Bronius Vyšniauskas: "Ir grabe gulėdamas būsiu diskvalifikuotas"

- Gerbiamas treneri, kodėl paskutiniu metu žiniasklaidoje esate minimas tik neigiamame kontekste?

- Ne veltui sakoma, kad mėgstamiausias lietuvių sportas yra ne krepšinis, o vienas kito ėdimas. Vaizdžiai sakant, suėdė ir mane, o jei būti visiškai tiksliau - ėda ir dabar! Tačiau tai menkniekis, gaila sporto šakos, trenerių, sportininkų, rėmėjų.

- Vadinasi, sunkioji atletika viešai žudoma, o nė viena atsakinga institucija net nesiteikia pasidomėti, kas iš tiesų vyksta?

- Atsakingos institucijos yra ir jos labai džiaugiasi ir matomos per visus TV kanalus, kai namo grįžti su medaliais. Ir priėmimus organizuoja, ir per petį paploja, ir finansiškai paremia, tačiau jos nė akim nemirkteli, kai tave ištinka bėda, arba kai gyvą pradeda pjauti kartu su visa sporto šaka!

Tyli Lietuvos trenerių asociacija, Nacionalinė sportininkų asociacija. Suprantama - krustelėsi, užgrius su patikrinimais, ras ką nors ar ne, ne taip ir svarbu, bet nervus treneriams ir sportininkams patampys kaip reikalas.

Įvardinkite bent vieną sporto šaką, kurią Lietuvos antidopingo komisija būtų taip aršiai tikrinusi. Per 15 metų penki sunkiaatlečiai įkliuvo vartoję dopingą. Aišku, tuo didžiuotis nereikia.

Tarp jų ir du mano auklėtiniai, kurie, man nežinant, vartojo draudžiamus preparatus.

Yra sporto šakų, kur per tą patį laikotarpį įkliuvo daug daugiau atletų. Ar Jūs esate apie tai ką nors girdėjęs? Tikriausiai ne? O štai, kad sunkiaatlečiai "dopinginiai", o aš "dopingo karalius" žino visa Lietuva.

- Tikrai atrodo, kad tai tik sunkiaatlečių problema.

Sunku nežinoti, kai per pastaruosius dvejus metus apie sunkiaatlečius žiniasklaidoje išplatinta šimtai straipsnių. O tie rašiniai kaip klonai, skirdavosi tik jų pavadinimai.

Tuo pat metu vykdavo intensyvus sportininkų testavimas ir iki tokio lygio, kad Žygimantui Staniuliui neatlaikė kraujagyslės, grėsė kraujo užkrėtimas, teko gultis įligoninę.

- Kaip į tai reagavote, kaip jautėsi sportininkai, treneriai ar nekilo noras gintis?

- Dirbome kaip visada, treniravomės, dalyvavome varžybose, gydėmės traumas. Gaila, kad tie rašytojai ir komentatoriai nė puse žodžio neužsiminė, jog nė vienas mano auklėtinis nenuėjo šunkeliais, kad dauguma jų besitreniruodami baigė universitetus ir kolegijas, tapo bakalaurais ir magistrais... Visa tai nubraukta - liko tik dopingas, dopingas ir dar kartą dopingas!

- Būkime teisingi, juk dopingo vartojimo ir draudžiamo metodo panaudojimo atvejai buvo užfiksuoti.

- Aš to ir neneigiu! Bet juk yra tokia nerašyta, o gal kur nors ir užrašyta taisyklė, kad bausmė turi būti adekvati nusižengimui.

Aš prisipažinau, kad pažeidžiau antidopingo kodeksą statydamas dviem sportininkams lašelines, t. y. medicinoje plačiai naudojamą Ringerio tirpalą organizmo skysčių pusiausvyrai atstatyti.

Nors daug kartų skambinau į Lietuvos antidopingo agentūrą, norėdamas pasitarti ir gauti leidimą procedūras atlikti vietoje, tačiau į skambučius niekas neatsiliepė.

Vietoje to atėjo elektroninė žinutė, kad Agentūra atostogauja.Tada procedūrą atlikome savo bazėje fizioterapijos kabinete. Dar nežinojau, kad jau beveik du metus esu slapta sekamas, kad klausomasi mano telefoninių pokalbių, kad skaitomas mano balso paštas.

Tada nekreipiau į tai dėmesio, dabar neabejoju, kad tai buvo tikslingai suplanuotos akcijos dalis.

- Tai visas šitas triukšmas tik dėl to Ringerio tirpalo?

- Ne tik. Prasidėjo ikiteisminis tyrimas, siekta įrodyti, kad neva aš ir kiti treneriai atliekame su sportininkais fiziologinius bandymus ir t. t. Iš viso to nieko neliko. Pirmos instancijos teismas nubaudė kelių tūkstančių eurų bauda už tai, kad galimai platinau draudžiamas medžiagas.

Teisminis procesas dar tik prasidėjo, kadangi aš jokių draudžiamų medžiagų nei galimai, nei kaip nors kitaip neplatinau, advokatas padavė apeliaciją. Dėl šventos ramybės palikau visas užimamas pareigas, išėjau į pensiją.

- Išeina taip, kad pasidavėte, nekovojate, todėl žmonės ir mano, kad esate kaltas.

- O kaip kovoti, jei Lietuvos antidopingo komisijai Lietuvos teisė negalioja, ji vadovaujasi tik Pasaulinės antidopingo komisijos Lozanoje kodeksu.

Nubaudė ir tylėk, nesvarbu kaltas ar nekaltas, o jei kaltas - tai ar skirta bausmė adekvati padarytam nusižengimui.

Tiesa, tai komisijai gali skųstis, bet ten kainos tokios, kad net namą pardavęs nesusimokėsi.

- Nesuprantu, kaip gali Lietuvoje veikti institucija, kuriai Lietuvos teisė negalioja?

- Nesu teisininkas, todėl aiškinti Konstitucijos negaliu. Tačiau kaip eiliniam piliečiui ir man kyla daug klausimų. Štai mane jau išėjusį į pensiją ir atsisakiusiu visų pareigų už draudžiamo metodo panaudojimą nubaudžia 10 metų diskvalifikacija, faktiškai iki gyvenimo pabaigos.

Jau prasidėjus tyrimui Federacijos generalinis sekretorius iš manęs išgirdo, jog naudotas draudžiamas metodas buvo diskvalifikuojamas trejiems metams, gydytoja, rekomendavusi sportininkams Ringerio tirpalo procedūras, baudžiama penkerių metų diskvalifikacija, tik niekam neaišku už ką.

- Palaukite, ikiteisminio tyrimo medžiaga - tai paslaptis, ji neplatinama ir neskelbiama visa apimtimi.

- Ir man taip atrodo, kad ji neturi būti viešinama. Juk ten visokios tyrėjų hipotezės, įtarimai, apklausos, pasiklausimai, liudytojų parodymai.

Štai dabar atėjo dar viena žinia - remdamiesi ta medžiaga jie nusprendė, kad aš platinau draudžiamas medžiagas. Teismas dar nesibaigė, o jiems jau viskas aišku, tad prie tos dešimt metų diskvalifikacijos pridėjo dar keturis metus! Išeina, kad ir grabe gulėdamas būsiu diskvalifikuotas. Sakau, gal ir palaidoti neleis, kol diskvalifikacija galios!

- Kažkas nesuprantamo. Juk net diktatoriškose valstybėse galima skųstis.

- Jau sakiau, kad yra Lozana, kur mes paprasčiausiai neturime finansinių galimybių kreiptis.

Tiesą sakant, Lietuvoje jau seniai turėjo pradėti veikti Sporto arbitražas. Jis svarstytų sportininkų ir trenerių, nepatenkintų Antidopingo komisijos verdiktais, skundus ir tik tada jie keliautų į Lozaną.

- Gal jūs, žodžio neieškantis kišenėje, pats iššaukėte ugnį į save?

- Iš dalies į klausimą ir atsakėte. Visada sakau, ką galvoju, nevyniodamas nieko į vatą. Kategoriškai nesutikau su Lietuvos olimpinio sporto centro išdraskymu, buvau aktyvus Lietuvos olimpinio komiteto prezidento rinkimuose remdamas vieną kandidatą, man nepatiko Antidopingo agentūros darbai "po kilimu", kada neskelbiami kokie buvo tikrinimai, viešinami tik teigiami testų rezultatai.

Todėl nenuostabu, kad per 50 darbo metų užauginau ne tik krūvą aukšto meistriškumo sportininkų, bet ir tokio pat lygio priešų. Gerai juos žinau, bet tegul tai lieka jų pačių sąžinei. Gyvenimas banguotas, kyli aukštyn, krinti žemyn.

Nė vienam taip nebuvo, kad tik į viršų.