"Iš visų Lietuvos miestų mes pateikiame daugiausia paraiškų. Viliuosi, kad ir trečiaisiais metais būsime pirmi. Namų administratoriai sako turintys nemažai jau parengtų norinčiųjų dalyvauti toje programoje planų. Klaipėdiečių požiūris į renovaciją darosi vis teigiamesnis, pernelyg žmonių raginti nebereikia. Tik kartais, kai gyventojai abejoja, Savivaldybės atstovai dalyvauja viešuose jų susirinkimuose", - sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausioji patarėja Inga Kubilienė.
Savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus, kuris tikrina renovuojamų namų projektus ir išrašo leidimus, vedėjas Gediminas Pocius mano, kad renovacijos procesas juda, bet namų renovuojama per mažai. "Jeigu renovacijos procesas keliaus tokiu vėžlio tempu kaip dabar, jis tęsis daugybę dešimtmečių", - savo nuomonę išsakė jis.
Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta daugiau nei 2 500 daugiabučių. Tai sudaro 8 proc. visų renovuotinų daugiabučių. Klaipėdoje pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą jau yra renovuoti 193 daugiabučiai, šiuo metu vyksta dar 140 namų renovacija. Uostamiestyje senų daugiabučių renovuota tik 10,6 proc.
Kam priklauso iniciatyva?
Aplinkos ministerija šiemet liepos 1 d. paskelbė naują kvietimą daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą. Paraiškas, kurias vertins VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), galima teikti iki kitų metų kovo 1 d.
"Jeigu tik atsiranda gražiai renovuotas namas, tuojau sujuda ir kaimynai. Skambina į Savivaldybę ir teiraujasi, kada bus renovuotas jų namas. Visų pirma viskas priklauso nuo pačių gyventojų. Jeigu namo administratorius to nepasiūlo, jie gali kreipti į jį ir prašyti, kad inicijuotų susirinkimą dėl namo dalyvavimo modernizavimo programoje. Pavyzdžiui, jeigu name yra 40 butų, pakanka, kad 8 butų gyventojai parašytų prašymą administratoriui. Šis turi organizuoti susirinkimą per mėnesį, o tada prasideda visi veiksmai: gaunamas gyventojų pritarimas, parengiamas investicijų planas ir kt. Renovacijos procesas gana ilgas - jis trunka dvejus trejus metus", - aiškino I. Kubilienė.
Klaipėdoje daugiausia renovuojamų namų projektų rengiančios UAB "Progresyvūs projektai" projektų vadovas Gytis Zubavičius sako, kad anksčiau projektavimo konkursų vykdavo daugiau, nes kiek gyventojai norėdavo, tiek jų ir būdavo.
Dabar valstybė riboja iš savivaldybių priimamas paraiškas, todėl mažiau ir konkursų. Pernai Klaipėdai buvo skirtas finansavimas 20 daugiabučių.
G. Zubavičiaus manymu, tai, kiek namų renovuojama, priklauso ir nuo administratorių. Jeigu jie tvarkosi gerai, yra daug norinčiųjų modernizuoti namą, nes jie patys mato gerus pavyzdžius. Pavyzdžiui, Miško kvartale jau pusė namų renovuota, Panevėžio g. net 80 proc. modernizuotų namų. Pietinėje miesto dalyje prie PC "Molas" renovacijos procesai juda lėčiau. "Jeigu sėkmingai renovuojamas vienas namas, apie jį tam tikru spinduliu pradeda plisti modernizacija kaip COVID-19, nes žmonės užsikrečia renovacija", - juokavo G. Zubavičius.
Pasak namų renovacijos techninės priežiūros eksperto Vytauto Rimkaus, Miško kvartale beveik visi namai dar nėra blogos būklės, bet kaimynai vienas į kitą pasižiūri ir mato, kad apsimoka.
Ministerija nespėja paskui naujoves
Žmonės neretai piktinasi, kad projektuotojai parengia vieną projekto trafaretą ir pagal jį kepami visi namai, o už kiekvieną projektą imami didžiuliai pinigai. "Tvirtinti tipinius namų renovavimo projektus buvo įpareigota Aplinkos ministerija. Pasitaiko, kad jie dar kartais panaudojami. Tačiau ministerijos patvirtinti trafaretai sustingo, įšalo kaip mamutai ledyne, t. y. jų poreikio nebeliko. Specialistai jau sugalvojo tobulesnius mazgus nei tie patvirtintieji, o ministerija nespėja paskui naujoves", - mano G. Pocius.
I. Kubilienė tikino, kad visi projektai, bent jau tie, kurie įgyvendinami per Savivaldybės programą, yra individualūs, nėra nė vieno tipinio.
"Miško rajone beveik visi namai identiški. Jeigu konkursą laimi tas pats projektuotojas, jis gal ir gali prisitaikyti projektą. Bet jeigu laimi kitas projektuotojas, jis net neturi tų trafaretų", - aiškino Savivaldybės atstovė.
"Jeigu vadovautumėmės tipiniais projektais, namai būtų be fantazijos, blankūs, neišvaizdūs. Kiekvienas namas yra individualus kaip ligonis, kuriam reikia savito gydymo pagal jo diagnozę. Tik atrodo, kad visi manai yra panašūs, iš tikrųjų kiekvienas jų turi savo pliusų ir minusų ir visi jie yra išskirtiniai. Žinoma, renovuodamas naujo namo nepadaryti, bet mes stengiamės kiekvienam surasti tai, kas jam geriausiai tinka atsižvelgdami į aplinką ir gyventojus", - sakė projektų vadovas G. Zubavičius neigdamas mitą, kad visi namai projektuojami pagal vieną trafaretą.
Ne viską lemia pinigai
Kaip vieną iš gyventojų klaidų G. Pocius įvardija jų norą, kad viskas būtų daroma kuo pigiau. Anot jo, žmonėms vis dar trūksta žinių apie renovaciją ir vis dar daug nepasitikėjimo.
"Susitikimuose su gyventojais mes siūlome racionalius sprendinius, bet jie ne visada juos priima neturėdami reikiamo išprusimo. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas yra įsistiklinę balkoną, verčia jį išsaugoti nepaisydamas to, kad dėl vieno balkono pabrangsta bendra statyba. Žmonės nesupranta, kad svarbu ne tik namą apšiltinti, bet kad jis turėtų ir išliekamąją vertę. Tai vienas iš esminių kriterijų", - tikina projektuotojų atstovas.
SAVIVALDYBĖS renovuotas namas Vingio g. 35 "Progresyvių projektų" nuotr.
G. Zubavičius sako, kad tai, ar namas gražus, ar ne, ne visada lemia pinigų kiekis.
"Pinigai suteikia galimybę turėti gerą produktą, bet ne daugiau. Pirmas svarbus dalykas, - kad investiciniame plane būtų įtrauktos visos reikiamos priemonės. Jeigu investicinis projektas parengtas blogai, iš anksto užprogramuojamos klaidos", - mano projektuotojas.
V. Rimkus taip pat mano, kad labai svarbu, jog investicinis planas būtų parengtas gerai. Anot jo, gyventojai nelabai žino, ko jie gali norėti ir ką gali gauti. Neretai jį rengiant nepataikoma: tai per mažai, tai per daug paskaičiuojama pinigų. Techninės priežiūros ekspertas sako, kad gana sudėtinga viską iki galo įvertinti. Projektas rengiamas po investicinio plano. Nuo projekto parengimo kartais praeina ir metai, pasikeičia medžiagų kainos, tad neretai pinigų trūksta, tenka vėl organizuoti susirinkimus ir kt.
Be to, renovacijos metu atrandama įvairių žmonių prisidarytų nesąmonių: būna tai langus pasididinę, tai sąramas netinkamas įsirengę, tai blogai apsišiltinę. Tada tenka už tuos pačius pinigėlius sutvarkyti, nes tam papildomų lėšų niekas neskiria.
Pasak G. Zubavičiaus, kita bėda, jeigu administratorius blogai perka rangos darbus, t. y. tik dalį jų. Tada gyventojai būna nepatenkinti, o projektuotojai būna bejėgiai, nes tiems darbams nebūna pinigų.
"Projektuotojas turi rengti techninį darbo projektą tik radus kompromisą trims šalims: gyventojams, administratoriui ir projektuotojui. Jie negali būti kurti vienas kito atžvilgiu. Padaryti taip, kad mus gyventojai išgirstų, nėra lengva. Projektuotojas irgi negali siūlyti gyventojams to, ko jie nenori. Jeigu įvyksta trijų pusių susikalbėjimas, tada gimsta geriausi sprendiniai", - sako projektų vadovas.
Turi būti daroma pagal projektą
Renovuojamų namų techninės priežiūros srityje V. Rimkus dirba jau 11 metų. Jo teigimu, renovacija reikalinga visiems namams. "Žmonės bijo, kol nėra susipažinę su tuo dalyku. Kai organizuoji kokius keturis susirinkimus, paaiškini, jų nuomonė pasikeičia. Žinoma, kurį laiką nepatogu, nes reikia baldus atitraukti ir kt. Bet vieną kartą pakentėsi, pasidarysi ir užteks ilgiems metams. Po renovacijos šilumos sutaupoma per pusę. Tik nereikėtų per daug taupyti, o naudoti geresnės kokybės medžiagas tinkuojamiems sluoksniams. Aš siūlyčiau daryti ventiliuojamus fasadus, nes mažiau problemų", - kalbėjo V. Rimkus.
Jis neneigia, kad jeigu statybininkai bus nekontroliuojami, o gyventojai pasyvūs, gali atsirasti ir broko. Jis pataria gyventojams nepatingėti ir darbus prižiūrėti. "Būna, žmonės skambina ir praneša, kad, pavyzdžiui, durys negerai įdėtos. Kitą kartą ir aš kažko nepamatau. Pirmiausia žiūriu, kad būtų vykdomas projektas", - sakė techninės priežiūros ekspertas.
Jis prisiminė, kaip viena gana įtakinga moteris sustabdė visą renovacijos procesą. "Valstybė davė projektą veltui ir staiga pareiškiama, kad gyventojai nebedarys renovacijos. Kai pasakėme, kad tokiu atveju reikia susimokėti už projektą 20 tūkst. eurų, tada vėl persigalvojo.
Tuo metu projektavimas vykdavo kartu su statyba. Laimėdavo konkursą rangovas, pasiūlęs mažiausią kainą, ir pats atlikdavo projektavimo darbus. Tai nebuvo geras dalykas. Jis stengdavosi kuo mažiau pinigų išleisti projektavimui ir kad sprendiniai būtų kuo pigesni. Dabar jau yra atskirti projektavimo ir statybos darbai. Rangovas gauna techninį projektą ir jokių improvizacijų nebegali būti. Atsiranda tokių rangovų, kurie bando pataupyti, yra tekę dalyvauti ir teismuose. Projektas - šventa karvė, prisižadėjai už tokius pinigus padaryti - ir daryk. Techninės priežiūros atstovų ir gyventojų pareiga to išsireikalauti", - teigė priežiūros ekspertas.
Visiškai negalvojama apie oro kokybę
Kartais žmonės mano, kad jų siena stora, pvz., 53 cm, pas juos šilta, tad nieko daryti nereikia. "Kad šilta, tai dar nieko nereiškia. Būtina žiūrėti, kiek per mėnesį sunaudojama šilumos energijos ir palyginti savo namą su renovuotu. Pamatysite, kad jame sunaudojama dvigubai mažiau, kad per jūsų storą sieną šiluma labai gražiai išeina. O kai sienos apšiltinamos, jos tampa 5 kartus efektyvesnės", - aiškino V. Rimkus.
Techninės priežiūros eksperto teigimu, renovuojant namą būtina pagalvoti apie vėdinimą. Turi būti išlaikytos sanitarinės normos ir bute vykti oro pasikeitimo ciklai. Per valandą jame turi pasikeisti pusė oro. O jeigu renovacijos metu viskas užsandarinama, pastatas visiškai nebegauna oro. Gyventojams renovacija jau ir taip yra kosmosas, todėl ventiliacijai dėmesio ir pritrūksta.
"Šiais laikais yra priemonių, ir visai nebrangių. Beje, Miško kvartale jau kai kurių namų butams dedami rekuperatoriai, bet gyventojai piktinasi, esą daug elektros sunaudos, nors tas rekuperatorius elektros tesunaudoja tiek, kiek šaldytuvo lemputė.
VERINIMAS. Bendrovės "Progresyvūs projektai" specialistų vertinimu, namo Taikos g. 3 renovacija pavyko puikiai.
Renovuotame, apšiltintame name orą ventiliuoti bandoma atidarius langus, bet tas ventiliavimas nėra kokybiškas. Jeigu langas atidaromas tik viename kambaryje, priteka šalto oro ir jis stovi, nevyksta oro kaita. Tam, kad ji vyktų, reikia trims minutėms atidaryti langus vienoje ir kitoje namo pusėje. Tai daryti reikia 3-4 kartus per dieną", - sakė ekspertas.
Jis pasakojo, kad viename žinybiniame name buvo pridaryta labai daug visokių sandėliukų ir visur įrengtos ventiliacijos sistemos. Viename bute buvo 3-4 ventiliacijos angos. Žinia, per vieną jų atsiranda trauka, o per kitą teka šaltas oras. Per renovaciją pastatas buvo užsandarintas, pirmame aukšte atsirado pelėsis ant lubų, maudytis duše pasidarė neįmanoma, nes šalta, kadangi vėdinimas buvo visiškai nesuvaldytas. "Specialistai tai turi tvarkyti, žmonės neturėtų čia kištis", - mano V. Rimkus.
Spalvos ir fasadai
Paprastai gyventojams siūloma rinktis vieną iš siūlomų dviejų renovacijos paketų - brangesnį ar pigesnį. Pasak G. Pociaus, gana svarbu, kokį fasado apšiltinimo tipą jie renkasi. Klaipėdoje dominuoja tinkuoti fasadai. Jo teigimu, Vakarų Lietuvos sąlygomis tai nėra geriausias sprendimas, nors jis ir pigesnis. "Mūsų klimatinėmis sąlygomis geriausias variantas yra ventiliuojamas fasadų tipas", - sakė G. Pocius.
Klaipėdos savivaldybė reikalauja, kad projektuotojai spalvinių sprendimų variantus pateiktų miesto vyriausiajam architektui. Vienas iš reikalavimų - fasaduose turi atsirasti kažkiek vadinamosios klaipėdietiškos molio raudonumo spalvos. Pasak I. Kubilienės, kiekvienas rajonas gali išsiskirti tam tikru spalvingumu. "Taip nėra, kad žmonės susigalvoja, kokios spalvos turi būti jų namas. Galima rinktis tik iš kelių variantų. Nemanau, kad jeigu gyventojai užsinorėtų salotinio namo, jis toks ir būtų", - sakė I. Kubilienė.
"Klaipėda nėra išimtis, jos architektas turi tam tikrą viziją ir rūpinasi jos tęstinumu, kad namai derėtų tarpusavyje, ir derina mūsų parengtus sprendinius. Jeigu paprašo pakoreguoti, mes tai darome. Paprastai jam pateikiame tris namo spalvines koncepcijas atsižvelgdami į greta esančius pastatus. Miško kvartale vyrauja raudona spalva su pilka arba balta. Deja, šioje srityje lemiamą žodį taria miesto architektas, o ne gyventojai. Esame turėję kuriozinių atvejų, kai iš mūsų pateiktų variantų gyventojai pradeda rinktis iš vieno varianto vieną iš kito kitą spalvą. Tenka malšinti aistras ir priminti, kad architekto žodis yra svarbiausias", - aiškino G. Zubavičius.
Bėda - balkonų stiklinimas
G. Pociaus teigimu, uostamiestyje pastaruoju metu renovuojant namus labai išpopuliarėjo balkonų ar lodžijų stiklinimas. Anot jo, tai tiesiog tapo lietuvių bėda.
Visa Vakarų Europa prieš 3-4 dešimtmečius persirgo ta liga, o pas mus didžioji dalis gyventojų renkasi PVC konstrukcijas, t. y. plastikinius rėmus ir plius dar varstomus.
"Įsivaizduokite, chruščiovinio balkonėlio ilgis - 2 metrai, plotis - 1,2 m, jame telpa tik kėdė, staliuko jau nepastatysi, dviem žmonėms apsisukti sunku, o jeigu įstiklinus į vidų atsidaro dar vienas iš langų, į tokį balkoną beveik nebeįmanoma įeiti. Susirinkimuose projektuotojai siūlo žmonėms dėti ne tas atgyvenusias pigias PVC konstrukcijas, o stumdomas stiklo ir aliuminio konstrukcijas. Tačiau kai tik jie išgirsta, kad jos šiek tiek brangesnės - viskas, pasipila įvairūs epitetai. Tik kai kuriuos pavyksta įtikinti, o didžiajai daliai reikia plastmasės", - kalbėjo G. Pocius.
Jo teigimu, renovuojant namą reikėtų pasinaudoti galimybe ir pasididinti tuos balkonėliui iki 1,8 m pločio, pasidaryti terasėles. Žinoma, kiekvienam butui reikėtų prisidėti savo lėšomis. "Tai ne karvę kainuotų, o žmogus turėtų šiokią tokią erdvę, kur būtų malonu kylant saulei ar leidžiantis arbatos atsigerti, jeigu būtų stumdomos konstrukcijos, o ne tos plastikinės, atsidarančios į vidų. Renovacijos metu tokie papildomi darbai yra greitai ir nesudėtingai padaromi. Tačiau žmonės to nesupranta", - aiškino Savivaldybės atstovas. Beje, tokia galimybe jau pasinaudojo Kauno g. chruščiovinio penkiaaukščio namo, esančio priešais PC "Akropolis", gyventojai.
Teigiamos ir neigiamos emocijos
"Progresyvių projektų" projektų vadovo G. Zubavičiaus manymu gražiausiai sutvarkyti yra Taikos g. 3 namas su mozaika, tarsi juoda gulbė virtusi balta pastatas Vingio g. 35, Veterinarijos g. 29 - bandomasis projektas, namas išsivadavęs iš sunkių gelžbetonio konstrukcijų apdailų plokščių su įstiklintais balkonais. Pasak jo, tai pavyzdys, kaip tokio tipo namai turėtų būti modernizuojami.
Paklaustas, koks renovuotas pastatas sukėlė daugiausia neigiamų emocijų, G. Pocius atsakė, kad chruščiovinis baltų silikatinių plytų namas V. Berbomo gatvėje, kurį renovavo konkursą laimėję ir mažiausią kainą pasiūlę ukrainiečiai. Viskas padaryta atbulomis rankomis: tiesiog baisiai apskardinta laikančioji balkonėlių, išeinančių į gatvės pusę, plokštė. Rangovai buvo įspėti, kad taip dirbti Lietuvoje negalima.
Pasak Savivaldybės atstovo, Kadagių g. renovuoti triaukščiai daugiabučiai vizualiai atrodo tvarkingi, tačiau funkcionalumo atžvilgiu, prastai padaryta: žmonėms nepatogu. Nors ir balkonas įstiklintas, į jį gali išeiti tik parūkyti, o kai to nebus galima daryti, jis visai nebus reikalingas.
Kiek padeda Savivaldybė
Visai neseniai Savivaldybė renovavo daugiabutį Vingio g. 35, tačiau tai nereiškia, jeigu, tarkime, aplinkui bus renovuoti visi namai ir liks apšiurę du trys, tai Savivaldybė neapsikentusi juos renovuos. "To tikrai nebus. Nėra tokio teisės akto, kuris leistų savivaldai kištis į žmonių nuosavybės reikalus. Namas yra butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, o ne Savivaldybės. Ji neturi teisės prisidėti prie namo renovacijos. Šiuo atveju prisideda tik valstybė, kompensuodama 30 proc. energijos efektyvumą skatinančių priemonių kainos (stogo, fasado, langų, šildymo sistemos, balkonų).
Vingio g. 35 iš 103 butų 96 butai priklauso Savivaldybei, todėl ji ir buvo mokėtoja. Ten, kur yra Savivaldybės butų, kuriuose gyvena socialiai remtini asmenys, už renovaciją moka ji. Dabar laukiame, kad už Vingio g. 35 renovaciją mums kompensuotų valstybė. Namas neseniai renovuotas, dar tik pateikti dokumentai kompensacijai gauti. Mes dar spėjome pasinaudoti šia galimybe, o nuo 2017 m. valstybė savivaldybėms tokios paramos jau nebeteikia", - sakė vyr. patarėja.
Ji atkreipė dėmesį į tai, kad tiems asmenims, kurie gauna kompensaciją už šildymą ir vandenį, renovacija yra nemokama. Jiems už renovaciją 100 proc.supmoka valstybė.
Savivaldybė prisideda prie kultūros paveldo tvarkybos darbų. Jos Paveldosaugos skyrius teikia paramą namams, kurie yra paveldosaugos objektai. Savivaldybė kompensuoja 50 proc. tokių pastatų tvarkybos darbų kainos. Tačiau tie pastatai nėra renovuojami, tik sutvarkoma pastato išorė.
"Dalis projektų gali vėluoti"
Valius SERBENTA, Būsto energijos taupymo agentūros direktorius
Pandemija ir karantinas daugiabučių renovacijos nesustabdė - didžioji dalis projektų sėkmingai įgyvendinami. Problema, su kuria pastaraisiais mėnesiais susidūrėme, yra sumažėję statybiniai pajėgumai, kadangi dalis statybininkų pandemijos metu išvyko iš Lietuvos. Kita problema, su kuria rangovai susidūrė karantino metu - statybinių medžiagų trūkumas, jų vėlavimas. Taip pat karantino metu keičiant langus ar santechniką, t. y. tada, kai reikia patekti į vidų, gyventojai prisibijodavo įsileisti statybininkus į butus. Pandemija daugiabučių renovacijos rinkai ilgalaikių neigiamų pasekmių neturėtų sukelti. Tačiau vertinant trumpalaikėje perspektyvoje, tikėtina, jog dalis projektų gali vėluoti.
Naujausių visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, 78 proc. renovuotinų daugiabučių namų gyventojų lengviau ryžtųsi renovacijai, jei žinotų, kad namas įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą. Todėl galime manyti, kad, Klaipėdos miesto savivaldybei parengus tokią programą, tai galėtų paskatinti renovacijos tempų augimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą