Dr. Jūratė PEČELIŪNIENĖ, Šeimos gydytoja, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė:
- Diabetas - kompleksinė problema. Prieš trejus metus specialistų darbo grupė parengė Nacionalinės diabeto programos projektą, tačiau valstybės institucijų palaikymo nesulaukia nebe pirmus metus, Sveikatos apsaugos ministerija vilkina sprendimų priėmimą. Pastarąjį kartą sveikatos apsaugos ministro įsakymas diabeto gydymo ir diagnostikos klausimais buvo priimtas 2012 m. Su tuo, natūralu, susijęs ir naujų, modernių vaistų atėjimas į rinką ir prieinamumas mūsų pacientams, nors tai kaimyninėse šalyse yra seniai išspręsta. Pavyzdžiui, estai ministro įsakymą atnaujino 2016 m. pradžioje, ir tai sakydami, kad jie vėluoja. Lietuvoje pokyčių nėra, nors jau greitai 2018-ieji.
Galiojančiame ministro įsakyme dėl diabeto diagnostikos ir gydymo nuolat pabrėžiama savikontrolė, kad pacientai turi altikti vadinamus „namų darbus“ - pasižymėti tam tikru intervalu matuodami namuose savo glikemiją ir su šia informacija ateiti pas gydytoją. Lietuvoje tai nevyksta arba vyksta padrikai, tad tiek šeimos gydytojui, tiek endokrinologui optimizuoti gydymą arba padaryti taip, kad jis būtų maksimaliai individualiai pritaikytas prie tos geriausios taktikos arba scenarijaus, nežinant cukraus kiekio kraujyje svyravimų, yra be galo sudėtinga. Hipoglikemija, ypač insuliną vartojantiems pacientams, visada susijusi su labai pavojinga būkle ir į skubios pagalbos skyrius diabetu sergantys žmonės patenka gana dažnai.
Žinoma, galima sakyti, kad patys pacientai dėl to kalti, tačiau manau, kad pacientų raštingumas yra valstybės problema. Nepakanka vien žmogui pasakyti, kad jis turi matuotis cukraus kiekį kraujyje. Pasaulyje yra vadinamieji diabeto mokytojai, nuolat dirbantys su žmogumi, kol jis perpranta savo ligą. Jeigu jau mes neinvestuojame į žmogų - yra modernios technologijos, elektroninė sistema, kuri informaciją apie paciento glikemiją nuolat perduoda gydytojui ir jis gali matyti bei analizuoti ją čia ir dabar. Tarkime, Estijoje yra budintys gydytojai, kurie nuolat stebi pacientų glikemiją ir, esant kritinėms situacijoms, imasi priemonių. Glikemijos sukeltos komplikacijos, jų gydymas - išlaidos biudžetui. Užbėgant tam už akių lėšų galima tikėtis sutaupyti. Jau įrodyta, kad naudojant technologijas tinkamai stebima paciento glikemija mažina komplikacijų tikimybę ir dažnai labai reikšmingai. Čia jau kalbama apie naujus žingsnius, kuriuos turime žengti prisitaikydami prie laiko.
Stringant Nacionalinei diabeto programai, net modernius, inovatyvius vaistus diabetu sergančiam pacientui gauti nėra paprasta. Sergantieji diabetu - politerapiniai pacientai, nes dažniausiai diabetą lydi ir kitos sunkios ligos. Jiems parinkti vaistus gana sudėtinga, o juos keisti - labai rizikinga, nes vaistai, net ir su ta pačia veikliąja medžiaga, skiriasi. Tenka stebėti, kai pakeitus vaistą žmonės labai blogai jaučiasi. Tad po vadinamosios vaistų reformos pacientai iš paskutiniųjų perka tuos vaistus, kurie jiems geriausiai tiko, net jei mokėti reikia daugiau. O blogiausia, kad tie pacientai iš nevilties jau niekuo nebesiskundžia.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą