Kas lemia senėjimą
Žmogaus senėjimą lemia genetiniai faktoriai, gyvenimo būdas, aplinka. Iki 1980 metų vidurio buvo manoma, kad žmogaus senėjimą 20-25 proc. lemia paveldimumas, kuris, priklausomai nuo gyvenimo stiliaus, kenksmingų aplinkos faktorių poveikio, ligų, senėjimą pagreitina ar stabdo.
Šiuo metu senėjimas vertinamas kaip kompleksinis ir multifaktorinis procesas. Dar įsčiose užprogramuotas molekulinis biosistemų mechanizmas veikia ilgalaikius fiziologinius pokyčius, kurie turi įtakos bendrai sveikatai ir senėjimo procesui. Biologiškai reikšmingus medžiagų apykaitos pakitimus daugelyje ląstelių galima nustatyti tiriant organizmo terpes.
Iki šiol buvo žinomi keli glaudžiai su amžiumi susiję kraujo markeriai: kraujo leukocitų telomerų ilgis ir steroido dehidroepiandrosterono sulfato (DHEAS) kiekis kraujyje. Medžiagų apykaitos tyrimai yra nauja technologija, kurios metu nustatomas jos produktų – mažos molekulinės masės metabolitų – profilis.
Metabolitai, susiję su amžiumi
Anglų mokslininkai vadovavo tarptautinei studijai, kurioje buvo tiriami identiškų dvynių medžiagų apykaitos metabolitai. Jie aptiko, kad 22 kraujo metabolitų rinkinys yra glaudžiai susijęs su amžiumi. Pagal specifiškumą, šie metabolitai prilyginami cheminiams „pirštų atspaudams“. Jie užprogramuojami dar įsčiose ar kūdikystėje, o jų identifikavimas gali parodyti bendrą žmogaus sveikatos būklę ar jo senėjimo laipsnį vyresniame amžiuje.
Pvz.: vienas medžiagų apykaitos metabolitų C-glyTRp rodo senėjimo požymius: plaučių funkciją, kaulų mineralizaciją, cholesterolį ar padidėjusį kraujo spaudimą.
Mokslininkus sudomino dar vienas reikšmingas faktas – metabolitai dažniau buvo nustatomi identiškiems dvyniams, kurie gimė mažesnio svorio. Tuo galima paaiškinti daugelio epidemiologinių tyrimų, kuriais buvo konstatuota, kad mažas naujagimio svoris yra neabejotinas rizikos sirgti koronarine širdies liga, insultu, nutukimu, II tipo diabetu, metaboliniu sindromu faktorius vyresniame amžiuje, išvadas.
Mokslininkai mano, kad nustačius medžiagų apykaitos metabolitus galima įvertinti ne tik bendrą sveikatos būklę, bet ir organizmo senėjimo laipsnį. Artimiausioje ateityje tai atlikti bus galima paprastu kraujo tyrimu.
Kraujo tyrimas ar veidrodis?
„Senėjimo teorijų yra daugybė. Jas net bandoma suklasifikuoti. Teorijų gausa tik įrodo, kad nėra nė vienos absoliučiai teisingos. Tačiau gyvenimo būdas gali turėti įtakos greitinant ar lėtinant senėjimo procesus, todėl tai yra svarbu, skatinant žmones laikytis sveikos gyvensenos. Kraujo tyrimo, parodančio senėjimo procesą vertė, mano manymu, yra mažesnė, nors daug brangesnė negu veidrodžio. Atsistoji prieš veidrodį ir matai savo gyvenimo būdo rezultatą. Kraujo tyrimai gali ir suklaidinti. Veidrodis – nesuklaidins niekada“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė.
Ji pabrėžė neneigianti teorinės mokslinių tyrinėjimų reikšmės. Bet praktiniame gyvenime visų mūsų tikslas turįs būti turimo gyvenimo branginimas, atsisakymas žalingų įpročių, aktyvaus, sveiko, saikingo ir teisingo gyvenimo propagavimas.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį gydytojai vertindami laboratorinius, o ir kitus tyrimus vyresnio amžiaus žmonėms? „Atliekant laboratorinius tyrimus pagyvenusiems žmonėms reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie jų su amžiumi keičiasi. Gali šiek tiek padidėti eritrocitų nusėdimo greitis, padažnėti šlapimo tyrime besimptominė bakteriurija, sumažėti kreatinino klirensas, sumažėja serumo albuminas, nes mažėja jo gamyba kepenyse, sumažėja parcialinis deguonies slėgis arteriniame kraujyje“, – paaiškino gydytoja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą