pasidžiaugti, kad mūsų klinikoje turime labai gerus rezultatus su atšildytais embrionais. Pernai metais po atšildytų embrionų perkėlimų pastojo net 59 proc. pacienčių", - rezultatais džiaugėsi pašnekovė.
Sterili aplinka - privaloma
Pagalbinio apvaisinimo laboratorijos oras, įranga ir visa kita, kas gali turėti įtakos embrionų sveikatai – nepaprastai svarbūs sėkmės komponentai. Dėl to pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje galioja ypač griežtos švaros taisyklės.
"Mūsų laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai. Vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai.
Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali lemti embrionų žūtį. Todėl mūsų laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas "Hepa" filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, pavyzdžiui, virusus, dujų molekules, bakterijas. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema", - pasakojo embriologė.
Kolegė Rūta Navickienė atkreipia dėmesį, svarbi kiekviena aplinkybė: oro slėgis (atidarius laboratorijos duris oras sklinda išorėn – tai ją saugo nuo aplinkinės taršos); naudojamų terpių sudėtis, mėgintuvėlių, plastikinių lėkštelių, kuriose auginami embrionai, kokybė; mikrobiologinės taršos patikrų reguliarumas. Netgi valytojų kvalifikacija turi įtakos darbo sėkmei, nes pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje galioja ypač griežtos švaros palaikymo taisyklės.
„Aišku, ir mes turime jų paisyti – pavyzdžiui, negalime eidamos į darbą naudoti jokios kosmetikos, kvepalų, nes šiuose produktuose esančios lakiosios medžiagos gali pakenkti embrionams. Dirbdamos vadovaujamės šia nuostata - viskas, ką darome, būtinai turi atkartoti natūralaus apvaisinimo aplinką ir etapus“, - sako embriologė Vaida Simanavičienė.
Svajonių darbas
Pasak embriologės dr. V. Simanavičienės, laboratorijos privalumai ir darnus komandinis darbas atsispindi centro pasiektuose rezultatuose – daugybei šeimų padėta išpildyti jų svajones ir susilaukti vaikučių.
"Tai yra be galo įdomus darbas, man asmeniškai tai svajonių darbas. Juk vis dėlto žiūrint filosofiškai "savo rankomis sukuriu žmogų". Žinoma, mokytis reikėjo labai daug, esu įgijusi mokslinį daktaro laipsnį, todėl teorinių žinių turiu ir iš universiteto. Tačiau daugiausia žinių gavau pabaigusi įvairius embriologijos teorinius ir praktinius kursus užsienyje, taip pat išklausiusi daug mokslinių pranešimų tarptautinėse konferencijose", - pasakojo embriologė.
Vienas maloniausių dalykų šiame darbe, pasak pašnekovės, yra tai, kad gaunamas apčiuopiamas rezultatas.
"Visada esame labai motyvuoti, nes nuostabu yra išgirsti, kad porai pavyko pastoti, - džiaugėsi dr. V. Simanavičienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą