Vytenis Povilas Andriukaitis: "naujasis maistas" labai palengvins žmonių gyvenimą
Šiuo metu naujų maisto produktų patekimą į Europos Sąjungos (ES) rinką reglamentuoja prieš beveik du dešimtmečius, 1997-aisiais, priimtas dokumentas. Atsižvelgiant į naujųjų technologijų pažangą, kintančią demografinę situaciją pasaulyje, Europos Parlamente (EP) svarstomas ir spalį turėtų būti balsuojama, o vėliau Vadovų Taryboje pritariama dėl naujų maisto produktų reglamento - teisės akto, per artimiausius metus leisiančio į rinką patekti tokiems netradiciniams maisto produktams kaip vabzdžiai, produktams iš mikroorganizmų - dumbliams, grybams, dirbtinei mėsai, užaugintai mėgintuvėliuose, naujiems dažikliams, produktams iš trečiųjų šalių, nanotechnologijų plėtrai maisto pramonėje.
Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Vytenis Povilas Andriukaitis sako, kad toks reglamentas savalaikis, nors pripažįsta, kad gal net pavėluotas. Pasak Lietuvos deleguoto eurokomisaro, naujasis reglamentas turėtų prisidėti prie europiečių sveikatos gerovės, o centralizuota produktų autorizavimo procedūra galbūt netgi atpigins produktus.
"Galima tikėtis, kad šitos naujos technologijos padės labai palengvinti žmonių gyvenimus", - interviu naujienų agentūrai ELTA Briuselyje sakė V. P. Andriukaitis.
- Rengiamas naujas ES įstatymas - Naujų maisto produktų reglamentas. EK su EP dėl to pavyko pasiekti kompromisinę sutartį. Kaip jūs tai vertinate ir ar tokio įstatymo reikėjo, kodėl jis atsirado tiktai dabar?
- Reikia pasakyti, kad mes tikrai vėluojame su vadinamojo "naujo maisto" modernesniu reguliavimu. Kai pirmą kartą pastangos reguliuoti naują maistą buvo apibrėžtos 1997 metais, deja, jos nebuvo priimtos, buvo paliktos atskirai reguliuoti valstybėms narėms, ir valstybės narės reguliavo labai skirtingai. Šiuo atveju susidarė paradoksali situacija, žinant, kad maisto politika ES yra vienoda (yra bendras maisto saugos sertifikatas, bendri reikalavimai, autorizavimo procedūros, maisto kontrolė) ir yra viena rinka, bet realybėje buvo 28 skirtingos rinkos, 28 skirtingi reguliavimai ir prasiskinti kelią inovacijoms maisto technologijų srityje buvo labai sunku. Pirmas bandymas pamėginti reguliuoti "naujo maisto" problemas buvo 2009 m., o 2011 m. jis žlugo, nepavyko pasiekti rezultato. Žinote, kad pasiūlymų keliai ES yra labai sudėtingi, reglamentuoti nuo sumanymo iki įstatymo parengimo praeina pora metų, nes būtina atlikti poveikio analizės vertinimus (...) Panašiai atsitiko ir su antruoju mėginimu dėl "naujojo maisto" reguliavimo. Buvo tikėtasi, kad netgi šių metų vasarį jau bus rastas kompromisas tarp Parlamento ir Tarybos, tačiau jis, atrodo, galbūt bus rastas spalio mėnesį.
Tai kur čia šuo pakastas? Absoliučioje didžiulėje mokslo pažangoje, kuri daro didelę įtaką maisto technologijoms. 1997 metų ir dabarties mokslo pažanga jau skiriasi - dabartyje jau galima naudoti, atomų ir molekulių lygiu įvesti norimus mitybos elementus į maisto produktus, galima daryti įtaką kaloringumui, netgi įtaką medžiagoms, kurios apsaugotų ar sumažintų cholesterolio koncentraciją kraujyje, ir tai nebūtų medikamentai, o būtų maisto medžiagas. Jau nekalbu apie galimybes kurti antialerginius arba labai koncentruotus produktus, kurie turėtų savyje koncentruotų fermentų, vitaminų, reikalingų mikromedžiagų... Kaip sakoma, tai, kas dabar vadinama maisto papildais, gali būti, kad normalaus maisto procese bus išsaugotos reikiamos dalys, nes ruošiant maistą aukštoje temperatūroje žūsta nemažai naudingų medžiagų.
Atsiranda mokslinių galimybių naujam, kokybiškesniam maistui, tačiau būtina ištirti, ar ta nauja mokslinė metodologija nėra kenksminga sveikatai. Ir tada to proceso pripažinimas, vadinamasis autorizavimas, suprantama, turėtų būti reguliuojamas naujai. Todėl naujame reguliavime grįžtama prie centralizuotos pozicijos, kad Europos maisto saugos tarnyba turėtų teisę moksliškai ištirti pateiktą technologiją - gamintojai, norėdami įvesti vieną ar kitą modernią technologiją į maisto rinką, turėtų pateikti paraišką tarnybai, o ne atskirai tartis su 28 valstybėmis. Tada tiriamos tos technologijos, įvertinama, ar tai nėra kenksminga žmogaus sveikatai. Prasideda autorizavimo procedūra Komisijos lygmeniu. Tuomet, jeigu autorizuojama, šis leidimas galioja 28 valstybėms. Neabejotinai sutrumpėtų laikas, pagreitėtų kelias nuo moksliškai pagrįstų technologijų iki jų praktikinio naudojimo, iki vartotojo, iki stalo.
Kertiniai dalykai yra tie, kad reikia pritaikyti tas procedūras, kurios, pavyzdžiui, taikomos genetiškai modifikuotiems organizmams ar specifinėms medžiagoms, kurios turi būti būtinai ištiriamos dėl jų poveikio sveikatai. Tai ir naujojo maisto - ar tai būtų nanodalelės, mano minėti kiti intarpai, naujų aliejų - įvedimas į grandinę, kurie mažina cholestorolio kiekį. Žodžiu, tam taip pat galiotų centralizuota autentifikavimo procedūra.
- Ar, Jūsų manymu, tai nėra pavėluotas sprendimas?
- Mano manymu, yra pavėluota, kaip ir sakiau, 2009, 2011-aisiais galėjo būti. Aišku, kad vėluojame, nes yra daug problemų, aplenkiančių ES įstatymų leidybos procedūrą, bet ta procedūra stringa dėl labai skirtingų interpretacijų - ir politinių, ir ekonominių, ir socialinių, ir etinių, ir požiūrio į inovacijas. Reikia pasakyti, kad ES sprendimų priėmimo procedūra labai demokratinė, bet tuo pačiu ji atvira debatams, kompromisams, paieškoms, o pasverti kiekvieną nuomonę užtrunka. Neabejotinai, kad vėluojame.
- Naujų maisto produktų reglamentavimas neabejotinai sukels perversmą maisto pramonėje, ekonomikoje, kai kas įžvelgia lobistų interesus, tačiau kokia nauda iš to bus paprastam žmogui?
- Paprastam žmogui paprastas atsakymas: jis gali gauti kokybiškesnį maistą. Jeigu žmogus, tarkime, yra alergiškas kažkokiems komponentams, esantiems maiste, bus galima juos eliminuoti. Žmogus, kurio cholesterolio kiekis per didelis, galės rasti produktą, kuris jam padės sumažinti cholesterolio kiekį ir išvengti infarkto, insulto, aterosklerozės ir didžiulių bėdų vartojant vaistus, medikamentus. Kitaip sakant, galima tikėtis, kad šitos naujos technologijos padės labai palengvinti žmonių gyvenimus, ypač tų, kurie turi polinkį kam nors. Genetiškai visi esame skirtingi, nė vieno tapataus žmogaus nėra. Genetiškai vieni turi polinkį į nutukimą, kiti - į aukštą kraujospūdį, treti - į didžiulę hiperlipemiją. Vadinasi, paprastam žmogui atsiveria galimybių, kad maisto industrija eina ta kryptimi, kad ateitų ir į prevencijos, profilaktikos metodų naudojimą mūsų mityboje. Nes jeigu valgysime tą, ką valgėme XIX amžiuje, infarktai mus persekios garantuotai.
- Susidaro įspūdis, kad vis daugiau maisto produktų bus pagaminta laboratorijose, bet ar nuo to mes būsime sveikesni?
- Abejoju, kad vis daugiau maisto produktų bus pagaminta laboratorijose. Noriu pasakyti priešingai: manau, kad yra labai specifinių vartotojų grupių (žmonės serga diabetu, hiperlipemija, turi padidintą kiekį tam tikrų mikroelementų), jiems reikia tokio maisto, kuriame to būtų mažiau, kitaip ir pan. - normalaus maisto, bet kurį būtų galima praturtinti elementais, padėsiančiais ilgiau sveikai gyventi. Vadinasi, maistas pagamintas ne laboratorijose, o į maistą naujuoju būdu per nanotechnologijas "įdedama" tai, ko reikia konkrečioms visuomenės žmonių grupėms.
Žinoma, naudojami ir moksliniai stebuklai, kai iš ląstelių išauginama mėsa - yra tokių mokslinių stebuklų, bet, patikėkite, kai aplinkui tiek galvijų bandų, kiaulių, karvių, ožkų ir t.t., kas gi pakeis natūralius produktus?
- Būtent, yra nuogąstavimų, kad naujų technologijų vartojimas maisto pramonėje pabrangins produktus. Juk užuot įsigijęs pigesnį kiaušinį, nepirksi "tehnologizuoto" ir kainuojančio 1 eurą...
- Tai yra rimta problema, apskritai kainų problema yra rimta. Reikia pasakyti, kad man širdį skauda dėl to, kad varganesni, mažiau turtingi žmonės, visiškai suprantama, perka pigesnį produktą, nors jis ir nesveikesnis. Tuo pačiu tie socialiai pažeidžiami žmonės dar labiau kenčia dėl sveikatos, ir tai yra didelė socialinė nelygybė. Ji egzistuoja dabar netgi, pavyzdžiui, dabar svarstome galimybes riboti vadinamąsias nesočiąsias, riebiąsias rūgštis maiste, kurios sukelia didžiulę bėdą, yra tiesiogiai atsakingos už infarktą, insultą ir koronarinę mirtį. Vienas sprendimas - įvesti normas pramonei, kaip jas riboti. Yra pasiūlymas neįvesti limitų, ribų, bet ženklinti, kad žmonės žinotų. Tačiau klausimas, kiek jų skaito tą ženklinimą, kiek supranta, stebi, seka? Ženklinimas užkelia ir kainą, geresnis tampa brangesnis, bet tuomet yra diskriminacija žmonių sveikatos požiūriu, nes "biednesnė" visuomenės dalis partiria dar daugiau bėdų. Ir tai, kad jis mato brangesnį produktą ir jo neįperka, žeidžia žmogaus orumą, ir tai, kad jis naudoja prastesnės kokybės maistą, dar labiau žeidžia jo sveikatą. Mes turime didžiulį iššūkį, aš negaliu su tuo sutikti. Vadinasi, reikia ieškoti būdų, kaip įvesti tokį reguliavimą, kuris būtų visuotinis ir kaštai dalintųsi visuotinai. Tai yra labai rimta problema.
Dabartiniame naujų maisto produktų reguliavime, kuris yra pasiūlytas kaip kompromisas, svarbiausia būtų, kad iš tiesų atsirastų centralizuota kokybės valdymo ir pripažinimo, kenksmingumo sveikatai ištyrimo sistema, ir tada 28-iose valstybėse galiotų vienas bendras principas. Tai, žinoma, apskritai atpigintų naujų produktų gamybos kaštus. Jeigu sumažintume nereikalingus registracijos kaštus, sumažėtų produkto kaina lentynose. Tai yra viena priemonių, kodėl reikia centralizuoti naujojo maisto produktų įvedimo į rinką kaštus. O šiaip, žinoma, reikia galvoti apie daugelį dalykų, kaip kokybiškas maistas turi būti prieinamas platesniems sluoksniams. Jeigu kalbame apie tai, kad gydymas turi būti universalus ir negalima žmonių diskriminuoti pagal jų kišenę, tai lygiai taip pat, sutiksite, reikia ieškoti būdų, kaip nediskriminuoti visuomenės dėl maisto produktų ir ypač tokių, kurie reikalingi turinčiam specifinių problemų.
- Kokia yra Lietuvos pozicija dėl ateities maisto?
- Aš, kaip buvęs ministras (sveikatos apsaugos ministras. -ELTA), gyniau tas pozicijas, kad turėtų būti universalus reguliavimas ir palaikiau Komisijos pasiūlymą. Manau, kad lygiai tokia pati pozicija yra ir dabar. Šiuo atveju yra tam tikrų niuansų dėl apibrėžimo, kas yra "naujasis maistas" ar, pavyzdžiui, klonavimas turi būti reguliuojamas šito naujojo reguliavimo, nors pasiektas kompromisas, kad tam reiktų atskiro reguliavimo. Tai buvo labai sunku ir dar kiti dalykai, dėl ko tas kompromisas nusikėlė į spalio mėnesį. Bet tai nėra Lietuvos pozicija, tai yra EP pozicija. Lietuva palaikė pradinį Komisijos pasiūlymą, kuriame buvo susikoncentruota tik į tuos maisto produktus, kurie ateina į rinką po 1997 metų.
- Kalbant apie naujų maisto produktų reglamentavimą, o ypač nanotechnologijų taikymą maisto pramonėje, yra nuogąstavimų, kad didžiosios šalys eliminuos, nukonkuruos mažąsias. Ar neįžvelgiate tame grėsmės?
- Ne. Jeigu sistema bus autorizuota taip, kaip dabar siūloma, centralizuotai. Aš negaliu teigti apie gamybos technologijas, nes tai nėra mano sfera. Mes koncentruojamės į saugą, sveikatą ir į saugos ir sveikatos vertinimo ir pripažinimo procedūras. Jos iki šiol yra labai klampios. Apskritai, nematau didžiųjų ar mažųjų valstybių, nes modernias technologijas gamina tarptautiniai susivienijimai, nors neabejotinai stambesni turi didesnių perspektyvų įsivesti technologijas.
- Galbūt šis naujų maisto produktų reglamentavimas turės įtakos planuojamai pasirašyti ES laisvosios prekybos sutarčiai su JAV?
- Ne, su tuo nieko bendra neturi, nes, pirma, ES maisto saugos standartai yra mūsų pačių, ES, sukurti, išvystyti ir labai aukšti, jie aukštesni už JAV standartus. Ir būtų nusikalstama šiandien kalbėti, kad mūsų standartus reiktų koreguoti. Priešingai - mūsų aukštų standartų ir maisto saugos reikalavimų lygis užtikrina ES gamintojams žymiai geresnes konkurencines perspektyvas kitose rinkose, bet kitos rinkos nenori įsileisti. Kodėl? Todėl, kad mūsų produktas taps konkurencingesnis, žmonės yra gana imlūs pirkti geresnės kokybės prekę.
Man dažnai tenka girdėti, kad iš ES ir JAV laisvosios prekybos sutarties laimėtų tik ES. JAV taip pat yra daug šitos sutarties priešininkų. Kodėl? Todėl, kad mūsų saugos standartai yra aukštesni ir kokybiškesni. Štai kodėl šiandien taip sunkiai ES produkcija įsileidžiama į JAV rinką. Ar žinote, kad atskiroms ES maisto prekėms prasibelsti iki JAV rinkos tenka laukti 10-14 metų? Jie žino, kad ES saugumo standartai didesni, ir tada jų vartotojas ims keisti įpročius, kryptį, ir jeigu ims staiga pirkti daugiau ES produkcijos, kuri yra kokybiškai stipresnė, kas tuomet bus? Iššūkiai JAV gamintojams taip pat iškils. Jie juk irgi turi savo lobistų, skaičiavimų, interesų.
Naujų maisto produktų reglamentas - naujas ES įstatymas, per kelerius ateinančius metus leisiantis, laikantis tinkamų saugumo priemonių, (rinkoje) pristatyti tokią produkciją kaip grybai, dumbliai, nauji dažikliai ar vabzdžiai. Tiesa, kada šie produktai realiai patektų į rinką, lieka neaišku.
Naujų maisto produktų reglamento kelias EP buvo ilgas ir sudėtingas. Šių metų birželio 25 d. EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto (ENVI) nariai pasisakė už kompromisinį susitarimą su Ministrų Taryba dėl galutinio teisinio akto varianto. Pagal taisykles, kurias spalį dar turi patvirtinti EP dalyvaujant visiems jo nariams, o vėliau ir Taryba, naujieji maisto produktai turės būti saugumo specialistų įvertinti ir patvirtinti visos ES mastu suderinta procedūra.
Kompromisinėje sutartyje atsispindi keli EP reikalavimai, pavyzdžiui, laikinai į reglamentą įtraukti maisto produkciją, gautą klonavus gyvūnus (kitaip tariant, kol nebus priimtas atskiras, klonavimą reglamentuojantis, teisės aktas, tol maisto produktams, gautiems klonavus gyvūnus, bus taikomas Naujų maisto produktų reglamentas). Klonuotų gyvūnų patekimas į rinką buvo pagrindinė problema, tačiau nuspręsta, kad tokia produkcija yra visiškai atskira ir kol kas jos reglamentavimas bus sukuriamas atskiru įstatymu.
Sutartyje taip pat atsispindi Europarlamento reikalavimai peržiūrėti termino nanomedžiagos apibrėžtį; vėl įvesti anksčiau galiojusias maisto produkcijos kategorijas bei pradėti taikyti naujas - jose turi būti įtraukta produkcija, gauta iš mikroorganizmų, grybų ir dumblių, ląstelinių arba audinio kultūrų bei vabzdžių.
Spręsdami, ar patvirtinti naujuosius maisto produktus, EK nariai, kilus moksliniams neaiškumams ar negalint įvertinti maisto produkcijos saugumo, turės remtis išankstinėmis atsargumo priemonėmis. Susitarime numatyta, kad kiekvienu atveju, kai maisto produktai galėtų turėti poveikio žmonių sveikatai, juos įvertinti turėtų Europos maisto saugos tarnyba (EMST). Vadinasi, tai, ką valgysime Lietuvoje, bus galima valgyti visoje ES.
Pagal reglamentą bus nuo devynių iki septynių mėnesių sumažintas laikotarpis, per kurį Komisija turės nuspręsti, ar suteikti prieigą naujiesiems maisto produktams prie rinkos, tiesa, (nariams) bus suteiktas vieno mėnesio trukmės laikotarpis perduoti paraišką EMST. Reglamentas taip pat palengvina tradicinių maisto produktų iš ES nepriklausančių šalių patekimą į Europos rinką.
Susitarime pateikiama ir nanomedžiagų apibrėžtis, galinti būti atnaujinta, pasinaudojant deleguotais aktais, atsižvelgiant į mokslo pažangą. Naudojantis deleguotais aktais užtikrinama, kad savo nuomonę dėl apibrėžties atnaujinimo išsako ir EP. Susitarime taip pat raginama geriau įvertinti nanotoksikokinetikos sritį ir šių medžiagų toksikologiją. Nuo šiol micelės ir liposomai aiškiai nurodomi teisės aktuose.
Susitarime teigiama, kad bandymai su gyvūnais turėtų būti keičiami kito pobūdžio bandymais, sumažintas jų skaičius ar patikslinta sritis, o kur tai įmanoma, turi būti vengiama bandymų susidubliavimo. Komisija turės pateikti apibendrintą informaciją apie kiekvieno taikymo atvejį, taip pat atvejų, kai juos taikyti buvo atsisakyta, sąrašą.
Gamintojai pasisako už šį naują reglamentavimą, nes, anot jų, tai skatintų ir stimuliuotų ekonomiką. Didelių grėsmių jie nemato, nors sutinka, kad kol kas pagaminti tokius produktus kainuoja brangiau.
Rašyti komentarą