Ligoninių klasteriai: reikia jų ar ne?

Neseniai Vyriausybės strateginis komitetas sutarė dėl gydymo įstaigų pertvarkos šalyje steigiant penkis funkcinius ligoninių klasterius. Tam yra pritarusi ir Sveikatos apsaugos ministerijos kolegija. Teigiama, jog nuo lapkričio bandomasis onkologinis klasteris pradės veikti Kauno regione, o kiti keturi, tarp jų ir Vakarų Lietuvoje, - nuo sausio. Tačiau panašu, kad šie planai Klaipėdos regione vargiai išsipildys nuo pat 2014 - ųjų pradžioje - tam dar kaip reikiant nepasiruošta. [CITATA]

Kas tie klasteriai? Ir svarbiausia - kokia iš jų nauda žmonėms? Ar sutrumpės eilės pas gydytojus ir prie brangia diagnostine aparatūra atliekamų tyrimų?

Ar jų dėka bus racionaliai panaudojamos sveikatos apsaugai skirtos visų mokesčių mokėtojų lėšos?

O gal klasteriai - ne kas kita, kaip tik dar viena sveikatos apsaugos reforma dėl reformos, dėl "paukščiuko"?

Skelbiama, jog klasteris - tai kelių ar keliolikos savarankiškų gydymo įstaigų visuma, susibūrusi į konfederaciją ir veikianti kaip bendra sistema.

Funkcinius ligoninių klasterius, tarp jų ir Vakarų Lietuvoje, numatoma plėtoti kardiologijos, mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių mažinimo, insultų diagnostikos ir gydymo, neonatologijos ir intensyviosios terapijos srityse.

Klaipėdos gydymo įstaigoms klasterio idėja nėra labai didelė naujiena. Panašiu veiklos principu ligoninės savo darbe vadovaujasi jau ne vienerius metus.

Bendradarbiauti - naudinga

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriaus dr. Jono Sąlygos teigimu, ligoninė panašiu principu dirba jau nuo 2004 metų, kai prie šios gydymo įstaigos buvo prijungta Palangos ligoninė, o 2010 metais - ir Švėkšnos psichiatrijos ligoninė.

Taip pat jau nuo seno Jūrininkų ligoninės medikai teikia skubią kardiologinę pagalbą visoje Vakarų Lietuvoje.

Pasak dr. J. Sąlygos, ligoninės kardiologai ir reanimatologai reanimobiliu vyksta į kitas miesto ar rajonines ligonines ir atsiveža pacientus, sergančius ūmia kardiologine patologija.

Be to, anot Jūrininkų ligoninės vadovo, nuolat bendradarbiaujama su kitais šalies onkohematologijos centrais.

"Visa tai pasitvirtino, nes buvo optimizuota laboratorinių tyrimų, viešųjų pirkimų vykdymo sistema, ir tokiu būdu taupomos Privalomojo sveikatos biudžeto lėšos.

Mūsų ligoninė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis dėl konsultacijų, brangių diagnostikos bei laboratorinių tyrimų.

Klaipėdoje yra suformuoti pacientų srautai, uostamiesčio ligoninės yra pasiskirsčiusios savaitės dienomis, kada kuri teikia skubiąją medicininę pagalbą", - "Vakarų ekspresui" sakė dr. J. Sąlyga.

Klasteriams pritaria

Ar jau išties yra pasirengta klasterių, apie kuriuos plačioji visuomenė mažai ką nutuokia, įvedimui nuo Naujųjų metų?

J. Sąlyga teigia, jog tam didelio pasirengimo nereikia, svarbiausia yra geranoriškumas ir supratimas.

"Pirmiausia noriu pabrėžti, kad sveikatos sistemos pertvarka vykdoma tik dėl paciento.

Mūsų visų tikslas - efektyvesnė nacionalinė sveikatos sistema, o Vakarų Lietuva yra jos dalis.

Pritariu, kad palaipsniui reikia vystyti ligoninių funkcinius klasterius pagal penkias plėtros sritis. Manau, kad taip bus sukurtas efektyvesnis bendradarbiavimo modelis tarp skirtingo lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

Taip pat turėtų būti racionaliau naudojami ir ligoninių ištekliai. Aišku, nuolat reikės analizuoti situaciją, teikti siūlymus bei koordinuoti, kad bendra sistema deramai funkcionuotų", - mano dr. J. Sąlyga.

Pirmasis klasteris - Skuode

Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas teigia, jog funkcinio klasterio prototipu galima laikyti ligoninės nuo 2004 metų valdomą struktūrinį padalinį - Skuodo filialą, buvusią rajoninę ligoninę.

Pasak R. Sakalausko, per 8 metus į filialą investuota apie 6 mln. litų, o filialo pacientų diagnostikos ir gydymo kokybei užtikrinti prieinamos visos bazinės ligoninės teikiamos medicininės paslaugos.

"Tiek nutolusio nuo pagrindinės ligoninės padalinio sėkmingas funkcionavimas yra bene vienintelis šalyje. Manau, vietos gyventojai yra patenkinti sveikatos priežiūros paslaugomis.

Kažkada buvo planų prisijungti Šilalės ligoninę, tačiau kokybiškoms paslaugoms užtikrinti trūksta išteklių. Manau, nebėra tikslinga mūsų ligoninei jungtis į kokius nors paslaugų klasterius, plėstis į rajonus, nes tam nesame pasirengę.

VEIKIA. Klaipėdos gydymo įstaigoms klasterio idėja nėra labai didelė naujiena. Pavyzdžiui, Jūrininkų ligoninės kardiologai ir reanimatologai reanimobiliu vyksta į rajonines ligonines ir atsiveža pacientus, sergančius ūmia kardiologine patologija. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Bendradarbiavimas yra įmanomas kuriant rezidentūros bazes ar panašiose srityse", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Sakalauskas.

Dalintis nenori

Anot medikų, sėkmingam klasterių funkcionavimui gali pakenkti tai, jog rajonuose labai trūksta gydytojų specialistų.

"O mes savo gydytojais dalintis nenorime ir negalime. Turime gerai sustyguotą paslaugų bazę, suformuotą gydytojų specialistų komandą, kodėl turėtume visa tai ardyti ar kažko atsisakyti? Prasidėtų problemos su licencijavimu, pajamų gavimu ir pan.

Manau, įvedant kažkokius pakeitimus, šiuo atveju klasterius, yra būtinas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teisinis reguliavimas. Bendrieji ir specialieji paslaugų reikalavimai turi būti pritaikyti naujam modeliui, o kol kas to nėra", - savo nuomonę "Vakarų ekspresui" išdėstė Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Zigmas Juzumas.

Jis neslėpė, kad uostamiesčio medikų bendruomenė dar nėra išsamiai supažindinta su klasterių idėja, kuri tarsi dar sklando ore.

Apie klasterius sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis kalbėjosi tik su ligoninių, ne tik iš Klaipėdos, vadovais - informavo apie planuojamą ligoninių funkcinių klasterių įvedimą regionuose.

Neoficialiai kalbama, kad viena iš pagrindinių kliūčių funkcionuoti būsimiems klasteriams - skirtingas uostamiesčio sveikatos priežiūros įstaigų pavaldumas.

Dvi iš jų pavaldžios ministerijai, kitų dviejų steigėjas yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Mat Kaune į pirmąjį onkologinio profilio klasterį netrukus jungsis kelios įstaigos, pavaldžios tik SAM, nes miesto savivaldybė neseniai atsisakė savo teisių į Kauno klinikinę ligoninę.

Pacientams - bus geriau?

Klaipėdos asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkė Natalja Istomina teigė į būsimus įstaigų klasterius žvelgianti teigiamai.

"Gal klasteriai pagerins sveikatos priežiūros situaciją ta prasme, kad paslaugos taps kokybiškesnės ir greičiau pasiekiamos pacientams.

Ypač rajonų gyventojams, kurie iš tolimiausių kampelių atvyksta į uostamiestį pas gydytojus specialistus. Kartais ir per mėnesį, kol galioja šeimos gydytojo siuntimas, žmonės iš rajonų nesugeba dėl esamų eilių patekti pas jiems reikalingą gydytoją.

Kiti gi važiuoja ir be jokio siuntimo, bandydami laimę patekti pas gydytoją. Medikai be siuntimo nepriima, pacientai pyksta, skundžiasi.

Gal sudarius klasterius bus lengviau dirbti ir patiems medikams?" - svarstė N. Istomina.

Anot jos, tokie įstaigų susivienijimai, klasteriai, tam tikrose srityse nėra naujas dalykas.

"Šį mėnesį į Klaipėdos universitetą atvyksta verslo partneriai iš Islandijos aptarti bendrai vykdomo sveikatinimo projekto.

Beje, rugsėjo pabaigoje universiteto senatas pritarė Sveikatos tyrimų ir inovacijų instituto steigimui nuo kitų mokslo metų.

Manau, šis institutas taip pat pasitarnaus vykdant įvairius bendradarbiavimo projektus", - pasakojo N. Istomina.

Komentaras

Klasteris - nuo kitų metų pradžios

Apie klasterių projektą pakalbinome sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą ANDRIUKAITĮ.

Koks klasteris veiks Klaipėdoje? Kokie pasirengimo darbai jau įvyko įgyvendinant šį projektą ir kas dar bus daroma? Ar nenukentės mažosios ligoninės?

Klaipėdoje jau nuo sausio mėnesio darbą pradės kardiologijos, insultų diagnostikos ir gydymo, onkologijos, mirtingumo dėl išorinių mirties priežasčių mažinimo klasteris.

Tuo tikslu buvo parengta reikalingų teisės aktų bazė, sudėlioti reikalingi finansiniai mechanizmai, vyksta konsultacijos su vyriausiaisiais specialistais: įvertinami pacientų srautai, analizuojama situacija, kad būtų priimti geriausi vadybos sprendimai.

Esu tikras, kad mažosios ligoninės tikrai nenukentės: jos turi savo funkcijas, jas ir vykdys.

Atvirkščiai, klasteris padės efektyviau išnaudoti brangias III gydymo lygio lovas.

Mūsų pozicija - ne uždarinėti gydymo įstaigas, o gerinti medicinos prieinamumą - viena iš priemonių tam ir yra klasterių steigimas.

Ar nebus jokių kliūčių veikti klasteriui, kai uostamiesčio ligoninės yra skirtingo pavaldumo?

Ne, nebus. Su ligoninių vadovais ne kartą diskutuota apie klasterius, turime jų pritarimą. Vadovai supranta klasterių naudą tiek pacientui, tiek ir pačiai sveikatos apsaugos sistemai.

Kokia nauda iš klasterio gyventojams?

Visų pirma, pagerės prieinamumas, o gydymas taps greitesnis. Be to, klasteriai leis turėti mobilias specialistų brigadas, gebančias išnaudoti vietos infrastruktūrą.

Apskritai klasteris leis pagerinti bendrą ligoninių rūpestį žmogumi, suteikti jam išsamesnę pagalbą, dar geresnį ir visapusiškesnį gydymą. Esame tikri ir dėl to, kad klasterių sistema gerins lėšų valdymą - daugiau pinigų galėsime skirti pačiam pacientui, jo gydymui.