Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas pasakojo, kad pagrindinis naujųjų operacijų tikslas - mažinti pacientui operacijos metu daromą traumą ir sulaukti tokio pat gero rezultato, kaip ir klasikinės operacijos metu.
Pasak pašnekovo, širdies vožtuvų sutrikimai yra dviejų rūšių. Vožtuvas gali būti nesandarus ir praleidžia kraują atgal, kur jis neturėtų bėgti, arba vožtuvas yra susiaurėjęs ar neatidaro angos. Dažniausiai tai yra įgytos ydos, įgimtų širdies vožtuvų sutrikimų yra daug mažiau.
CHIRURGAS. Širdies vožtuvų operacijas Klaipėdos jūrininkų ligoninėje naujuoju mažiau invazyviu metodu atliekantis gydytojas širdies chirurgas dr. Saulius Raugelė vyko į specialius kursus Mastrichte, Nyderlanduose, kur gilino minimaliai invazinės chirurgijos žinias. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
"Jei problema gilėja, trinka kraujotaka, vystosi kraujotakos nepakankamumas. Tuomet širdis pumpuoja nepakankamai kraujo, sutrinka audinių mityba, o galiausiai dėl širdies nepakankamumo žmogus miršta. Yra numatyta, kada šias ydas jau reikia koreguoti nebe medikamentais, o chirurgija. Operacijų metu vožtuvas tvarkomas, o jei neįmanoma, keičiamas dirbtiniu", - pasakojo G. Kundrotas.
Ieškoma naujų metodų
Anot pašnekovo, daug chirurgijos sričių jau yra nuėjusios gerokai toliau, pavyzdžiui, pilvo, krūtinės chirurgija, kur daug kas atliekama be atviro pjūvio, stebint vidų vaizdo aparatūra. Apskritai, jo nuomone, visa medicina juda mažesnės invazijos paieškų kryptimi.
"Širdies chirurgijoje tai techniškai yra neįmanoma, dar niekas nesugalvojo, kaip tai padaryti. Mažesnis invazyvumas yra nuolat bandomas. Šiuo atveju perpjaunamas ne visas krūtinkaulis, o jo dalis. Tokia operacija galima tiems pacientams, kurie atitinka numatytus reikalavimus", - sakė G. Kundrotas.
Tokios operacijos gali būti atliekamos ne visiems pacientams. Daug lemia paciento gretutinės ligos, pavyzdžiui, mažiau invazyvios širdies operacijos negalima atlikti, jei pacientui yra išvešėjusi aterosklerozė, kraštutinis nutukimas.
Pasak skyriaus vedėjo, įprastai su dideliu pjūviu atliekama vadinamoji klasikinė širdies operacija yra ir toliau išliks pagrindinis chirurginio gydymo būdas, bet kai kuriems pacientams naujasis metodas gali pagerinti rezultatus, kurie gali būti geresni nei įprastos operacijos.
Gydytojas neslėpė, kad kiekviena mažiau invazyvi operacija savotiškai blogina padėtį gydytojams, kuriems darbas tampa sudėtingesnis, tačiau esą svarbiausia - galutinis rezultatas, žmogaus sveikata.
"Antraeilis dalykas yra kosmetinė išvaizda. Būna, kad žmogaus profesijai svarbu, jog pjūvis būtų paslėptas, pavyzdžiui, aktoriams, diktoriams. Tačiau kosmetinės detalės neturėtų būti esminis faktorius, nes operacijos, nesvarbu, kokia ji būtų, tikslas yra padaryti kažką konkretaus. Šios operacijos tikslas yra atkurti širdies mitralinio (dviburio) vožtuvo funkciją. Tai padarius galima kalbėti apie pjūvio dydį, kosmetinę išvaizdą, operacijos trukmę ir kitus dalykus", - sakė G. Kundrotas.
Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas pažymėjo, kad minėtoms mažiau invazyvioms operacijoms atlikti teko įsigyti papildomos įrangos - specialių kaniulių.
"Kai prijungiama dirbtinė kraujo apytaka ir stabdoma širdis, dirbtinės kraujotakos prijungimui reikia specialių kaniulių, įprastos netinka. Taip pat šios operacijos metu būtina atlikti širdies stemplinę echoskopiją, nes ją įprastai atliekame ir kitų operacijų metu", - sakė G. Kundrotas.
Ir estetinė nauda
Širdies vožtuvų operacijas naujuoju metodu atliekantis gydytojas širdies chirurgas dr. Saulius Raugelė vyko į specialius kursus Mastrichte, Nyderlanduose, kur gilino minimaliai invazinės chirurgijos žinias.
"Labai džiugu, kad ligoninės direktorius ir skyriaus vedėjas įžvelgė technologinį tokių operacijų pranašumą ir sutiko, kad tokios operacijos būtų pradėtos", - džiaugėsi S. Raugelė.
Chirurgas pasakojo, kad mažiau invazyvios operacijos metu daromas mažesnis - 8-10 cm ilgio - pjūvis. "Įprastai pjūvis atliekamas per visą krūtinkaulį. Priklausomai nuo žmogaus anatomijos, jis gali siekti 20-30 cm. Kai pjūvis trumpesnis, organizmas mažiau traumuojamas, mažesnė infekcijų tikimybė, geriau ir greičiau gyja žaizdos. Be to, reikia nepamiršti kaulo gijimo. Krūtinkaulio gijimas, kuris gali tęstis iki pusės metų, yra gana skausmingas", - aiškino S. Raugelė.
Mažiau žalojančios širdies operacijos Europoje yra taikomos, tačiau tai nėra itin paplitęs būdas, nes jis yra kur kas sudėtingesnis chirurgui - dėl mažesnio pjūvio matoma tik maža širdies dalis, kai operuojant įprastu būdu matoma visa širdis.
"Mažiau invazyvios operacijos skirtos koreguoti ar protezuoti visus širdies vožtuvus, taip pat koreguoti prieširdžių pertvaros defektus. Vienos operacijos metu galima koreguoti nors ir visus tris vožtuvus: aortos, dviburį, triburį. Klasikinės operacijos metu į širdį įvedami specialūs vamzdeliai - kaniulės, kuriais į širdį atitekantis kraujas nukreipiamas į dirbtinės kraujo apytakos aparatą. Ten jis prisotinamas deguonies ir grąžinamas į aortą. Kadangi mažiau invazyvios operacijos metu nėra vietos vamzdelius į širdį įvesti per operacinį pjūvį, tai padaroma per mažą pjūvį kirkšnyje", - apie operacijos subtilumus pasakojo S. Raugelė.
Tokia operacija, kaip ir įprasta, trunka 3-3,5 valandos.
Nors operacijos laikas operuojant mažiau invazyviu būdu nesutrumpėja, tačiau lengvėja paciento pooperacinis laikotarpis.
"Jei operuojama įprastu būdu, krūtinkaulis gyja nuo 3 iki 6 mėnesių. Visą tą laikotarpį pacientas negali dirbti sunkių fizinių darbų, būna tam tikrų kvėpavimo apribojimų ir t. t. Operuojant naujuoju metodu, pacientui beveik nėra jokių apribojimų. Be to, yra pacienčių moterų, kurios specialiai laukė šio metodo, nes jos norėjo geresnio estetinio vaizdo, mažesnio pjūvio. Žmonės skaito, domisi, susidaro išankstinę nuomonę, turi pageidavimų. Tačiau operacijos metodas ne visada priklauso nuo norų. Kaip jau minėta, yra tam tikri reikalavimai, kuriuos paciento būklė turi atitikti", - komentavo chirurgas.
Dar vienas būdas atlikti širdies operacijas su kuo mažesne intervencija į žmogaus kūną - videoasistuojanti širdies chirurgija, kai įrankiai įvedami pro tarpą tarp šonkaulių, nedaromas pjūvis per kaulą, viskas stebima ekrane. Pasak S. Raugelės, tikėtina, kad ligoninė planuos įsigyti tam reikalingą aparatūrą ir taip pat atlikti tokias operacijas.
Statistika
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje 2015 m. iš viso atlikta 515 širdies operacijų, iš jų:
250 vainikinių arterijų šuntavimo operacijų su dirbtine kraujo apytaka, 10 - be dirbtinės kraujo apytakos (plakančioje širdyje);
82 širdies vožtuvų korekcijos ir (ar) protezavimas;
83 kombinuotos vainikinių arterijų šuntavimo ir vožtuvų operacijos;
90 kitų širdies operacijų.
"Džiaugiuosi profesionalais"
Dr. Jonas SĄLYGA, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius
Mažiau žalojančios, pacientą tausojančios operacijos chirurgijoje - ne naujiena. Šiek tiek nedrąsiai pas mus jos kelią skinasi širdies chirurgijoje. Džiaugiuosi, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje dirba profesionalai, kuriems nėra nieko neįmanomo, kurie nuolatos ieško pacientui geriausio sprendimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą