Egzotiški smilkalų kvapai ar karšta vonia žvakių šviesoje skamba romantiškai, tačiau tokie ritualai gali pasibaigti galvos skausmu ar pykinimu. Kai kurie oro kvapikliai net gali būti prilyginami pasyviam rūkymui, sako Kristina Žalnieraitė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė. Anot jos, daugelyje oro gaiviklių yra kenksmingų medžiagų, todėl nepageidaujamus kvapus svarbu šalinti sveikatai nepavojingais būdais.Pixabay nuotr.
Yra daugybė skirtingų oro kvapiklių: smilkalai, žvakės, purškiami oro gaivikliai, kvepiantys maišeliai, lazdelės, garuojanti kvepianti želė, eteriniai aliejai, sausieji, į elektros lizdą kišami kvapai ir kt., vardija K. Žalnieraitė. Anot jos, paprastai oro gaivikliai kvepia dėl jų sudėtyje esančių lakių kvapiųjų medžiagų. Paprastai 95 proc. visų kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės organinės kilmės.
„Oro gaiviklius sudaro daugiau nei šimtas cheminių medžiagų, tokių kaip lakūs organiniai junginiai (pvz., terpenai, etanoliai, formaldehidai, benzenai ir pan.), pusiau lakūs organiniai junginiai (pvz. ftalatai ar pan.), kiti toksiniai junginiai. Į žmogaus organizmą šios medžiagos gali patekti per odą, kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė.
Priklausomai nuo žmogaus jautrumo, cheminės medžiagos koncentracijos ir poveikio trukmės – cheminės medžiagos esančios oro gaivikliuose gali būti siejamos su dažnėjančiomis alergijomis, odos sudirgimais, kvėpavimo takų ligomis, imuninės sistemos ligomis, vėžiniais susirgimais ir kt. Taip pat gali sukelti akių, nosies ir gerklės sudirginimą, pykinimą ir galvos skausmą, įspėja specialistė.
Kokią žalą daro oro gaivikliai?
Aerozoliniai oro gaivikliai. Aerozoliai labai greitai garuoja, smulkios aerozolio dalelės nusėda ant visų patalpoje esančių paviršių, patenka ant rankų, įkvepiamos į plaučius, per kuriuos patenka į visą organizmą.
Gaiviklyje esančios lakiosios medžiagos (butanas, izobutanas ar propanas) neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, o alergiškiems, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (bronchitu, astma) žmonėms, mažiems vaikams gali sukelti kosulį, dusulį ar net astmos priepuolį. Purškiant aerozolis lengvai įkvepiamas į plaučius.
Reikėtų nepamiršti ir saugaus elgesio taisyklių, nes aerozolių sudėtyje esančios cheminės medžiagos lengvai užsiliepsnoja.
Į elektros lizdą įkišami gaivikliai ar indeliuose esantys medžio pagaliukai taip pat gali būti kenksmingi. Kvapiosios medžiagos tokiuose gaivikliuose paprastai yra ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Tokie junginiai gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą. Izopropilo alkoholis kepenyse virsta acetonu, kuris stipriai slopina ir pažeidžia centrinę nervų sistemą.
Smilkalai gali būti natūralios ir sintetinės kilmės. Nesvarbu, kokius naudojate, degimo metu susidaro daug pavojingų medžiagų, kurios gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti vėžinius susirgimus, kontaktinį dermatitą. Kai kurie mokslininkai smilkalų smilkymą net prilygina pasyviam rūkymui.
Eteriniai aliejai būna ir natūralūs, ir sintetiniai. Namuose vertėtų naudoti natūralius, tačiau svarbu nepamiršti, kad eteriniai aliejai yra labai koncentruoti. Dėl šios priežasties juos reikėtų naudoti atsargiai, vadovaujantis naudojimo instrukcijomis.
Kvapiosios žvakės – dar vienas labai populiarus ir romantiškas būdas namams suteikti jaukumo ir subtilaus aromato. Tačiau deginant kvapiąsias žvakes, susidaro suodžiai, kuriuose daugiausiai yra anglies, tačiau juose gali būti ir ftalatų bei organinių lakiųjų junginių (pvz., benzeno, tolueno). Įkvėpus suodžių, jie nusėda plaučiuose, kvėpavimo takuose ir taip gali užkimšti alveoles.
Vieni populiariausių gaiviklių – unitazo muiliukai. Juose yra formaldehido, vandenyje tirpių sintetinių kvapiųjų medžiagų, sintetinių dažų, emulsiklių, organinių kvapiųjų medžiagų (muskuso junginių), ftalatų. Daugelis jų yra labai toksiškos, gali dirginti odą, kvėpavimo takus ir net sukelti vėžinius susirgimus.
Naudojant automobilių salono kvapiklius, piktnaudžiauti nereikėtų. Šie aromatizuoti kvapikliai gali sukelti kvėpavimo takų ir gleivinės sutrikimus, astmos priepuolius, neurologinius sutrikimus, taip pat gali dirginti odą bei sukelti galvos skausmą.
Vėdinti geriau nei kvepinti
„Nedažnai naudojant oro gaiviklius, jie rimtų problemų sukelti neturėtų, tačiau nuolat jais piktnaudžiaujant gana stipriai teršiamas oras, ypač tada, kai patalpos blogai vėdinamos.
Būtent tinkamas patalpų vėdinimas yra vienas iš saugiausių būdų pašalinti namuose nepageidaujamus kvapus“, - sako K. Žalnieraitė ir priduria, kad jei namuose juntamas nemalonus specifinis kvapas, galbūt vertėtų susirūpinti ir įsitikinti, ar jūsų namuose nėra užsiveisęs pelėsis.
„Oro kaita patalpose yra būtina, ji užtikrina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus ir oro teršalų pašalinimą. Vienas svarbiausių principų – reguliarus, t. y. kelis kartus per dieną atliekamas, patalpų vėdinimas, – pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė.– Patalpas vėdinkite trumpai, bet intensyviai – sukelkite skersvėjį.
Šviežio oro srautas turi tekėti iš išvėdintų patalpų į neišvėdintas. Taip pat patalpas efektyviai vėdinti galime ir pasitelkdami šiuolaikinius mechaninės ventiliacijos įrenginius.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą