Padėkime organizmui
Žolininko, vaistininko, liaudies medicinos eksperto Virgilijaus Skirkevičiaus teigimu, pagrindinis kiekvieno tikslas pavasarį turėtų būti padėti organizmui išsivalyti. Svarbiausia - pagerinti kepenų ir inkstų veiklą, kad, prasidedant naujam sezonui, organizmas galėtų normaliai funkcionuoti.
Nors kraujas išlaiko tam tikrą stabilumą, žmogaus organizmas žiemą ir pavasarį nėra toks pat. Pavasariniam žmogui atidarius šaldytuvą norisi kažko valgyti, bet viskas jau ne taip skanu. Norisi šviežumo - šviežių, jaunų, šviesos pilnų daržovių.
„Kad gautume gyvybės, mums reikia suvalgyti šviesos, nes šilumos dar nėra - šilumą valgysime vasarą. Šviesa turi tirpdyti viską, kas žiemą buvo tamsoje. Gamta pati sudaro tam organizmo persitvarkymui sąlygas - pateikia mums pavasarinius augalus. Tad nereikia net kažko ypatingo auginti ar ieškoti - viskas yra čia pat, po ranka“, - sako žolininkas.
Ir maistas, ir vaistas
Dilgėlė, anot V.Skirkevičiaus, - vienas svarbiausių augalų, ypač pavasarį. Joje gausu gyvybingumo suteikiančio chlorofilo, dilgėlėje esančios medžiagos reguliuoja kalcio pasisavinimą, be to, tai vienas stipriausių diuretikų. Tad dilgėlių nauda labai įvairiapusė. Net tautosakoje dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, tapo žmonėmis tada, kai sesuo jiems numezgė ir užvilko dilgėlių baltinius.
„Senatvė ateina per inkstus, kai, anot kinų medicinos, susilpnėja inkstų energija. Vadinasi, mums reikia diuretikų, kurie inkstų veiklą paskatintų ir inkstus bei antinksčius pamaitintų“, - sako žolininkas.
Šiuolaikiniam žmogui dilgėlė labai svarbi ir todėl, kad padeda išsaugoti kaulus ir kraujagyslių elastingumą. Chinonai - tos medžiagos, kurių yra dilgėlėse, dar vadinama vitaminu K, o jis yra analogas kito vitamino - K2, kuris atsakingas už kalcio apykaitą organizme. Jis pasirūpina, kad kalcis patektų ten, kur reikia - kad stiprėtų kaulai, o ne kalkėtų kraujagyslės.
Jaunoje pavasarinėje dilgėlėje gausu chlorofilo - žalio pigmento, kuris žmogaus organizmui labai reikalingas pavasarį, nes yra kraujo chlorofilų analogas. Į organizmą patekęs „žalias kraujas“ sustiprina kraują, padaro jį dar raudonesnį.
„Tiesa, vyresnio amžiaus žmonės bijo dilgėlės, nes vitaminas K didina kraujo krešumą, o tada didėja rizika, kad gali susiformuoti trombai. Tad jiems gali pagelbėti dar viena gamtos dovana - kiaulpienė. Ji skystina kraują, todėl žmonėms, kurie bijo vartoti dilgėles, pridėjus kiaulpienės jau nebelieka problemos - jos puikiai tarpusavyje dera ir neišryškėja vitamino K poveikis“, - sako V.Skirkevičius.
Kiaulpienės skatina virškinimą, tulžies išsiskyrimą. Tai vienas stipriausių kepenis detoksikuojančių augalų, todėl labai naudinga tiems, kurie turi problemų dėl kepenų.
Dar vienas naudingas pavasarinis augalas, anot žolininko, yra salotos. Tos pačios paprasčiausios daržo salotos, į kurias mes paprastai žiūrime kaip į šviežią, skanų maistą, turi ir gydomųjų savybių, o kadaise buvo naudojamos net žmogui nuraminti - peraugusių salotų neišmesdavo, bet sudžiovindavo, užplikydavo karštu vandeniu ir gerdavo su medumi.
Pasak V.Skirkevičiaus, šviežiose salotose yra vadinamojo latekso - balto skysčio, kuris suteikia salotoms kartumo. Lateksas stiprina kraujagyslių elastingumą, gerina kraujotaką, pasižymi net uždegimus slopinančiomis, raminančiomis savybėmis. Visa tai labai svarbu pavasarį, kai dar gana drėgna, vėsu ir žmogaus skrandyje bei plaučiuose gaminasi daug gleivių - savotiškos apsaugos nuo bakterijų ir virusų. Salotos skatina medžiagų apykaitą ir skystina gleives, kad jos pasišalintų iš organizmo.
„Į kompaniją“ jau minėtiems augalams žolininkas siūlo dar vieną, kurio nemėgsta sodininkai, nes jį labai sunku išnaikinti, - tai garšva. Lotyniškas jos pavadinimas - Aegopodium podagraria - išduoda, kad tai augalas, gydantis podagrą - būseną, kai baltymas sunkiai pasisavinamas, organizme kaupiasi šlapalo rūgštis ir sukelia labai smarkų skausmą. Garšva skatina medžiagų apykaitą, gerina naudingųjų medžiagų pasisavinimą.
Ir dar vienas ingredientas - svogūnų laiškai, kuriuos auginame ant palangės. Jie organizmui irgi labai svarbūs, nes yra vitaminų, mineralų šaltinis.
„Jungdami minėtus augalus, užpylę ant jų aliejaus, kuris padės organizmui geriau pasisavinti vitaminus A, E, galime pasigaminti harmoningą ir naudingą mišinį - pačias sveikiausias salotas, - sako V.Skirkevičius. - Vienintelis dalykas - turi būti skanu. Jeigu susiraukia veidas, „susiraukia“ ir skrandis - sunkiai virškina maistą. Vadinasi, iš pradžių mišinį reikia duoti paragauti vyrui arba vaikui. Jeigu jie valgys - viskas gerai. Moterys šioje situacijoje ne rodiklis, nes jos dažniausiai valgo bet ką, jeigu tik pasakoma, kad tai sveika“.
Užsigerti - vanduo, sula, arbata
Žolininkas primena, kad daugumai žmonių, tačiau tikrai ne visiems, pavasarį reikėtų gerti daugiau vandens. Tai ypač svarbu tiems, kurie jaučia vidinį karštį ir kurie dažniausiai turi aukštą kraujo spaudimą. Tačiau per daug vandens nereikėtų vartoti tiems, kuriems nuolat šąla rankos ir kojos.
Beržų sula geriausia ir naudingiausia pavasarį - ji valo iš organizmo druskas ir gerina metabolizmą, šlapimo išsiskyrimą. Tačiau jei sutrikęs angliavandenių virškinimas, sulą reikėtų vartoti atsargiai, nes organizme gali suaktyvėti rūgimo procesai - viduje pradėsime „burbuliuoti“. Be to, geriant sulą net ir sveikam žmogui dėl tos pačios priežasties bent porą valandų reikėtų nevalgyti batono, duonos, košės ar makaronų.
V.Skirkevičiaus teigimu, žmogaus organizmui labai naudingi juodųjų serbentų pumpurai, nes jie turi medžiagų, panašių į hormonus, kuriuos išskiria antinksčiai, - kortikosteroidus. Tad juodųjų serbentų pumpurus reikėtų varoti sergantiesiems astma, alergija - tiems, kurie negali apsieiti be hormonų ir kurių antinksčiai dėl to labai senka. Antinksčius būtina pamaitinti, o tai padaryti galima vartojant juodųjų serbentų pumpurus ar ūglius su jaunais lapeliais.
„Vienas įdomesnių pavasarinių receptų, kuris pasižymi ryškiomis uždegimus slopinančiomis ir net antivėžinėmis savybėmis: juodieji serbentai, supjaustyti su visa jauna šakele, miško avietės stiebas, skleidžiantis jaunus lapelius, ir jauni žemuogės lapai. Viską supjaustę ir sumaišę lygiomis dalimis, turėsite skanų suaugusiajam ir vaikui, vyrui ir moteriai mišinį, kurį galima gerti kaip kasdienę arbatą“, - sako specialistas.
Anot jo, pavasarį toks mišinys organizmui labai naudingas, nes gerina limfos nutekėjimą, taip pašalindamas įvairius patinimus, pabrinkimus. Šis mišinys pravers ir esant odos bėrimams, jei moteriai kyla kažkokių problemų, susijusių su lytine sistema, nes miško avietė - geriausia gamtinė priemonė ne tik prakaitavimui skatinti, bet ir moteriškoms ligoms gydyti. Ji turi imunomoduliuojančių - atsparumą gerinančių - savybių.
Daugeliui žinomos liepžiedžių gydomosios savybės, tačiau imunomoduliuojančių savybių turi ir liepų pumpurai. Jei žmogaus organizmas išsekęs, sumažėjęs hemoglobino kiekis, liepų pumpurai, sumaišyti su jaunomis dilgėlėmis ir vartojami kaip arbata su medumi, anot žolininko, kraujo būklę labai pagerina, nes stiprina raudonuosius kraujo kūnelius.
Reikia keistis iš esmės
Paklaustas, ar pavasariniai augalai negali padaryti organizmui žalos, V.Skirkevičius teigė, kad vartojant juos kelias dienas ar savaites nieko blogo tikrai neatsitiks - organizmas tik bus papildytas tam tikromis medžiagomis. O ypač gerai, jei vartojami mišiniai ir organizmas gauna visko po truputį.
„Rytų medicina siūlo gydomuosius augalus 21 dieną vartoti, 21 dieną daryti pertrauką, per kurią gydančios medžiagos organizme toliau veikia, ir taip tris mėnesius, - sako žolininkas. - Ypač to cikliškumo rekomenduojama laikytis ligotiems, chroniškomis ligomis sergantiems žmonėms, vaistažoles derinantiems su cheminiais vaistais, kuriuos jie nuolatos vartoja“.
Liaudies medicinos žinovas pabrėžia: norint pasisemti iš augalų sveikatos, nepakanka vien tik juos vartoti. Būtina koreguoti savo mintis, elgesį ir mitybą. Nebus jokios naudos, jei smegenis ir toliau nuodysite blogomis, piktomis mintimis, melu, o organizmą - įvairiu ilgai išsilaikančiu, negendančiu, nesveiku maistu.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą