Atsakomybė už saugias pramogas - ir lankytojams, ir prižiūrėtojams

"Vakarų ekspresui" savo abejones dėl vandens saugumo išsakė "Gintaro" sporto centro baseiną lankančio vaiko tėvai. Vaikui prieš kurį laiką atsirado alergiją primenantys požymiai - išlipus iš baseino niežti odą, prasideda čiaudulys. Aplankyti ir gydytojai, tikrinta, ar vaikas neturi alergijos chlorui, tačiau priežastis taip ir nerasta. Tėvų versija - netinkamai prižiūrimas baseino vanduo ir oras.

Klaipėdiečiai tikino, kad net nesimaudant baseine, o stebint, pavyzdžiui, varžybas balkone, akis net graužia chloras.

"Teko matyti, kad ne tik mūsų vaikas, bet ir kiti vaikai, išlipę iš baseino, nuolat kasosi, kiti ir čiaudi. Suprantame, kad dezinfekuoti vandenį reikia, bet gal kiekiai yra per dideli? Tenka lankytis ir kituose baseinuose, bet tik dar viename Klaipėdoje buvo kilusi tokia pat reakcija į baseino vandenį. Pavyzdžiui, buvome vandens pramogų parkuose kituose miestuose, nebuvo jokių problemų", - pasakojo tėvai.

"Nukrypimų nerasta"

"Gintaro" sporto centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atliekanti direktoriaus funkcijas, Aldona Vaitkienė teigė, kad skundų iš lankytojų nesulaukiama. Ji svarstė, kad galbūt problema yra vaiko organizme, nes baseino vanduo yra prižiūrimas, medžiagų kiekis jame yra stebimas.

"Kadangi vanduo yra chloruojamas, yra aparatai, elektronika, viskas skaičiuojama. Mes visuomenės higienos centrui siunčiame informaciją, mus tikrina. Viskas yra normos ribose. Paprasčiausiai gal vaikui oda išsausėjusi?" - svarstė pašnekovė.

Ji ragino tėvus, jeigu kyla kokių nors abejonių, kreiptis tiesiai į įstaigą.

"Kiek vaikų treniruojasi, bet tokių nusiskundimų neturėjome. Jeigu vaikas kasdien ar kas antrą dieną eina į treniruotes, tikiu, kad oda išsausėja, tai normalu. Bet problemos neturėtų būti nuo vandens, nes sistemingai prižiūrime", - teigė A. Vaitkienė.

"Gintaro" sporto centro padalinio vadovė Birutė Birenienė informavo, kad baseinas dezinfekuojamas chloru, yra automatinė sistema, kuri dozuoja chemines medžiagas.

"Chloro liekamasis rodiklis atitinka higienos normas, turime žurnalą, visi šitie duomenys yra tikrinami darbo dienos pradžioje ir paskui kas dvi valandas. Viskas yra registruojama žurnaluose. Esame sudarę sutartį su laboratorija, kartą per mėnesį atvažiuoja mūsų neįspėję, paima mėginius. Turime visus atsakymus, viskas susegta žurnaluose. Paskutinį kartą tikrinta spalio 17 dieną ir jokių nukrypimų nėra", - patikino B. Birenienė.

Pasak jos, nukrypimų nerasta ir Visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu. Pašnekovės teigimu, chloro koncentracija tikrinama ne tik automatiniais įrenginiais, bet ir rankiniais prietaisais. Jeigu nustatomas bent menkiausias nuokrypis, kviečiama įrangą prižiūrinti įmonė.

SKUNDAI. Šiais metais dėl Klaipėdos baseinų gauti 3 skundai, visi jie buvo pagrįsti. Sulaukę skundo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai atlieka neplaninį patikrinimą, apie kurį įstaigai nepranešama. Redakcijos archyvo nuotr.

"Tai būna labai retai. Visada viskas atitinka", - teigė padalinio vadovė B. Birenienė. Jos teigimu, leistina liekamojo aktyvaus chloro koncentracija yra nuo 0,5 iki 3 miligramų litre. "Gintaro" sporto centro baseine, anot vadovės, yra 0,8 mg/l. Jeigu norma būtų mažesnė nei minimalus reikiamas kiekis, esą baseinui net nebūtų leidžiama veikti.

Pašnekovė svarstė, kad galbūt kiek sudėtingesnė situacija būna, kai vyksta plaukimo varžybos, nes susirenka labai daug žmonių, mat lauke atvėsus langai uždaryti, o ventiliacija nėra ideali.

Prieinami duomenys

Klaipėdos baseino vadovė Ieva Vaičiurgė neslėpė, kad po incidento Vilniuje buvo kilusi sumaištis ir buvo sulaukta nemažai skambučių su klausimais apie situaciją.

Ji akcentavo, kad yra atliekami įvairūs kokybės tyrimai, kuriuos privaloma daryti kas mėnesį, kas ketvirtį, kartą per metus. Sykiu ji pabrėžė, kad labai svarbu pačių žmonių pasiruošimas eiti į baseiną - visada prieš lipant į baseiną reikia gerai nusiprausti.

"Kasdien kas dvi valandas matuojami du rodikliai - pH ir chloro duomenys. Jie nuolat stebimi ir atvejų, kad jie kažko neatitinka, nėra buvę. Pačiame baseine yra švieslentė, kur rodoma informacija, rašoma ir ant lentos. Rankiniu būdu pagal higienos normas pakanka matuoti vieną kartą per dieną, dienos pradžioje. Bet mes papildomai skiriame lėšų ir matuojame kelis kartus dienos metu, tikriname, ar atitinka duomenys, nurodomi automatiškai chemijos dozatoriuose", - pasakojo I. Vaičiurgė.

Ji pridūrė, kad baseinuose lankytojams turi būti viešai prieinami duomenys apie vandens ir aplinkos oro kokybę.

"Šiuos tyrimus kiekvienas lankytojas, klientas gali pamatyti, gali jų prašyti ir turi jiems laisvai parodyti. Mes tuos duomenis laikome registratūroje ir bet kuris klientas atėjęs gali paprašyti", - sakė Klaipėdos baseino vadovė.

Priemonėms netaupo

Viešbutyje "Amberton Klaipėda" veikiančio sporto klubo su baseinu "Central Gym" vadovas Tadas Vilkas teigė, kad svarbu netaupyti renkantis baseinų dezinfekcijos priemones, nes jos gali vaidinti svarbų vaidmenį.

"Mes naudojame vokišką sertifikuotą chemiją, kuri naudojama Vakarų Europoje. Tai gana brangi, bet švari, išvalyta chemija. Baseinai daugiausia naudoja pH stabilizuoti skirtą rūgštį, kurios yra daug atmainų. Viena gali deginti odą, smirdėti, o kita, net užpilta tiesiai ant odos, nieko nepadarys. Tokia rūgštis pas mus ir naudojama - ją vandeniu nusiplauni, ir viskas", - dėstė T. Vilkas.

Pašnekovas teigė, kad jeigu baseino lankytojai prieš lipdami į vandenį gerai nenusiprausia, ant kūno esantys prakaito, šlapimo, kremų, plaukų želė ir kitų produktų likučiai padidina vandens pH. Dėl to esą žmonėms pradeda graužti akis ir t. t.

"Chloras naudojamas užmušti bakterijas, pavyzdžiui, jei baseine kažkas nusišlapino ar atėjo kojų grybeliu sergantis žmogus. Visų juk nepatikrinsi. Chloras irgi yra skirtingas - vienas gali smirdėti, kitas jokio kvapo neturi. Chloras savaime gali neturėti jokio kvapo, bet jis reaguoja su prakaitu, su šlapimu, ir atsiranda smarvė", - aiškino T. Vilkas.

"Central Gym", anot jo, naudojama papildoma priemonė vandeniui valyti - UV lempos, kurios padeda greičiau sunaikinti bakterijas, o chloro kvapas būna silpnesnis. Taip pat yra specialūs filtrai, kurie būna pripildomi smėlio arba stiklo granulių. T. Vilko teigimu, prieš keletą metų smėlis buvo pakeistas stiklo granulėmis. Nors tai buvo brangus sprendimas, tuo metu - pirmasis toks Lietuvoje, pašnekovo teigimu, buvo išspręsta kvapo problema.

Pasak jo, kuo didesnis baseinas, tuo daugiau chemijos reikia jam dezinfekuoti ir valyti. Esą kai kuriuose baseinuose, siekiant sutaupyti, perkamos pigesnės cheminės medžiagos, kurios gali turėti įtakos lankytojų sveikatai.

Kaip žinoti, ar baseine maudytis saugu? "Mano patarimas - įėjus į baseiną neturi labai stipriai graužti akių. Jeigu graužia akis, su to baseino valymo sistema kažkas negerai. Tai sakau iš patirties, nes daug metų su tuo dirbu", - teigė T. Vilkas.

Su nepaklusniais atsisveikina

Sporto ir sveikatingumo klubo "Impuls" Klaipėdoje vadovė Eglė Vaupšaitė teigė, kad vandens kokybė yra tikrinama nuolat.

Pasak jos, vandens kokybei užtikrinti "Impuls" klubai naudoja UV lempas, kurios dezinfekuoja vandenį, vandens filtravimo sistemą, vandens chloravimo ir PH sistemas.

Taip pat, pasak jos, kiekvieną naktį yra siurbiamas baseino dugnas, kiekvieną dieną tikrinamas chloro kiekis vandenyje tiek rankiniu būdu, tiek stebint chloravimo sistemos rodmenis, kartą per mėnesį atliekami vandens tyrimai laboratorijoje, kaip numato higienos normos, atliekami chloro šokai, kiekvieną dieną stebimi vėdinimo sistemos oro padavimo ir ištraukimo parametrai.

"Edukuojame klientus praustis prieš lipant į baseiną ir po pirties, baseino prižiūrėtojai stebi, kad klientai laikytųsi šios taisyklės, o su nepaklusniais atsisveikiname ir nutraukiame narystes", - apie galiojančią tvarką pasakojo E. Vaupšaitė.

Galima pasitikrinti, ar turi leidimą

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) rugsėjo pabaigoje pranešė, kad šiuo metu Lietuvoje 182 baseinai veiklą vykdo turėdami leidimą-higienos pasą. Tai reiškia, kad jie įrengti pagal Lietuvos higienos normos HN 109:2016 "Baseinų visuomenės sveikatos saugos reikalavimai" reikalavimus. Išduodamas leidimą-higienos pasą, NVSC vertina atitiktį šiai higienos normai.

Klaipėdos apskrityje tokių baseinų yra 33.

Pasitikrinti, ar baseinas, kurį lankote, turi leidimą-higienos pasą, galite interneto puslapyje https://vssis.nvsc.lt/lhp/index.php. Veiklų sąraše reikia pasirinkti baseinų paslaugų veiklą ir apskritį.

NVSC teigimu, baseino paslaugų teikėjai turi vykdyti kasdieninę baseinų priežiūrą ir atlikti minėtos higienos normos nustatytas savikontrolės procedūras.

"Baseinų paslaugas teikiantis juridinis ar fizinis asmuo privalo turėti visus reikalingus cheminių produktų, naudojamų baseinui, jo vandeniui bei patalpoms valyti ir dezinfekuoti, dokumentus, pvz., produktų saugos duomenų lapus, cheminės sudėties dokumentus, naudojimo instrukcijas ir kita", - teigiama NVSC pranešime.

"Klientai turi teisę žinoti"

Asta ŠLEPETIENĖ, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos kontrolės skyriaus vedėja

Baseinas turi turėti leidimą-higienos pasą. Tai jau rodo, kad jis yra kontroliuojamas, prižiūrimas. Turi būti taisyklės ir informacija, kad reikia nusiprausti prieš lipant į baseiną, tai žmonių atsakomybė. Turi būti skelbiama patalpų temperatūra, baseino vandens temperatūra. Jeigu žmonėms to neužtenka, jie gali paprašyti laboratorinių tyrimų protokolų, o baseino atsakingi asmenys turėtų parodyti, kadangi tai nėra paslaptis. Žmonės, kurie naudojasi paslaugomis, turi teisę žinoti, kokia yra situacija.

Šiais metais dėl baseinų gavome 3 skundus. Visi jie buvo pagrįsti, tai reiškia, kad pasitvirtino tai, kuo žmonės skundėsi. Gavome skundų dėl mikroklimato, kad sunku kvėpuoti ir kad galimai yra per daug chloro. Dėl mikroklimato skundai buvo pagrįsti. Vandenyje chloro kiekis nebuvo viršytas, bet aplinkoje nustatyti viršijimai.

"Gintaro" sporto centre pagal mūsų duomenis pažeidimų nenustatyta. Atliekame periodinius patikrinimus, bet tada mes privalome pranešti apie juos. Jeigu tėvai įtaria, kad kažkas negerai, pavyzdžiui, chloro per daug ar per mažai vandenyje ar ore, jie turėtų kreiptis į mus elektroniniu paštu [email protected], kad galėtume atlikti tyrimą pagal skundą įstaigai nepranešus. Žmonių konfidencialumą mes užtikriname, neatskleidžiame, kas skundėsi, tad jeigu pranešimas ne anoniminis, galime vėliau žmogų informuoti apie patikrinimo rezultatus.

Kalbant apie planinį patikrinimą, kiekvienas objektas metų pabaigoje įvertinamas tam tikru rizikos balu ir pagal tai sudaromi patikrinimų planai. Jeigu buvo pagrįstų skundų ar nuobaudų, įstaiga "apauga" tais rizikos balais. Tokiu atveju baseinas gali būti tikrinamas kasmet. O jeigu problemų nėra, kai kurie baseinai gali būti tikrinami kas dvejus ar net kas trejus metus. Baseinai apskritai priskiriami prie didelės rizikos objektų.

Būtina drėkinti odą

Aldona KAJUTYTĖ, Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja, gydytoja dermatovenerologė

Ateina žmonių, kurie nurodo, kad buvo baseine ir po to apsilankymo išbėrė odą, ko nebūdavo. Tada aišku, kad ligos priežastis - baseino vanduo. Tokių žmonių būna po keletą per mėnesį. Labai gerai, kad dezinfekuojami visi mikrobai. Chloro koncentracija turėtų būti normos ribose, nes tai neturi kenkti odai. Be to, kvėpuojant oru, kuriame yra chloro garų, galima pakenkti kvėpavimo takams, gleivinei, gali išsivystyti sloga, bronchitas ir kitos problemos. Pirmiausia pažeidžiama oda ten, kur ji plona ir jautri - veidas, akių vokai.

Baseino vanduo greičiausiai dezinfekuojamas ne tik chloru, bet ir kitomis medžiagomis, galbūt kažkokiu mišiniu. Gali būti, kad dėl to jūsų minėtu atveju alergijos chlorui testas nieko neparodė. Labai dažnai vaikai, jau turėdami sausą odą, eina į baseiną. Net ir grynas vanduo ilgesnį laiką jame būnant išsausina odą. Kuo dažniau vaikas eina į baseiną, tuo sausesnė darosi oda.

Vaikams būtina paaiškinti, kad išlipus iš baseino būtina palįsti po dušu ir nuplauti odą švariu vandeniu, kad visos dezinfekuojančios priemonės nusiplautų. Taip pat iš karto reikėtų pasitepti bet kokiu emolientu. Tai bet koks drėkinamasis kūno odai skirtas kremas. Kartais per skubėjimą tai pamirštame padaryti ir oda sudirginama, nes ji sausėja nuo vandens ir nuo dezinfekantų.

Drėkinamasis kremas gali būti ne tik apsauginė, bet ir gydomoji priemonė, jeigu yra odos sausėjimo pradžia. Jeigu problema įsisenėja, yra didesnė alerginė reakcija, prireikia ir rimtesnio gydymo. Jeigu odą beria, galima manyti, kad vaikas yra alergiškas tam vandeniui su dezinfekuojančiomis priemonėmis arba nebuvo naudojamos priemonės, kad to odos išsausėjimo būtų išvengta.