Po pragarišku Veneros paviršiumi – milžiniškas tunelis: atradimas, keičiantis supratimą apie kaimyninę planetą
Žvilgsnis pro tankius debesis
Atrasti lavos vamzdžius kitose planetose yra itin sudėtinga. Veneros atveju tai padaryti dar sunkiau, nes ją gaubia nepermatomi debesys.
Mokslininkai, dar kartą išanalizavę kosminio aparato „Magellan“ radaro duomenis (surinktus 1990–1992 m.), aptiko ilgų įgriuvų grandines.
Šios „duobės“ paviršiuje rodo, kad po jomis esančių tuštumų skliautai neišlaikė ir įgriuvo.
Kas yra lavos vamzdis?
Lavos vamzdžiai susidaro vulkaninės veiklos metu:
Tekančios lavos srauto paviršius atvėsta ir sukietėja, suformuodamas savotišką „stogą“.
Viduje esanti karšta lava išteka, palikdama tuščią požeminį tunelį.
Veneroje aptikta struktūra, manoma, tęsiasi dešimtis kilometrų, nors kol kas patvirtinta tik nedidelė jos dalis. Mokslininkų teigimu, šis tunelis yra kur kas aukštesnis ir platesnis nei bet kuris rastas mūsų gimtojoje Žemėje.
Kodėl tai svarbu?
Šis atradimas, publikuotas žurnale „Nature Communications“, meta iššūkį teorijai, kad Venera yra sustingęs pasaulis. Tai įrodymas, kad planeta gali būti geologiškai aktyvi.
Daugiau atsakymų tikimasi gauti šio dešimtmečio pabaigoje, kai į Venerą pakils Europos kosmoso agentūros aparatas „EnVision“.
Jis turės tobulesnius radijo lokatorius, galinčius „peršviesti“ planetos plutą ir tiksliai nustatyti požeminių urvų mastą.
Beje, Venera pastaruoju metu pateikia ir daugiau staigmenų – nauji tyrimai rodo, kad planetos debesyse gali būti net 60 % vandens, o tai vėl kursto diskusijas apie galimą gyvybę jos atmosferoje.
Šaltinis: Andrej Kaduk, Space / Nature Communications.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą