Šiuolaikiniai šlapimo nelaikymo gydymo būdai

Pasak KUL Urologijos skyriaus urologo Mindaugo Danilevičiaus, pusė vyresnių nei 60 metų moterų susiduria su šlapimo nelaikymu, tačiau ši problema gali užklupti moteris ir daug jaunesniame amžiuje, pavyzdžiui, esant gimdymo traumai. Įtakos tam taip pat turi gimdymų skaičius, antsvoris, buvusios ginekologinės operacijos, ypač gimdos pašalinimo, hormonų estrogenų trūkumas, šlapimo takų infekcijos, vartojami medikamentai ar neurologinės ligos.

Kyla klausimas, kodėl taip mažai dėl šlapimo nelaikymo kenčiančių moterų kreipiasi į gydytojus.

"Moterys ne tik gėdijasi prabilti šia tema, bet dažnai nežino, kur ieškoti pagalbos, į kokį specialistą kreiptis. Kasdien nešiodamos įklotus, bando šią problemą spręsti pačios. Vėliau šlapimo nelaikymas tampa didžiule socialine problema, moterys vengia bendravimo, vakarėlių, pramogų, taip pat nukenčia jų lytinis gyvenimas. Baiminasi ne tik kitų, bet ir pačios savęs. O į gydytoją urologą kreipiasi tik kraštutiniu atveju, dažniausiai prabėgus keliems ar keliolikai metų nuo ligos pradžios", - pastebi gydytojas M. Danilevičius.

Pagydoma liga

Specialisto teigimu, galima išskirti tris šlapimo nelaikymo tipus.

Dažniausiai pasitaikantis tipas - šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu ("stress-inkontinencija"), kai dėl dubens raumenų silpnumo dalis šlapimo nevalingai nuteka čiaudint, kosint, juokiantis, lipant laiptais, sportuojant ar keliant sunkesnį daiktą.

Antrajam, hiperaktyvios šlapimo pūslės tipui priskiriami atvejai, kai, užėjus stipriam norui šlapintis, moteris nespėja nubėgti iki tualeto. Tokiais atvejais tiriant pacientus urodinaminiu aparatu, nustatomos nestabilios šlapimo pūslės raumens kontrakcijos. Trečiasis tipas būna mišrus.

"Džiugu tai, jog šlapimo nelaikymas daugeliu atvejų yra pagydoma liga. Kuo anksčiau moteris kreipsis pagalbos, tuo efektyvesnis bus gydymas. Jau šešeri metai pacientėms dėl šlapimo nelaikymo Klaipėdos Universitetinėje ligoninėje sėkmingai taikome efektyvų gydymo būdą - pošlaplinio raiščio implantaciją, kitaip dar vadinamą TOT (pošlaplinis raištis implantuojamas per optoratorines dubens kaulų angas) arba TVT (pošlaplinis raištis implantuojamas retropubiškai - išeinant į pilvo sieną) operaciją. Tai minimaliai invazinė operacija, per kurią padaromi du labai maži (apie pusės centimetro ilgio) pjūveliai kirkšnyse ar pilvo apatinėje dalyje ir vienas pjūvis makšties priekinėje sienelėje. Pastarojo išoriškai nesimato. Šios operacijos yra minimaliai invazyvios ir šiandien jos yra auksinis standartas gydant šlapimo nelaikymą", - pasakoja M. Danilevičius.

Greita ir saugi procedūra

Kai kuriais atvejais, gydytojo urologo teigimu, galimas ir medikamentinis gydymas, tačiau esant šlapimo nelaikymui fizinio krūvio metu toks gydymas mažai efektyvus, tuomet operuojama. Operacija ypač tinka tuomet, kai nustatomas pirmasis šlapimo nelaikymo tipas.

"Po šlaple įvedamas raištis, kuris ją pakelia ir taip sulaiko šlapimą. Tačiau indikacijas operacijai turi nustatyti gydytojas. Vokietijoje, kur nuolat stažuojamės, šias problemas dažnai sprendžia gydytojai urologai. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2009 metų išoperuota per 240 pacienčių, ko gero, tai - didžiausias tokių operacijų skaičius Vakarų Lietuvoje", - teigė pokalbininkas.

Anot gydytojo, pati TOT operacija trunka nuo pusvalandžio iki keturiasdešimt penkių minučių, o pirmą ar antrą parą po operacijos pacientės jau išleidžiamos į namus.

"Operacijos sėkmė siekia daugiau nei 93 proc. atvejų, todėl moterys šiuo greitu ir efektyviu šlapimo nelaikymo gydymo būdu labai patenkintos. Atokieji rezultatai taip pat stebinantys, nesėkmių atvejų skaičius - absoliučiai minimalus (literatūros duomenimis vos 1-2 proc.). Komplikacijų skaičius po šių operacijų mūsų ligoninėje yra labai mažas. Be to, šios operacijos daug saugesnės nei atvira operacija - itin svarbu tai, jog TOT operacijos metu neįmanoma pažeisti šlapimo pūslės ar stambesnių kraujagyslių", - pabrėžė KUL Urologijos skyriaus urologas M. Danilevičius.

pasidomėjus galimomis neigiamomis operacijų pasekmėmis, gydytojas nurodė, kad jei šlapimo nelaikymu besiskundžiančioms pacientėms implantuotas pošlaplinis raištis būtų užveržtas kiek per stipriai, tuomet jo padėtis pakoreguojama be papildomų operacijų.

"Moteriai gali atrodyti, jog po šlapinimosi šlapimo pūslė ne visiškai išsituština, lyg lieka šiek tiek šlapimo, tačiau visa tai šiandien koreguojama naudojant specialius koreguojamus pošlaplinius raiščius, o ne antrą kartą operuojant pacientę, kaip kad būdavo anksčiau. Todėl visais atvejais po operacijos aktyviai stebime ligonę stacionare, nes tokios korekcijos galimos ne vėliau kaip praėjus vos kelioms dienoms po operacijos", - gydytojų darbą ir pacienčių gijimo procedūrą palengvinusią technologiją nupasakojo M. Danilevičius.

Taikoma moderni technologija

Gydytojo urologo teigimu, dar viena efektyvi ir sėkmingai taikoma inovacija gydant nusileidusius dubens organus - laparoskopinė sakrokolpopeksija, kai laparoskopu pakeliama makštis, gimda, o, esant reikalui, ir tiesioji žarna, kurios grąžinamos į teisingą padėtį dubenyje. Ši operacija efektyvi toms moterims, kurioms nustatomas kliniškai reikšmingas (sukeliantis simptomatiką) dubens organų nusileidimas.

"Tokios moterys, jaučiančios darinį ar diskomfortą tarpvietėje net ir nesant šlapimo nelaikymui, turi būti gydomos. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikome naują minimaliai invazyvų operacinį gydymo metodą, paremtą polipropileninio tinklelio implantacija mažajame dubenyje.

Per tris keturis mažus (0,7-1,5 cm) pjūvius pilvo apatinėje dalyje į mažąjį dubenį patalpiname tinklelį, kuris, operacijos metu fiksuotas prie kryžkaulio ir makšties ir/ar tiesiosios žarnos priekinės sienelės, neleidžia slinkti ir iškristi moters lytiniams organams - gimdai ir makšties priekinei ar užpakalinei sienelėms.

Jei pacientę vargina ir tiesiosios žarnos iškritimas, operacijoje dalyvauja ne tik urologai, bet ir gydytojas proktologas. Tais atvejais, kai kartu nustatomas ir šlapimo nelaikymas, pacientei siūlome kombinuotą operacinį gydymą, kurio metu vienu metu sprendžiame abi problemas", - sakė gydytojas M. Danilevičius.

Jis pabrėžė, kad šios operacijos techniškai sudėtingesnės už atviras operacijas, tačiau pacientės greičiau sveiksta bei kur kas anksčiau sugrįžta į visavertį gyvenimą.

Be to, po šių operacijų pasikeičia moterų gyvenimo kokybė, nebelieka diskomforto jausmo tarpvietėje, nebereikia galvoti apie šlapimo nelaikymą, įklotus, nemalonų kvapą, visaverčiu tampa ir lytinis gyvenimas.