Jėga - sudėtis
Nors beržinės vantos populiariausios, Klaipėdos universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijos kuratorė Liuda Razmuvienė patikina - vantoms rišti tinka daugybė augalų.
Ruošti vantas patariama prieš Jonines, o baigti iki rugpjūčio vidurio. Antroje rugpjūčio pusėje augalai ruošiasi rudeniui, silpnėja lapų jėga. Beržines vantas galima rišti iki tol, kol medžio lapai „išvirkščioje“ pusėje taps šiurkštūs.
Žoles rekomenduojama rinkti per patį žydėjimo piką. Džiovinti - tamsioje vietoje lapais ir žiedais žemyn. Patalpoje turėtų būti skersvėjų, kad augalai vėdintųsi.
L.Razmuvienė primena protėvių tikėjimus: prieš laužiant šakeles reikia medžio mintyse atsiprašyti, neaplaužyti plikai. Skinant beržines šakeles jas reikia dėti ant staltiesės, bet ne plikos žemės. Sakoma, kad žemė sugeria visą augalo jėgą.
Vantą patariama rišti dedant augalus nuo viršaus žemyn, kad įgautų vėduoklės formą. „Jėga - ne šluotelės dydis, o sudėtis“, - akcentuoja specialistė.
Geriausia vantą suvynioti į orui pralaidų popierių, padėti sausoje vietoje. Tarp pirtininkų populiarėja būdas jas dėti į šaldiklį. Augalinis pirties atributas gali stovėti dvejus metus.
Mirkyti drungname vandenyje
Kokius augalus rinktis, priklauso nuo asmeninių poreikių. Pasak kuratorės, daugelis žino kvapius vaistinius augalus. Vantoje jie atskleidžia savo aromatą.
„Vanojant reikia ne jėgos, bet vėduojant padaryti garą virš atsigulusio žmogaus. Karštis atidaro odos poras“, - aiškina ji. Viena vanta pirtyje galima nuvanoti daug žmonių, tačiau antrą kartą jos naudoti nebepatariama. Geriau imti naują.
Siekiant atskleisti vantų gerąsias savybes, jokiu būdu jų negalima mirkyti karštame vandenyje - reikia palaikyti drungname. Vandenį, kuriame mirko vanta, vėliau galima užpilti ant akmenų.
„Visi augalai turi savo energiją ir prisideda prie žmogaus gerovės. Pirtis - savotiškas gydymo šaltinis, šalina stresą, harmonizuoja kūną. Jei žmogus vanojamas gerų norų lydimas, jam tai padeda“, - mano L.Razmuvienė.
Pasak jos, nereikia viskuo aklai tikėti 100 proc., tačiau augalų poveikis iš tiesų juntamas. Vienos pirties metu galima naudotis 8-12 skirtingos rūšies vantas.
Vanoti kadagiu ir pušimi
Iš liepų pagaminta vanta vadinama moteriška, nes yra švelnesnė, ąžuolo - vyriška. Klasikinę beržinę vantą galima papildyti kitais augalais.
Specialistė ragina nebijoti iš spygliuočių (pušų, kadagio) pagamintų vantų. Pušinė vanta turi daug eterinių aliejų, kurie skleidžiasi kylant garui. Jie mažina slogą, gerklės uždegimą, bronchitą. Kadaginę vantą, kad nebūtų dygi, reikia specialiai paruošti pašutinant.
Žolių vantas pirtininkai vadina „kokteilinėmis“ arba „devynerių žolelių“. Jos gali būti sudarytos iš įvairių aromatinių augalų derinio, pavyzdžiui, raudonojo dobilo, kraujažolės, pelyno, mėtos, levandos, ajero, šalavijo, kiečio, šermukšnio, jazmino.
Įvairūs augalai dedami dėl vantos kvapumo, „energetinis kokteilis“ turi visų žolelių poveikį. Ant jos, prieš vanojant, galima pasidėti galvą ir šiek tiek pagulėti.
Drebulinė vanta vadinama „pirties atidarymo“ - ja siūloma vanotis pirties pradžioje, nes atveria poras, skatina prakaitavimą. Medžio lapai ramina skausmus. Sakoma, kad medis sugeria neigiamą energiją iš aplinkos, todėl vanojant tai sugeriama iš žmogaus.
Šermukšnis nuo senų laikų žinomas dėl apsauginių savybių. Pati išbandžiusi daug įvairių rūšių vantų, L.Razmuvienė giria iš lazdyno, klevo pagamintas.
Klevas mažina nervinę įtampą, kepenų, skrandžio, blužnies skausmus, normalizuoja energetinį lauką.
Lazdynas stimuliuoja vidinės sekrecijos liaukų veiklą, gydo nevaisingumą, padeda gydyti prostatos ligas.
Ąžuolo vantas galima rišti visą rugpjūtį. Liaudies medicinos teigimu, ąžuolinės vantos padeda sergant reumatu, skleidžiamas aromatas gerina nuotaiką, veikia nuo uždegimo.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą