Aš esu Seimo narys, aš galiu daryti, ką noriu

Tik po to, kai Seimo Antikorupcijos komisija ir visuomenė pamatė šio projekto turinį, viešai jį sukritikavo bei įvardijo kaip nesąmonių rinkinį, L. Stacevičiaus ir K. Mažeikos entuziazmas prigeso – Seimo nariai atsitraukė. 

Prariję karčią piliulę, politikai pažadėjo, kad kiauras kaip rėtis įstatymo projektas bus taisomas atsižvelgiant į visuomenės pastabas, kurios bus išsakomos ir vertinamos Aplinkos ministerijos (AM) sudarytose darbo grupėse. Visuomenei viešai buvo žadama, kad naujojo projekto galbūt bus atsisakyta, o taisomas dabar galiojantis įstatymas.

Atrodo, jog politikų pažadai buvo skirti tik visuomenei apmulkinti. Aplinkos ministro sudaryta darbo grupė, kurioje savo nuomonę turėjo pareikšti daugiabučių namų atstovai, bendrijų pirmininkai, vartotojų teisių gynėjai ir administratoriai bei savivaldybių atstovai, jau pirmojo bendro susirinkimo metu virto farsu.

Visuomenės atstovų pasiūlymai posėdžiuose atmetami, nes trys AM valdininkai nustatė sau veto teisę. Matydami, kad dalyvavimas AM organizuotame farse yra betikslis, darbo grupės nariai – visuomenės atstovai – atsisakė tęsti derybas ir svarstymus.

Pats įstatymo iniciatorius L. Stacevičius darbo grupėse nė karto nepasirodė. Ir nors viešai iki šiol kalba apie naujo įstatymo būtinybę ir siekį tartis su visuomene, kurios labui esą ir rengiamas projektas, politiko veiksmai ir žodžiai skiriasi. Panašu, kad parlamentaras laikosi nuomonės, kurią išsakė praėjusių metų lapkritį AM surengtame susitikime su visuomene: „Aš esu Seimo narys, aš galiu daryti, ką noriu.“

Taip L. Stacevičus piktai replikavo po to, kai kelias dešimtis susirinkimo dalyvių prajuokino pareiškimu, kad niekas buldozeriu jo įstatymo projekto nestumia.

Prisipažino parengęs naują projektą

Praėjusią savaitę L. Stacevičius vis dėlto pripažino, kad jo teiktas įstatymo projektas, sulaukęs ne tik visuomenės pasmerkimo, bet ir 96 Antikorupcijos komisijos pastabų, yra blogas. Taip pat politikas užsiminė, kad jau rengia kitą įstatymo projektą.

Radijo laidoje „LRT Aktualijų studija“ vasario 27 d. L. Stacevičius teigė, kad praėjusių metų spalio 16 d. Seime registruotas įstatymo projektas teikiamas nebus.

„Gavę Seimo Teisės departamento išvadas, gavę STT pastabas, gavę Europos Sąjungos departamento pastabas ir gavę gyventojų pastabas, mes tiesiog pasižiūrėjome, kad įstatymą reikėtų pakoreguoti, kad jis sukeltų kuo mažiau teisinių klausimų, ypač pagal Teisės departamento pastabas.

Ir dabar yra ruošiamas antras variantas, kuris, aš manau, tikrai daugiau tenkins visas puses, bus atsižvelgta į tuos pagrindinius klausimus, apie kuriuos dabar turbūt viešojoje erdvėje yra kalbama arba teikiama. Ir jisai bus įregistruotas, manau, kovo mėnesį. Ir galėsime mes turbūt diskutuoti iš naujo“, – sakė Seimo narys.

L. Stacevičius nepatikslino, kurį projektą kovo mėnesį registruos Seime, tačiau leido suprasti, kad tai tas pats spalį registruotas, daug kritikos sulaukęs ir nesąmonių rinkiniu kritikų įvardytas įstatymas. „Manau, be abejo, jis radikaliai nesikeis, bet tam tikri momentai keisis“, – aptakiai kalbėjo politikas.  

Politikos naujokas uoliai leidžia parlamentines lėšas

L. Stacevičiaus teiktas įstatymas unikalus tuo, kad jam priešinasi ir garažų, ir daugiabučių savininkų bendrijos, ir administratoriai, ir gyventojai, ir savivaldybės. Retas atvejis naujausioje Lietuvos istorijoje, kad Seimo narių teikiamo įstatymo projekto nepalaikytų toks platus visuomenės atstovų ir interesų grupių ratas.

L. Stacevičius ir antrojo įstatymo projekto varianto, taip pat kaip pirmojo, nederino nė su viena iš šių grupių. Apie politiko iniciatyvas visuomenė net nežino. L. Stacevičius nedalyvauja ir AM sudarytose darbo grupėse įstatymo projektui tobulinti.

Politikas radijo laidoje tvirtino, kad naujas variantas yra rengiamas tik dviejų Seimo narių, kurie koreguoja pirmąjį. „Mes šiuo metu atsiribojame nuo darbo grupių, kurios renkasi Aplinkos ministerijoje. Mes pasitaisome įstatymo projektą, atsižvelgę į Teisės departamento, STT pastabas“, – teigė jis.

Pasak L. Stacevičiaus, naująjį įstatymą teiks ne tik jis su K. Mažeika, bet ir daugiau Seimo narių.

Alfa.lt primena, kad dar vieną daugiabučių namų valdymo įstatymo projektą rengia ir AM valdininkai su Ramūnu Šveikausku priešakyje. Šis valstybės tarnautojas uoliai talkino ir rengiant vadinamąjį L. Stacevičiaus projektą.

Paskelbęs apie antrąjį įstatymo variantą, L. Stacevičius jo detales laiko paslaptyje. Iki šiol nė vienas AM darbo grupės narys nėra jo matęs. Darbo grupių nariams kyla klausimų, kieno interesams atstovauja šis tautos išrinktasis, iki šiol nepasižymėjęs aktyvia veikla Seime.

Politikos naujokas, pirmaisiais savo kadencijos metais pateko tarp mažiausiai Seime kalbėjusių parlamentarų, užtat uoliai šluoja parlamentines lėšas.

Praėjusiais metais jis išleido beveik viską iki paskutinio cento – 11 955 eurus. Vien tik už transporto priemonės eksploatavimą, techninę priežiūrą ir remontą Seimo narys iš biudžeto paklojo 4018 eurų, o už abejotinos vertės suvenyrus nepagailėjo beveik 3800 eurų mokesčių mokėtojų pinigų. 

Seimo narys nekelia pasitikėjimo

Vienos sostinės bendrijos pirmininkas Juozas Pukanasis teigia tik „gandų lygiu“ girdėjęs, kad Seimo narys L. Stacevičius bando tyliai ir be visuomenės diskusijų prastumti jau antrą daugiabučių namų valdymo įstatymą.

Bendrijos pirmininkas abejoja, ar ir šį kartą politikas teiks savo paties projektą. „Pirmą projektą ruošė ne jis, o Aplinkos ministerija. Tai gal jis dabar nori apsaugoti ministerijos valdininkus, kad neišaiškėtų, kad jie jam dirbo?“ – svarstė J. Pukanasis.

Bendrijos pirmininkas neatmetė galimybės, kad tokiu būdu taip pat siekiama išvengti ilgų procedūrų ir valstybės institucijų filtro, visuomenės svarstymų, kurie būtini, kai ministerija įprasta tvarka teikia įstatymo projektą per Vyriausybę.

„Jie nesėkmingai bandė buldozeriu įstatymą prastumti. Esu AM darbo grupėje. Mes siūlėme, kad šis (L. Stacevičiaus ir K. Mažeikos – aut.) projektas būtų atmestas, o tobulinamas dabar galiojantis įstatymas. Tačiau mūsų siūlymai buvo atmesti“, – teigė jis.

Bendrijos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad buldozeriu stumiamam įstatymo projektui nepritarė nei savivaldybės, nei administruojančios įmonės, nei bendrijos. „Ten padaryta kažkokia šaltiena“, – komentavo jis.

Netiki deklaruojamomis intencijomis

Šiaulių daugiabučių namų savininkų bendrijų (ŠDNSB) asociacijos prezidentė Virginija Remeikienė teigė girdėjusi, kad Seimo narys L. Stacevičius vėl patyliukais ir nediskutuodamas su visuomene rengia naują daugiabučių namų valdymo įstatymo projektą.

„Mano nuomone, jiems verkiant reikia prastumti šį įstatymą. Nors jis yra siaubingai žalingas, naikinantis bendrijas. Jaučiame, kad ir antrasis variantas bus toks pat, nė kiek nepakeistas. Ministerijos sudaryta darbo grupė L. Stacevičiaus įstatymo tikrai nenagrinėjo, L. Stacevičius net nedalyvavo darbo grupės darbe. Mes parašėme dvi peticijas atsisakydami nagrinėti tą jų siūlomą korumpuotą įstatymą“, – sakė V. Remeikienė.

Nespėjusi grįžti į Šiaulius po pastarojo darbo grupės posėdžio moteris įsijungė kompiuterį ir be galo nustebo e. pašte radusi AM tarnautojo R. Šveikausko e. laišką, raginantį iš darbo grupės pasitraukti.

„Labas vakaras, p. Remeikiene, aš kaip pogrupio vadovas, norėčiau gauti oficialų Jūsų nusišalinimą nuo darbo grupės veiklos, dėl priežasčių, kurias pagarsinote posėdžio metu. Taip pat būtų gerai gauti ir oficialų Būsto rūmų informavimo dokumentą, nes Jus į darbo grupę, kaip nebūtų keista būtent visiems žinomo įstatymo projektui atparti, delegavo būtent Būsto rūmai. Gavęs šiuos dokumentus, prižadu Jūsų daugiau netrukdyti pogrupio narių susirašinėjimais“, – laiške rašo R. Šveikauskas (laiško kalba netaisyta – aut.).

ŠDNSB asociacijos prezidentė teigė valdininko laišką gavusi po to, kai grupės posėdžio metu perdavė kitam oficialiam įstatymo rengėjui aplinkos ministrui K. Mažeikai skirtus daugiau kaip 2 tūkst. Šiaulių miesto bendrijų gyventojų parašų. Raštą pasirašiusiems šiauliečiams kilo daug abejonių dėl teikiamo įstatymo projekto. „Gyventojų nuomonė nieko iš ministerijos nesudomino. Jokios reakcijos, išskyrus pasityčiojimą“, – apgailestavo asociacijos prezidentė.

Moteris tikino, kad ją į darbo grupę delegavo ŠDNSB asociacija, kad veiklos darbo grupėje neatsisako, o per posėdį tik paviešino 80-yje Šiaulių daugiabučių namų savininkų gyventojų nuomonę.

V. Remeikienė nepasitiki ir naują įstatymo projektą parengusiu L. Stacevičiumi bei jo viešai deklaruojamomis intencijomis. „Mūsų visų nuomone, jis yra suinteresuotas prastumti šitą įstatymą.

Nežinau, kieno užsakymu, bet tai yra faktas. Stumia šitą įstatymą buldozeriu. Antras variantas nėra suderintas su visuomene. Mes jo nematėme, negirdėjome apie jį. Gal tai tas pats įstatymas, tik kitaip pavadintas“, – svarstė šiaulietė.

V. Remeikienė įtarė, kad L. Stacevičius vėl pateiks ne savo, o AM valdininkų „patobulintą“ įstatymo projektą, o iš šio dokumento ji nieko gero nesitiki. „Darbo grupėje su pogrupio vadovu R. Šveikausku turėjau ne vieną incidentą. Jiems mūsų nuomonė nereikalinga, jie stumia tik savo idėjas“, – teigė AM sudarytos darbo grupės įstatymui tobulinti narė.   

Už politikų nugarų – verslo interesai?

Kodėl daugiabučių namų valdymo įstatymo rengėjai ignoruoja visuomenės pastabas ir neatsižvelgia į darbo grupės narių pastabas?

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) pirmininkas Vytautas Budnikas įtaria, kad tikrosios įstatymo rengėjų intencijos skiriasi nuo viešai deklaruojamų.

„Mano nuomone, už to slypi interesas. Juk be intereso negali būti rengiamas toks įstatymas. Nesinori tikėti, kad keli politikai taip nuoširdžiai suinteresuoti kažką skaidriai daryti, nes matyti, kad tas projektas skirtas vienai pusei – administratoriams. Viešai verkšlenama, kad neva daugiabučių bendrijų pirmininkai yra uzurpavę visą valdžią, kad gyventojai nežino, kas daroma su jų turtu.

Tai juk lygiai tą patį galima pasakyti apie administratorius – ar butų savininkai dabar gali jiems realiai papriekaištauti? Jie gi nežino, nei kur ir kaip jų lėšos naudojamos, nei kaip įkainiai nustatomi. Jeigu bendrijose jie dar bent juridinę teisę turi, tai su administratoriumi jie nieko negali, yra tiesiog pastatomi prieš faktą. Taigi, matome vienintelį šio įstatymo projekto tikslą, kad daugiabučių administravimas būtų maksimaliai sutelktas verslo rankose, nes administravimas yra verslas“, – komentavo V. Budnikas.

Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių, juose gyvena apie 60 proc. šalies gyventojų. Butų savininkų bendrijos veikia tik maždaug 20 proc. daugiabučių, nors 2004 m. patvirtintoje strategijoje keltas tikslas, kad 2020 m. jų būtų 80 proc. Skaičiuojama, kad šiuo metu šalyje gali būti apie 5 tūkst. savininkų bendrijų.

Žmogaus teisių gynėjas mano, kad naujo įstatymo iniciatoriai siekia šias veikiančias bendrijas dar labiau susilpninti ir užkirsti kelią kurtis naujoms.

„Pirmasis įstatymo variantas numatė panaikinti dabar veikiančius bendrijų valdymo organus, konkrečiai bendrijos valdybą. Kokiu tikslu? Mat vienam pirmininkui būtų sunkiau dirbti, o kai jis nesusitvarkytų, jį lengviau pašalinti. Kita vertus, numatoma, kad visus klausimus spręstų ir ne bendrijos nariai.

Kyla klausimas, kam tada ta bendrija reikalinga. Jeigu ne bendrijos narys turi tokias pat teises spręsti visus klausimus, iš bendrijos padaromas kavos klubas. Bendrija kaip organas nebeatlieka savo funkcijos, nes ji nieko nebegali spręsti. Juk visi savininkai ir taip gali susirinkti. Kitaip tariant, jeigu iš bendrijos paimamos funkcijos ir jos deleguojamos visiems, nebėra prasmės stoti ir būti bendrijos nariu, nes būdamas bendrijos nariu žmogus prisiima ir tam tikrus įsipareigojimus. O turėti tas pačias teises be įsipareigojimų yra lengviau. Štai ir atsakymas, kodėl bendrijos silpninamos“, – komentavo V. Budnikas.

Naujo įstatymo autoriai, pasak jo, užsimojo naikinti ir jungtinės veiklos sutartis, nes, jų siūlymu, 1 nariui pareiškus norą išstoti iš jungtinės veiklos, jungtinė veiklos sutartis netektų galios.

„Alternatyvų nebeliktų, tik – administratoriai, o tai verslas“, – brukamų pokyčių esmę apibendrino LŽTA pirmininkas.

V. Budnikas įsitikinęs, kad du Seimo nariai, oficialiai prisistatantys kaip įstatymo rengėjai, yra tik priedanga. „Siūlyčiau žiūrėti, kas yra už tų Seimo narių. Ten yra suinteresuotos jėgos, galbūt netgi finansiškai remiančios šią lobistinę veiklą – stumti įstatymą. Du Seimo nariai yra tik ledkalnio viršūnė, kurią matome, bet nematome, kas yra „po vandeniu“. Su visuomene nederinama, visiškai nesiskaitoma. Aišku, kad čia jokio visuomenės intereso nėra“, – mano žmogaus teisių gynėjas.

Žadėjo įstatymo projekto nepraleisti

Seimo opozicijos lyderis, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas vasario mėnesį viešai tvirtino, kad AM parengtas ir dviejų Seimo narių registruotas daugiabučių valdymo įstatymas neturėtų pasiekti net „pateikimo stadijos“ Seime.

Tokį sprendimą, pasak J. Sabatausko, pasitarusi Seimo valdyba priėmė po to, kai įstatymo projektas sulaukė neigiamų Seimo Teisės departamento, Lietuvos būsto rūmų ir daugybės gyventojų pastabų.

Apie Seimo valdybos sprendimą J. Sabatauskas pranešė vasario 21 d. Seime surengtoje diskusijoje apie daugiabučių valdymo problemas Lietuvoje.

Į Seimo Konstitucijos salėje surengtą diskusiją buvo susirinkę daugiau kaip 100 daugiabučių namų savininkų bendrijų, jų asociacijų, daugiabučius namus administruojančių įmonių, vartotojų teises ginančių ir kitų organizacijų atstovų. Seimo narys L. Stacevičius Seime vykusiame renginyje nedalyvavo.

Su L. Stacevičiumi Alfa.lt susisiekti nepavyko. 

Naujausias „Vilmorus“ tyrimas rodo, kad Seimas yra antra korumpuočiausia valstybės institucija. Šių metų vasario 7–13 d. atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, beveik penktadalis, apie 18 proc., Lietuvos gyventojų korumpuočiausias valstybines institucijas nurodė sveikatos apsaugos įstaigas, po to Seimą – 16 proc., trečioje vietoje – teismus (14 proc).