Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nežino, kas yra hidrinti riebalai, ir nesusimąstydami vartoja juos su kasdieniu maistu. Moksliškai įrodyta, jog pramoniniu būdu hidrintuose riebaluose esančios transriebiosios rūgštys ypač didina riziką susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, kurios yra pagrindinė mirčių mūsų šalyje priežastis. Šiais metais sveikatai žalingus riebalus uždrausta naudoti vaikų mitybai ugdymo įstaigose, tačiau jų naudojimas maisto pramonėje vis dar nėra teisiškai reglamentuotas.
Ar draudimu pasiekta pažanga ir kokie legalūs nuodai tyko mūsų parduovių lentynose, aiškinosi jungtinė tiriamosios žurnalistikos komanda, kurioje dalyvavo "Vakarų ekspreso" ir dar keturių Lietuvos žiniasklaidos priemonių atstovai.
"Mėgstu pavalgyti"
"Aš mėgstu skaniai pavalgyti ir neturiu laiko sportuoti. Todėl turiu daugiau kaip 20 kilogramų antsvorio. Tai - viena iš kraujospūdžio sutrikimo priežasčių", - prisipažįsta klaipėdietis juvelyras Vidas Bizauskas, kurį sutikome prie kardiologijos kabineto durų Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.
55-erių metų vyras jau ketverius metus nuolat geria kraujo spaudimą reguliuojančius vaistus.
"Jeigu nevartočiau vaistų kraujospūdis šoktų iki 170-180, gresia insultas", - konstatuoja V. Bizauskas.
Pašnekovui puikiai žinoma mitybos įtaka sveikatai. Praeityje kamuojamas virškinimo sutrikimų vyras pradėjo domėtis kulinarija ir ėmė pats gaminti maistą.
"Nuo tada maisto produktus renkuosi labai atidžiai. Vienas iš pagrindinių reikalavimų, esant kraujospūdžio sutrikimams - atsisakyti riebaus maisto. Todėl riebalų vengiu, renkuosi tik natūralų saulėgrąžų, alyvuogių aliejų. Net išviręs natūralų sultinį pirmiausia jį atšaldau ir nugriebiu riebalus. Kita bėda, jog namuose gamintas maistas skanus, tad suvalgau jo daugiau, o sportui, fiziniam aktyvumui stokoju laiko. Todėl antsvorio atsikratyti nepavyksta. Vaistai mano atveju - vienintelė išeitis", - atviravo pašnekovas.
V. Bizauskas yra vienas iš 15 tūkst. pacientų, kuriuos Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytojai konsultuoja ambulatoriškai. Daugiau kaip 4 tūkst. Vakarų Lietuvos gyventojų dėl širdies ir kraujagyslių ligų per metus patenka į šios gydymo įstaigos stacionarą. Ir tai - tik vienerių metų statistika.
Rizikos faktorius
Nuo širdies ir kraujotakos ligų Lietuvoje miršta kas antras žmogus - per metus vidutiniškai 23 tūkst. šalies gyventojų. Šis rodiklis 2,3 karto viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį. Pagal žmonių mirtingumą 100 tūkst. gyventojų Lietuva priskiriama didelės kardiovaskulinės rizikos šalims ir užima 17 vietą pasaulyje.
NEŽINO. Rugsėjį atliktas tyrimas parodė, kad net 78 proc. šalies gyventojų teigia nežinantys, kaip maisto produktų aprašuose yra žymima, ar produkto sudėtyje yra hidrintų riebalų.
"Vartojant pramoniniu būdu gaunamus transriebalus ir padidinus iš jų gaunamos energijos kiekį iki 2 procentų kardiovaskulinė rizika padidėja 23 procentais", - įspėja Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji kardiologijos srities specialistė Klaipėdos kraštui, Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja dr. Dalia Jarašūnienė.
Žurnalistinį tyrimą atlikusi komanda savo nuožiūra pasirinko aštuonis gana populiarius maisto produktus - pradedant sausainiais "Gaidelis" ir baigiant vaikų itin mėgstamais varškės sūreliais, kad ištirtų, koks kiekis hidrintų riebalų juose naudojamas.
Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų centre atlikus laboratorinius tyrimus hidrintų riebalų buvo rasta 7 iš 8 patikrintų maisto produktų. Keturiuose iš jų hidrintų riebalų kiekis sudarė po daugiau nei 10 proc. nuo viso riebalų kiekio (detalūs tyrimo duomenys - lentelėje).
Peržiūrėję keleto populiariausių maisto prekybos internetu parduotuvių pasiūlą, suskaičiavome 74 produktus, kurių sudėtyje nurodyti iš dalies hidrinti riebalai. Sąraše dominavo UAB "Maxima LT" prekės ženklu "Meistro kokybė" pažymėti tortai ir plokštainiai, AB "Vilniaus pergalė", AB "Naujoji Rūta" saldainiai, "Dadu" ledai, visų rūšių tirpi kava, "dr. Oetker" šaldytos picos, net maisto papildas "Hematogenas", kuris reklamuojamas kaip stiprinantis kraują preparatas...
Pigūs, skanūs, negenda
Hidrintais riebalais (transriebalais) vadinami pusiau kieti riebalai, kurie susidaro pramoniniu būdu hidrinant augalinį aliejų. Šią gamybos technologiją dar 1902 m. Didžiojoje Britanijoje užpatentavo vokiečių chemikas Vilhelmas Normanas (Wilhelm Normann).
Maisto pramonėje hidrinti riebalai dažniausiai naudojami greito maisto (keptų bulvyčių, tortilijų), margarino, tepių riebalų mišinių, konditerijos gaminių (sausainių, pyragaičių, krekerių, glazūruotų spurgų), greitų užkandžių (bulvių traškučių), šokolado plytelių, griliažinių saldainių, glaistytų varškės sūrelių ir kitų saldumynų, kukurūzų spragėsių ruošinių gamyboje.
Hidrintų maisto riebalų skonis ir konsistencija primena sviestą, tačiau jie yra pigesni už kitus riebalus ir ilgiau galioja. Šie riebalai yra atsparesni oksidacijai, aukštai temperatūrai, tad išlieka stabilūs gruzdinant maisto produktus. Pusiau kieta jų konsistencija ypač tinkama kepinių, saldumynų ir greitai paruošiamo maisto gamybai. Hidrinti riebalai padeda sustandinti šokolado plyteles, suteikia malonų skonį konservams, standumą ir trapumą bulvių traškučiams, bulvių lazdelėms. Tačiau yra ir tamsioji hidrintų riebalų pusė.
Keičia ląsteles
Riebalų hidrinimo proceso metu susidaro vadinamieji riebalų rūgščių nesočiųjų ryšių trans-izomerai, dėl kurių hidrinti riebalai dar vadinami transriebalais.
Dr. D. Jarašūnienė pažymi, kad transriebalai organizmą veikia biocheminiu, ląsteliniu lygiu.
"Paprastai kalbant, cheminė transriebalų struktūra didina "blogojo" cholesterolio kiekį ir mažina "gerojo" cholesterolio kiekį. Negana to, jie slopina "gerojo" cholesterolio gebėjimą pašalinti "blogąjį" cholesterolį iš audinių ir pats "gerasis" cholesterolis tampa nevisaverčiu. Tokie pokyčiai skatina aterosklerozės vystymąsi organizme. Be to, transriebalų vartojimas labai skatina uždegiminius procesus organizme, kelia riziką susirgti ūminiu miokardo infarktu, didina staigios koronarinės mirties riziką, didina vėžinių auglių nekrozės veiksnio sistemos aktyvumą, II tipo cukrinio diabeto atsiradimo riziką", - vardino gydytoja.
Ji akcentuoja, kad viskas prasideda nuo žinojimo.
"Turėtume pradėti nuo aiškaus žymėjimo, kiek transriebalų yra, ir ribų, kiek jų gali būti daugiausiai, nustatymo", - įsitikinusi gydytoja.
Žmonės nežino
Daugiau nei pusė - 56 proc. - Lietuvos gyventojų nežino, kas yra hidrinti riebalai. Dar trečdalis gyventojų teigia, kad apie juos yra girdėję, tačiau žino nedaug.
Tokias tendencijas atskleidė bendrovės "Baltijos tyrimai" šiemet rugsėjo 14-21 dienomis atlikta gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 1 104 Lietuvos gyventojai.
Net 78 proc. šalies gyventojų teigia nežinantys, kaip maisto produktų aprašuose yra žymima, ar produkto sudėtyje yra hidrintų riebalų.
Mokyklose - pažanga
Nors Lietuva neriboja maksimaliai leidžiamo hidrintų riebalų kiekio parduotuvėse ir maitinimo įstaigose parduodamuose maisto produktuose, nuo šių metų sausio 1 d. šalyje galioja reikalavimas, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų parduodamame maiste hidrintų riebalų būti negali.
Atlikdami žurnalistinį tyrimą Vilniaus ir Klaipėdos mokyklų bufetuose įsigijome lengvų užkandžių (bandelių, keksiukų, picos) ir pristatėme juos nepriklausomiems tyrimams į Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų centrą. Penkiuose mėginiuose iš šešių hidrintų riebalų buvo rasta, tačiau sveikatai kenksmingi riebalai sudarė nuo 0,23 proc. iki 0,82 proc. riebalų kiekio (visi rezultatai - lentelėje). Taigi, faktiškai reikalavimas pažeistas, tačiau specialistai teigia, kad toks hidrintų riebalų kiekis gali būti natūralus, ypač jeigu gamyboje naudotas natūralus sviestas.
Danijos pavyzdys
Maksimalų 2 proc. hidrintų riebalų kiekį maisto produktuose pirmoji pasaulyje 2004 m. įvedė Danija. Hidrintų riebalų ekspertas, Kopenhagos universiteto profesorius Stynas Stenderis (Steen Stender) skaičiuoja, kad šis ribojimas Danijoje, kur gyvena apie 5 mln. gyventojų, ankstyvų mirčių skaičių per metus sumažino maždaug 700.
"Lietuvoje, kur gyvena 2,5-3 milijonai žmonių, ankstyvų mirčių skaičių galėtumėte sumažinti 300-400 per metus", ? teigia S. Stenderis.
Profesorius jau ne vienerius metus keliauja po skirtingas šalis, tiria hidrintų riebalų kiekį maisto produktuose ir pasakoja apie jų žalą sveikatai. Jo kolekcijoje - ištirtų maisto produktų etiketės iš 60-ies skirtingų šalių, taip pat ir Lietuvos. Vilniuje esančiose maisto parduotuvėse jis pirko pyragėlių, sausainių ir vaflių, pagamintų Lietuvoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Produktus tyrimams mokslininkas siuntė į nepriklausomą laboratoriją JAV.
"Tarp 50 Lietuvoje įsigytų produktų radau 32 gaminius, kuriuose hidrintų riebalų yra daugiau nei 2 procentai nuo viso riebalų kiekio. Lyginant su kai kuriomis Centrinės Azijos šalimis, tai nėra itin didelis skaičius. Bet tai tik įrodo, kad Lietuvos maisto produktų gamintojai galėtų lengvai atsisakyti hidrintų riebalų dėjimo į produktus, nes naudoja jų palyginti nedaug", ? sako S. Stenderis, privertęs atsisakyti hidrintų riebalų tokius greito maisto milžinus kaip "McDonald's" ar KFC.
Interviu su profesoriumi Stynu Stenderiu.
Kas nedraudžiama - tas leistina
Lietuvos maisto pramonės įmonės neslepia, kad augaliniai riebalai, įskaitant ir hidrintus, produkto gamybos savikainą gali sumažinti iki 50 proc. Verslinininkų manymu, pakanka nurodyti informaciją apie hidrintus riebalus ant pakuotės ir palikti vartotojui spręsti, ar jam tinka toks produktas.
"Aš manau, kad teisingiausiai yra eiti tinkamo produktų žymėjo keliu, kad kiekvienas žmogus pats galėtų nuspręsti. Juk vienas žmogus skundžiasi padidėjusiu cholesteroliu, kitas - ne", - sakė Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius,
Jis, taip pat ir AB "Rokiškio sūris" atstovai, teigė, kad į savo produktus nebededa hidrintų ir pusiau hidrintų riebalų. Tačiau, kai po mėnesio ištyrę Vilkyškių pieninės sūrio gaminį "Kuršiukas" aptikome 12,19 proc. hidrintų riebalų (matuojant nuo viso riebalų kiekio), G. Bertašius teisinosi, jog turėjo galvoje kitus pieno produktus, tačiau ne sūrio gaminius.
"Hidrintų riebalų į kitus produktus bendrovė nebededa jau daug metų, o į sūrio - tik nuo šių metų pavasario. Nuo sūrio pagaminimo iki pardavimo gali praeiti iki pusės metų, todėl natūralu, kad galėjote aptikti. Kaip tyčia, pirmąjį pusmetį dėl vangios prekybos turėjome pilnus sandėlius produkcijos", - sakė pieninės vadovas.
Pasak jo, net jei ant pakuotės dar galima rasti, jog gaminyje yra hidrintų riebalų, realiai jame jau nėra hidrintų ar dalinai hidrintų riebalų, tik nespėta pakeisti pakuotės.
"Aš labai tikiuosi, kad šiandien produktų su hidrintais riebalais prekyboje jau nėra. Mes savo pastangomis produktą pageriname. Mes tiesiog žinome, kad nehidrinti riebalai yra geriau. Taip pat žinome, kad kas yra leidžiama - tas nekenksminga. Tik klausimas, kiek vartoji. Juk degtinės, jei pergersi, bus blogai, o jei 100 gramų išgersi, nėra taip jau blogai", - kalbėjo G. Bertašius.
Konditerės, dirbančios UAB "Maxima" Klaipėdos konditerijos ceche, tvirtino gamyboje nenaudojančios nieko, kas draudžiama.
"Mums yra uždrausta naudoti palmių aliejų, modifikuotą aliejų, o kas tie hidrinti riebalai?" - paklausė pašnekovės.
Jos tvirtino, jog dauguma bandelių, tortų yra natūralūs, kepiniams naudojamos mielės, sviestas, margarinas.
"Naudojame Lietuvoje pagamintą sviestą, margariną, kurio kokybė labai gera, net pavadintas kreminiu margarinu. Riebalai konditerijos gaminiams duoda trapumą, skonį, tačiau jų galima dėti tik tiek, kiek nurodyta receptūroje. Jeigu įdėsi per daug - gaminys nepavyks", - aiškino konditerės.
Jos tikino, jog vartotojams kenkia ne tik ingredientai, naudojami konditerijoje, bet ir pernelyg didelis saldumynų vartojimas.
"Sovietmečiu visame Klaipėdos mieste buvo 4 kulinarijos, kurios prekiavo konditerijos gaminiais. Kad nusipirktum tortą Naujiesiems metams, reikėdavo stovėti eilėje nuo 1 valandos nakties. Dabar žmonės saldumynų valgo daug daugiau. Mes pagaminame labai daug tortų. Niekur užsienyje neteko matyti tiek daug tortų parduotuvėse. O pas mus yra visuose prekybos centruose, net mažose parduotuvėlėse. Ir viską nuperka ir suvalgo žmonės", - stebėjosi pašnekovės.
Ribos visoje ES
Spalio 26 d. Europos Parlamento nariai priėmė rezoliuciją, kuria ragina visose Europos Sąjungos (ES) šalyse riboti pramoniniu būdu gautų sveikatai nepalankių riebalų (transriebalų) kiekį maisto produktuose bendrijos lygiu nustatant ribinį leidžiamą šių riebalų kiekį maiste. Europarlamentarų nuomone, Europos Komisija ne vėliau kaip per dvejus metus turėtų pasiūlyti atitinkamas taisykles.
Šiuo metu ES lygiu nėra reglamentuojamas nei transriebalų ribojimas, nei jų ženklinimas.
Europos Komisijos komisaras Vytenis Andriukaitis, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, palaiko griežčiausią bendrą europinį hidrintų riebalų reguliavimą. Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre jis pažymėjo, jog transriebalai, vartojami pigesniems maisto produktams gaminti kelia ypač didelę grėsmę skurdžiau gyvenantiems asmenims ir vaikams bei jaunimui - dėl tam tikrų mitybos ypatumų. Komisaras užtikrino, jog Europos Komisija jau šį mėnesį pateiks iniciatyvą dėl transriebalų poveikio vertinimo tyrimo. Pasak V. Andriukaičio, jis reikalingas, kad reglamentavimas būtų teisiškai pagrįstas ir suderinti ne tik vartotojų, tačiau ir gamintojų, ypač mažų ir vidutinių pieno įmonių, interesai.
Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nario Valentino Mazuronio manymu, Lietuva neturėtų laukti ES direktyvos ir kuo skubiau valstybės mastu nustatyti maksimalų leistiną hidrintų riebalų kiekį maisto produktuose.
"Europos institucijų darbo greitis itin lėtas. Kol Europos Komisija parengs direktyvas, kol jas įvertins Taryba, Europos Parlamentas - praeis ne vieneri metai. Kai į procesą įsijungs didžiosios Europos maisto pramonės kompanijos su savo interesais - nežinia, kaip viskas baigsis. Manau, kad Lietuvoje turi pakakti politinės valios drąsiai ir ryžtingai įvesti protingą maksimalią 2 procentų transriebalų ribą maisto produktuose. Maistui ir sveikatai turime kelti aukščiausius standartus", - įsitikinęs europarlamentaras.
Interviu su ES komisaru Vyteniu Andriukaičiu.
Informacija
Tiriamosios žurnalistikos komanda: Jurga PETRONYTĖ, "Vakarų ekspreso" žurnalistė; Viktoras DENISENKO, "Novaja gazeta - Baltija" žurnalistas; Edgaras SAVICKAS, "Delfi" žurnalistas; Paulius ČIULADA, "Verslo žinių" žurnalistas; Audrius LELKAITIS, laisvai samdomas žurnalistas; Lukrecijus TUBYS, "Alytaus naujienų" žurnalistas. Komandai vadovavo žurnalistai Rytas Staselis ir Rita Miliūtė. Tiriamosios žurnalistikos projektą įgyvendinti padėjo Bostono universiteto Tiriamosios žurnalistikos centras "Naujoji Anglija" ir Pietų Karolinos universiteto iniciatyva "Newsplex" (JAV).
Rašyti komentarą