Šių metų Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ Andrius Pojavis jau nuvyko į Švediją, Malmę, kur šiemet vyksta „Eurovizijos“ dainų konkurso finalas. A.Pojavis dainuos pirmajame pusfinalyje gegužės 14 dieną, antradienį. Jis jau atlaikė pirmąsias repeticijas ir pasiruošimus.
Šiemet „Eurovizijos“ delegacija nedidelė. A.Pojaviui talkina keturi pritariamieji vokalai. Nuvykus į Švediją, Lietuvos delegaciją pasitiko mūsų tautietės, kurios paskirtos rūpintis Lietuvos atstovais. Repeticijų tvarkaraštis gan intensyvus, A.Pojavis taip pat dalyvauja keliuose vakarėliuose. Skonės mieste A.Pojavis susitinka su lietuvių bendruomene šiame regione, tai bus lietuviškas vakaras. Atlikėjo planuose ir dalyvavimas airių bei švedų rengiamuose vakaruose.
Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas Audrius Giržadas pasakojo, kad vakarėlių pastaraisiais metais rengiama kur kas mažiau: „Eurovizija“ kaip ir visa Europa išgyvena tuos pačius ekonominius procesus ir vakarėliais kuo toliau, tuo mažiau šalys besišvaisto. Netgi tie, kurie rengia vakarėlius, anksčiau kviesdavo visą delegaciją, o dabar kvietimuose dažnai būna parašyta, kad priimsime tik tam tikrą skaičių žmonių. Praėjo laikai, kai delegacijos siekdavo 100 žmonių“.
Kaip atrodys A.Pojavio pasirodymas, iki galo nebuvo atskleista. Pasirodyme nebeliks balerinos ir šokėjų. „Labai daug kas priklausys, kaip pasirodymą parodys švedai. Sudainuoti aš važiuoju. Blizgučių, fejerverkų ir panašių dalykų nebus“, - prieš išvykdamas į Malmę sakė A.Pojavis.
Martynas Tyla, „Eurovizijos“ delegacijos narys, vadybininkas, pasakojo, kad šiemet „Eurovizijos“ konkursas vokaliniu požiūriu yra silpnesnio lygio negu pernai, o ir favoritai šiemet yra sunkiai prognozuojami. „Žinau, kad lažybų bendrovės favoritais laiko danus, nors girdėjau ir labai skeptišką nuomonę apie Danijos atlikėją. Danijos daina yra eilinė eurovizinė daina, tik ten atsiradusi airiška dūdelė“, - pasakojo M.Tyla.
Taupymo režimas
Kasmet atstovai, norėdami geriau pareklamuoti savo šalį, atsiveža įvairių lankstinukų, savo dainos kopijų įvairiais formatais. Lietuva jau pernai atsisakė šio dalyko, nesivežė nei skrajučių, nei atvirukų, nes suvenyrai galiausiai vis tiek atsiduria šiukšlių dėžėse. A.Giržado teigimu, konkurso rengėjai buvo patenkinti, kad turgus dėl suvenyrų baigėsi. A.Pojavis pasijuokė, kad jeigu savo veidą randi šiukšlių dėžėje, tokiu atveju nereikia žiūrėti į veidrodį.
A.Giržadas išsakė mintį, kad šalys dalyvaudamos konkurse darosi atsargios, nes laimėti konkursą yra didelė atsakomybė: „Pirmoji „Eurovizija“, kurioje man teko būti, Osle (2010) iki šiol dar skaičiuoja nuostolius po konkurso“.
Švedija nesišvaisto finansais ir nerengia grandiozinio šou, koks buvo Maskvoje (2009) ar Azerbaidžane (2012). Apskritai kiek pasikeitė požiūris į patį „Eurovizijos“ konkursą. Konkursas rengiamas kuklesnėse erdvėse, surengti konkursui nebereikia turėti 60 tūkst. vietų stadiono, koks buvo Vokietijoje, Diuseldorfe (2011). Švedija rengia konkursą arenoje, panašioje į „Siemens“ areną Vilniuje, kurioje telpa 10 tūkst. žmonių.
Pasirodymo jaudulys
Atlikėjas A.Pojavis jaudinasi, tačiau savo jaudulį dangsto humoru. Kiekvienas jaudinasi savaip: vienas negali liautis vaikščioti ratais, kitas meldžiasi kampe atsisėdęs. „Be abejo, kad jaudinuosi. Jeigu tai nejaudintų, tai kur tada?“ - sakė atlikėjas.
Paklaustas, ar nesijaudina prieš „Eurovizijos“ konkursą, sakė, kad jam baisiausias dalykas yra skristi. „Skristi lėktuvu man yra didžiausias stresas“, - sakė A.Pojavis. Kelionės į Amsterdamą metu lėktuvui dėl techninių gedimų teko skubiai nusileisti. Per šią pavojingą kelionę A.Pojavis susidraugavo su Marku Mengoniu (Marco Mengoni), šių metų Italijos atstovu „Eurovizijoje“. „Tokios žmogiškos situacijos labai suartina žmones. Džiaugiuosi dėl šios pažinties. Nėra nieko blogo, kas neišeitų į gera“, - sakė dainininkas.
Anglai savo komentare apie šių metų „Euroviziją“ Lietuvai žadėjo paskutinę vietą. A.Pojavis į tokias prognozes reaguoja santūriai: „Pats tų prognozių neieškau, neskaitau ir negalvoju, aš dainuoju. Prognozės - sudėtingas dalykas. Žiūrėkit, ir orus prognozuoja šiuolaikinės technologijos, bet vis tiek viskas greit pasikeičia“, - sakė A.Pojavis.
Lietuvos atstovas konkurse pasirodys viduryje dainų bloko, todėl pasirodymas nebus užgožtas reklamos. A.Pojavis juokavo, kad jam smagu būtų sudainuoti dainą po kokios nors šampūno reklamos.
Šiemet paskelbta apie balsavimo naujovę. Anksčiau buvo vertinama tik dešimt dainų. Šiais metais tiek žiuri, tiek visa publika turės reitinguoti visus atlikėjus, dainuojančius tą vakarą. Visos dainos turės būti suskirstytos eilės tvarka pagal tai, kurios labiausiai patiko. Savęs vertinti šalys negalės. Nebeliko balų, o reitinguotos dainos vėliau bus grupuojamos. Balsuoti už dainas skirta 15 minučių.
Ar verta dalyvauti?
A.Giržadas teigė, kad papildoma parama iš Vyriausybės fondo „Eurovizijos“ atstovui nebuvo skirta. Prieš ketverius metus atskira eilute dar būdavo skiriama parama pasiruošti šiam konkursui, tačiau dabar jis nėra remiamas. Lietuvos delegacijos „Eurovizijoje“ vadovas pasakojo, kad tokia situacija yra natūrali: „Pinigų reikia nuolat ir visiems. Kultūros atstovai nori daugiau, ir teatro, ir muzikos, ir kino kūrėjai kalba tą patį, o paskui dėkoja valstybei už tai, kad jų neremia“.
M.Tyla prisiminė, kad laimėti konkursą tuščiomis kišenėmis neįmanoma. Praėjusių metų nugalėtoja Švedija buvo nusisamdžiusi specialių garso režisierių atlikėjos Loreen šokio pastatymui, kuris kainavo tikrai daug. Ir Azerbaidžano atstovai daug investavo į pasirodymą, sumos siekia iki milijono eurų. „Norint normaliai pasiruošti ir pasirodyti konkurse, biudžetas turi būti apie 100 tūkst. litų, šiemet Lietuvos atstovo pasirodymui, atskaičiavus visus mokesčius, surinkti 35 tūkst. litų“, - sakė M.Tyla.
Pinigai, surinkti per paramos koncertą, dar nepasiekė atlikėjo. Telefonų kompanijos surenka finansus ir tada, kai vartotojai atsiskaito už mobiliojo ryšio sąskaitas, pinigai sukrenta į fondą. Pinigai atlikėją pasieks tik gegužės viduryje, iki tol tenka išlaidas padengti iš savo finansų. „Asociacija M.A.M.A finansuoja konkurso dalyvio pasirodymo išlaidas. Galiu pasakyti, kad praėjusiais metais, kai grįžome su Donatu Montvydu iš „Eurovizijos“, tik tada pinigai mus pasiekė“, - sakė M.Tyla.
Dažnai yra svarstomas ir toks klausimas, ar verta dalyvauti konkurse ir ten siųsti atstovą, jeigu jam trūksta palaikymo ir lėšų. A.Giržadas svarstė: „Pačiais pirmaisiais krizės metais tokių pamąstymų buvo, nes vien „Eurovizijos“ dalyvio mokestis yra tikrai didelis ir šiemet tas mokestis buvo pakeltas. Jau kelinti metai iš eilės už viešbutį, kuris įprastu metu kainuotų 90 eurų, reikia mokėti 250 eurų. Nieko pakeisti neįmanoma, nes delegacijoms yra nurodomi viešbučiai, iš kurių jos turi rinktis ir ten gyventi. Visa tai susiję su saugumu, organizacija, logistika. Azerbaidžane mes svarstėme, ar ne geriau būtų išsinuomoti namą už tuos pinigus, bet to padaryti nebuvo galima“.
Lenkija jau kelinti metai negrįžta į „Euroviziją“ ir joje nedalyvauja. Latvijoje taip pat buvo svarstoma, ar nedaryti pertraukos, nes latviai jau kelinti metai iš eilės nepatenka į finalą. A.Giržado teigimu, buvo atsisakyta dalyvauti vaikų „Eurovizijoje“. Praėjusiais metais Lietuva taip pat nesiuntė ten savo atstovo. Dalyvaujančių šalių skaičius vaikų „Eurovizijoje“ mažėja: „Ten vyrauja Balkanų atstovai, slavai, iš pareigos dalyvauja švedai ir olandai“, - sakė A.Giržadas.
„Eurovizija“ dėl reklamos ir rėmėjų yra atsiperkantis projektas. M.Tyla sakė, kad „Eurovizijos“ organizavimas yra ir verslas, ir politika: „Aš manau, kad valstybei dalyvavimas „Eurovizijoje“ yra kapeikos, palyginti su kitais projektais. Darbas ir geros komandos susiformavimas metams bėgant tikrai gali atnešti sėkmę, tik reikia įdirbio“.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV publika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą