Perspėja dėl paukščių gripo pavojaus

ES valstybių atsakingos institucijos praneša, kad aukšto patogeniškumo (H5N8) paukščių gripas jau skverbiasi ir į paukštininkystės ūkius.

Šiais metais ES teritorijoje nustatyti 28 židiniai paukščių ūkiuose. 16 atvejų užfiksuota Prancūzijoje, 5 - Vengrijoje, 3 - Vokietijoje ir po 2 - Austrijoje ir Italijoje. Prieš dvi savaites gauta informacija apie naujus nustatytus šios pavojingos ligos atvejus Vokietijos, Vengrijos ir Austrijos naminių paukščių laikymo vietose.

Vokietijoje dėl užkrato bus sunaikinta daugiau kaip 20 tūkst. naminių paukščių. Vengrijoje užfiksuoti 5 nauji atvejai rajonuose, kur ūkiuose laikyta per 70 tūkst. naminių paukščių. 2 ligos atvejai nustatyti vakarinėje Austrijos dalyje, kur auginta 4,15 tūkst. paukščių. Dar vienas paukščių gripo protrūkis užregistruotas ir Izraelio regione, kur ūkyje buvo auginami 34,5 tūkst. paukščių.

10 paukščių gripo atvejų nustatyta laukinėje faunoje: 2 - Lenkijoje, 3 - Danijoje, po 1 - Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Olandijoje ir Kroatijoje. Danijoje liga diagnozuota vienai ančiai, rastai Kopenhagoje, ir dešimčiai - netoli Stege miesto esančioje Moeno saloje. Olandijoje paukščių gripas nustatytas trims nugaišusioms kuoduotosioms antims ir dviem kragams.

"ES teritorijoje grėsmingai plintant paukščių gripui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba griežčiau vykdys kontrolę paukštynuose, tikrins, kaip įgyvendinamos biologinio saugumo priemonės. Pavieniai ūkininkai, laikantys paukščius, taip pat privalo paisyti saugos reikalavimų - neleisti jų į lauką, vengti kontaktų su laukiniais", - priminė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Paukščiu gripu užsikrėtę paukščiai būna apatiški, nejudrūs, tupi nuleidę sparnus, nekoordinuoja judesių, nelesa, nededa kiaušinių, sunkiai kvėpuoja, jiems pamėlsta skiauterė, patinsta galvos ir kaklo audiniai, kojų odoje matomos kraujosrūvos.

Benamius bei laukinius gyvūnus keliuose Lietuvos rajonuose gaudančios UAB "Nuaras" direktorė Jurgita Gustaitienė atkreipė dėmesį, kad žmonės stengiasi padėti laukiniams paukščiams - maitina, radę sužalotus nešasi namo. Tačiau, pasak pašnekovės, nereikia persistengti.

"Paukščius galima ir net prašome maitinti šaltuoju metų laiku, kai temperatūra krenta. Maitinti reikėtų šviesiais duonos gaminiais, geriausia - batonas, labai tinka kruopos, šviesių kruopų košė. Juoda duona, rauginta duona netinka. Svarbu žinoti, kad vandens paukščiams nėra jokios grėsmės, kol vanduo neužšalęs. Problemų būna tokią žiemą, kai ledas visiškai padengia vandens telkinį, nebelieka ekečių. Tol, kol paukščiai gerai įmitę, tol jiems viskas gerai. Vis dėlto persistengti nereikia - negalima peršerti paukščių, nes paskui jie visai nebegali pajudėti.

Svarbu perspėti, kad pamačius nusilpusį, keistai besielgiantį paukštį, nereikia prie jo pulti, imti, neštis namo. Reikia atsiminti, kad jau sklinda informacija apie gresiantį paukščių gripą. Todėl mes apie visus numirusius, silpnus paukščius informuojame Maisto ir veterinarijos tarnybą", - sakė J. Gustaitienė.

Sveikatos specialistai teigia, kad paukščių gripo viruso keliama rizika žmonių sveikatai - nedidelė, tačiau paukščiams šis virusas yra mirtinas.

Žmonės gali užsikrėsti tik tiesiogiai kontaktuodami su gyvais ar kritusiais sergančiais paukščiais. Virusas išlieka ir užsikrėtusių paukščių išmatose, užkrėstame vandenyje, taip pat gali būti įkvėptas su dulkėmis. Gyventojams nerekomenduojama liesti rastų kritusių arba leisgyvių laukinių paukščių, taip pat nepatartina iš rankų lesinti laukinius paukščius. Jeigu tenka liesti ar laikyti rankose laukinius paukščius, reikia laikytis elementarios higienos.