Jų batus tris kartus pasimatuoti bandęs „Maisto banko“ komunikacijos vadovas Vaidotas Ilgius sako, kad tokia užduotis prilygsta darbui dar viename darbe.
- Trejus metus vykdėte eksperimentą, kurio metu mėnesį kasdien maistui skyrėte po 5 litus. Kokios svarbiausios tokios patirties išvados?
- Svarbiausia išvada turbūt buvo tai, jog įmanoma išlikti gyvam ir pramisti už tokią pinigų sumą. Pirmiausia reikia skirti nemažai laiko ir lėšų susirinkti pigesnį ar pigiausią dienos maisto racioną.
Taip pat reikia turėti papildomų gebėjimų iš pigiausių maisto produktų pasidaryti valgomus ne tik technologiškai, bet dar ir skonio atžvilgiu patiekalus. Nes yra pigių produktų, kurie yra vertingi ir gana skanūs. Kartais reikia juos atrasti arba skirti daugiau laiko juos paruošti. Tačiau, žinoma, tai reikalauja žinių ir laiko.
- Ką priverstas daryti tik tiek pinigų maistui galintis skirti žmogus?
- Žinoma, tvirtą pagrindą sudaro kruopos. Galima ir baltymų susiorganizuoti. Pavyzdžiui, pieno ar rauginto pieno produktų.
Taip pat pigesnių kiaušinių ar pigesnės mėsos gaminių, tokių kaip vištienos nugarėlė. Taip pat galima įpirkti subproduktus.
Tačiau, pavyzdžiui, varškė, kuri daugeliui gali atrodyti kasdienis produktas, turint mažą biudžetą, lieka ant įpirkimo ribos.
Taip pat ir su desertais. Labai nebrangų produktą gali įpirkti, pavyzdžiui, obuolį ar pats namie žėlė pasigaminti, tačiau įprastą standartą atitinkantys desertai, tokie kaip pyrago gabalėlis, sunkiai įperkamas.
Aš išbandžiau įvairius variantus. Taip pat ir labai pigius konservus. Kai kurių kokybė nuvylė. Bandžiau ragauti pigiausius sūrio gaminius, kai kurių buvo neįmanoma valgyti. Šie bandymai parodė, kad kai kurie pigiausi produktai yra ne tik tokie, prie kurių skonio reikia priprasti, bet dar ir nėra itin kokybiški.
Tai leidžia suprasti, kad nepasiturintys žmonės priversti pirkti tik šiuos pigiausius produktus, yra nesąžiningai skriaudžiami.
- Tiesa, kad nuolatinis akcijų ir pigesnių produktų medžiojimas taip išvargina, jog žmogus tampa piktas, nervingas ir viskuo nepatenkintas?
- Taip, nes tu tarsi gauni papildomą, nereikalingą darbą. Turėdamas didesnes pajamas, gali leisti parduotuvėje sau įsigyti tai, ko nori, užsukti į kavinę ir kažką suvalgyti. O kai biudžetas ribotas, esi nuolat įsitempęs. Tai kelia susierzinimą ir neigiamas emocijas. O ką jau kalbėti apie situacijas, kai būni fiziškai mažiau pavalgęs... Pavyzdžiui, esi suvartojęs mažai baltymų, prasideda sveikatos sutrikimai: krenta kraujo spaudimas, svaigsta galva, vargina nerimas.
Toks šalutinis poveikis vėliau persikelia į žmogaus socialinį gyvenimą: jis aršiau kritikuoja valdžią, labiau pyksta ant gyvenimo, transliuoja neigiamas emocijas, susitikęs su socialiniais darbuotojais.
Ne vienoje šalyje yra daryti tyrimai, kurie įrodė, kad vaikai, neturintys galimybės pavalgyti sočių pusryčių, dienos eigoje yra irzlesni, sunkiau koncentruoja dėmesį, jiems sunkiau sekasi kognityvinės užduotys, jiems sunkiau mokytis.
- 2014 m. maitinotės už 5 litus per dieną. Ar šiandien tokiam eksperimentui pakartoti pakaktų 1,5 euro?
- Šia tema esame neseniai kalbėję su profesoriumi Romu Lazutka, kad 1,5 euro, ko gero, būtų ta suma, kuri šiandien galėtų būti analogas senesniems eksperimentams, kai maistui skyriau 4-5 litus. Tad manau, jog pavyktų ir šiandien pakartoti šį eksperimentą.
Ruošdamiesi „Maisto banko“ akcijoms, mes taip pat perskaičiuojame pačių pigiausių kasdienio vartojimo produktų kainas. Ir šiemet, ir ankstesniais metais matėme, kad patys pigiausi produktai nebrangsta arba pabrangsta labai nežymiai.
Tikėtina, kad esant kainų kilimui, būtiniausio ir pigiausio maisto segmentas nebūtinai stipriai brango.
Žinoma, dabar brangsta sviestas ir kiaušiniai. Kurie, beje, anksčiau buvo prieinamas baltymų šaltinis net ir valgant už labai ribotą biudžetą. Vienais metais buvo ir grikiai pabrangę, tačiau štai dabar cukrus, manau, yra pigesnis nei buvo prieš kelerius metus. Tad svyravimų galima pamatyti į abi puses, todėl galutinio krepšelio suma beveik nesikeičia.
- Jei kiekvieną dieną maistui skiriama tik 1,5 euro, tai yra 45 eurai viso mėnesio maistui. Daug žmonių Lietuvoje priversti taip gyventi nuolat?
- Pagal dabartinę tvarką, žmonės įgyja teisę kreiptis dėl paramos maistu tuomet, kai pajamos siekia 185 eurus vienam šeimos nariui.
Tokių žmonių Lietuvoje yra daugiau kaip 180 tūkst. Mokslininkai teigia, jog Baltijos šalyse žmonės vidutiniškai išleidžia maždaug ketvirtadalį savo pajamų, tai nuo šios sumos ketvirtadalis ir būtų labai arti jūsų nurodytos sumos.
Nors aš manau, kad žmonės su mažiausiomis pajamomis maistui išleidžia daugiau nei ketvirtadalį. Pavyzdžiui, Statistikos departamentas skaičiuoja aštraus meterialinio nepritekliaus rodiklį, kai žmonių klausiama, ar bent kas antrą dieną jie valgo baltyminio maisto: mėsos, žuvies, pieno produktų.
Tokių žmonių, kurie atsako, kad neišgali kas antrą dieną taip maitintis, įvairiais metais yra 14-17 proc. Tai yra kas septintas Lietuvos gyventojas. Tai daugiau nei besikreipiančių gauti pagalbos maistu.
- Svarstote eksperimentą pakartoti vėl?
- Neseniai turėjau operaciją, todėl mano mitybos režimas skiriasi nuo vidutinio žmogaus. Tačiau mielai kviesčiau žmones prisiminti šią idėją. Kartu su manimi eksperimento ne vienerius metus laikėsi ir žinomi žmonės.
Nebūtinai mėnesį, bet bent kelias dienas ar savaitę. Manau, tokie projektai yra naudingi, nes mes priprantame matyti pilnas parduotuves ir restoranus, kartais pamiršdami, kad tarp mūsų yra nemažai žmonių, kurie sunkiai gyvena.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą