Beveik neveikiančio oro uosto sąlygomis

Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia rinkos jėgos, o ne valstybinė valdžia.

Bolševikai, aršūs kapitalizmo priešai, sugriovė kapitalistinės sistemos pagrindus, bet ir jiems teko pripažinti savo klaidas. Leninas 1921 m. vasarą Kominterno III kongrese savo kalboje skėlė: „Iki tam tikro laipsnio mes iš naujo kuriame kapitalizmą. Mes darome tai visiškai atvirai.

Tai - valstybinis kapitalizmas“. Vėliau terminas „valstybinis kapitalizmas“ buvo pamirštas ir tranformavosi į „valstybinį socializmą“, kuris mūsų krašte ir visuomenėje paliko gilius randus. Jau užaugo nauja karta, kuri nepažino ir nematė socialistinio realizmo, tačiau mano karta šito pamiršti niekada negalės.

Link kur einame dabar? Ar Lietuvoje yra laisva rinka, kur verslui sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos. Teoriškai lyg ir esame kapitalistinėje sistemoje, tačiau praktiškai vis didesnis valstybės ir savivaldybių įmonių įsigalėjimas mus stumia atgal t.y. į Lenino išsvajotą valstybinį kapitalizmą.

LR Konstitucija. 46 straipsnis

Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą.

Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.

Valstybė gina vartotojo interesus.

Nesu teoretikas, todėl noriu panagrinėti vieną konkretų atveją, valstybės įmonės “Lietuvos oro uostai” veiklą. Lietuva turi tris oro uostus: Vilniaus, Kauno ir Palangos/Klaipėdos. Vakarų Lietuvos gyventojams įkyriai peršama mintis, kad Palangos/Klaipėdos oro uostas yra skirtas tik uostamiesčiui aptarnauti. Deja, yra ne taip.

Atstumas tarp Kauno ir Klaipėdos yra 200 km. Vadinasi, pusiaukelė randasi ties Kryžkalniu.

Todėl automagistralę Kaliningradas - Ryga galima laikyti skiriamąja linija. Manau, kad visi iki šios ribos gyvenantys žmonės mielai rinktųsi Palangos oro uostą, jei šis oro uostas pasiūlytų jų lūkesčius atitinkančius patogius skrydžius. Oponentai teigs, kad Šiaurės Lietuvos gyventojai (Šiauliai, Joniškis) niekada nesirinks Palangos oro uosto. Drįstu ginčytis, kadangi dabar jie vis tiek nevyksta į ViInių ar Kauną, o renkasi Rygos oro uostą. Viskas priklauso nuo to, kokiomis kryptimis ir kokiu laiku turėsime naujus skrydžius.

Lietuvos savivaldybės yra pagrindinis administracinis-teritorinis vienetas Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo 1990 m. Taigi iki mūsų nubrėžtos linijos randasi 19 savivaldybių arba trečdalis visų Lietuvos savivaldybių.

2 810 118 toks bendras Lietuvos respublikos gyventojų skaičius 2018 m.

65 286 km² - bendras Lietuvos respublikos plotas.

Taigi mūsų aptariama teritorija sudaros 27 % visos LR teritorijos, 28 % visų LR gyventojų.

Kaip teigiama valstybės įmonės tinklapalyje http://www.ltou.lt/lt/lietuvos-oro-uostai/apie-lietuvosoro-uostus/ :

Lietuvos oro uostai - tai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus jungianti bei valdanti valstybės įmonė, koordinuotai plėtojanti šių oro uostų veiklą, siūlanti didelę paslaugų įvairovę bei aukštus keleivių ir partnerių aptarnavimo kokybės standartus. Lietuvos oro uostų veiklos ideologija ir strategija yra paremta principu „Vieningi, bet skirtingi“.

Būtent skirtingi, bet svarbiausia jiems kuriamos skirtingos rinkos sąlygos:

Vilnius 61 kryptis http://www.vilnius-airport.lt/lt/informacija-keleiviams/tvarkarastis/

Kaunas 20 krypčių http://www.vilnius-airport.lt/lt/informacija-keleiviams/tvarkarastis/

Palanga 9 kryptys http://www.palanga-airport.lt/lt/tvarkarastis

Įdomi proporcija: 28-iems % šalies teritorijos ir 27-iems % šalies gyventojų tenka vos 10 % skrydžių.

Čia buvo paliestas tik skrydžių absoliutus kiekis. Tačiau jei pasigilinsime į skrydžių laiką ir kokios kompanijos dominuoja Palangoje, tai akivaizdu, jog vykdomas pataikavimas Air Baltic ir SAS Scandinavian Airlines kompanijoms.

Jų skrydžiai tokie, kad būtų patogu privežti keleivius į savo oro uostus Rygoje ir Kopenhagoje, todėl atvykimas į Palangą vėlai naktį, o išvykimas anksti ryte.

Lėktuvai ir įgulos nakvoja pigiame oro uoste, bet ar tokia situacija tenkina vietos verslą? Konkretus atsakymas: NE, netenkina. Netenkina įvažiuojamojo ir išvaziuojamojo turizmo poreikių, netenkina ir kitų verslo sričių.

Puikiai žinome kas atsitiko Vilniuje, kai laikinai vienam mėnesiui oro uostas buvo uždarytas, o skrydžiai perkelti į Kauną. Viešbučiai ištuštėjo, o turistų srautas persikėlė į Kauną. Galima drąsiai teigti, kad pajūrio turizmo sektorius gyvena beveik neveikiančio oro uosto sąlygomis.

Šiandienos turistus sunku įkalbėti rinktis kelionę Europoje su vienu ar dviem persėdimais.

Jei skrydžiui reikia skirti daugiau nei 3-4 val. mokant už bilietą daugiau negu 300 EUR (pirmyn/atgal), tai jis pasirenka kitą kryptį. Galime atlikti eksperimentą ir įsitikinsime, kad atskristi į Palangos oro uostą pagal šiuos parametrus yra misija neįmanoma. Pvz. kelionė į Hamburgą gali kainuoti 500 EUR ir daugiau.

Kita didelė bėda, kad skrydžių kryptys yra aptariamos tarp valstybinės įmonės atstovų ir vietos politikų t.y. merų ir/arba savivaldybių darbuotojų. Merai laisva ranka dalina per mokesčių sistemą iš verslo surinktas lėšas nesitardami su verslo atstovais.

Taigi viskas viduje - valstybės ir savivaldybės funkcionieriai „geriau žino“ nei tie, kurie realiai uždirba pinigus ir moka mokesčius.

Trumpas paaiškinimas: savivaldybės prisideda prie naujų skrydžių atidarymo piniginėmis lėšomis.

Tik klausimas ar jie užsidirbo tuos pinigus ar gavo iš mokesčių mokėtojų?

Klaipėdos Pramonės, Prekybos ir amatų rūmai atliko apklausą, kad išsiaiškinti kokios kryptys yra aktualios į/iš Palangos oro uosto. Rezultatai nedviprasmiški.

Reikalingi skrydžiai į Frankfurtą (pagrindinį oro uostą), Amsterdamą, Stokholmą.

Gyventojų reakcija buvo labai aiški ir FB paskyroje “Klaipėda, aš su Tavimi” vasario mėnesį pasidalinus “Vakarų ekspreso“ straipsniu ir klausiant ar žmonės norėtų daugiau skrydžių iš oro uosto, susilaukta daug diskusijų ir susidomėjimo. Straipsnis pasiekė 9266 žmones, pakomentavo 60 žmonių, 10 žmonių palaikė tai itin svarbia info, tad pasidalino.

Suprantame, kad tai nėra oficiali apklausa, bet tai buvo nuoširdus Klaipėdos krašto žmonių nuomonės pareiškimas.

Palangos oro uosto potencialą galima realiai didinti ir gretimų rinkų sąskaita, o būtent - Latvijos ir Kaliningrado srities. Taigi, kalbame apie papildomą beveik 1 mln. gyventojų rinkos potencialą.

Liepojoje panašu, kad belikęs tik susisiekimas su Ryga, o Kaliningradas turi puikų susisiekimą su pagrindine Rusijos teritorija, bet ne su Europa. Tagi turint iš Palangos oro uosto patogų susisiekimą su pagrindiniais oro uostais Eoropoje: Frankfurtu, Amsterdamu ir/ar kitais ir vykdant nuoseklų marketingą, būtų galima pasiekti naudą ne tik regiono gyventojams, vietos verslui, bet ir realiai didinti ir auginti Palangos oro uosto potencialą.

Liepojos oro uostas http://liepaja-airport.lv/en/services/services/scheduled-flights/

Kaliningrado oro uostas http://eng.kgd.aero/airport/geography/

Vilnius nori pasiekti stabilų 5 mln. keleivių krovos metinį skaičių. Siekis sveikintinas ir gražus, bet neturėtų būti siekamas kito regiono sąskaita. Tokia valstybės įmonės politika veda prie dar didesnės Klaipėdos regiono atskirties. Lietuvoje atėjo laikas kalbėti apie dvi emigracijas: viena - link užsienio, kita - link sostinės. Visos post sovietinės šalys kenčia nuo fenomeno, kai šalies sostinės persipildo, o regionai tampa antrarūšiais. Vakarų demokratijos šalys stengiasi kiek įmanoma decentralizuoti savo teritorijas ir visiems gyventojams užtikrinti vienodas gyvenimo, mokslo, pasiekiamumo, pajamingumo sąlygas.

Kodėl klaipėdietis turi trenktis 4 val. su mažais vaikais autobusu į Vilnių, kad galėtų su šeima išvykti atostogų? Gal jis nori taip pat oriai ir komfortiškai gyventi kaip ir vilnietis?

Klaipėda turi daug verslo ryšių su Rusija. Ar aklai žiūrime į politiką, ar galime būti pragmatiški ir turėti jungiamąjį reisą su Kaliningradu, o iš ten su 1/6 pasaulio teritorijos? Link kur einame mes: link Rytų ar link Vakarų? Beje Rytuose valstybinis kapitalizmas jau susiliejo su oligarchizmu.

Gal šis scenarijus laukia ir mūsų?

Užbaigiant, noriu dar kartą atkreipti dėmesį į pagrindinį mūsų šalies dokumentą:

LR Konstitucija. 33 straipsnis:

Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.