Vis dėlto ne visi skuba naudotis "Klaipėdos vandens" paslaugomis. Dalis jų įsirengia savus nuotekų valymo įrenginius, kurie ne visada veikia tinkamai. Aplinkosaugininkams, siekiantiems pričiupti nesąžiningus sodininkus, teršiančius aplinką netinkamai išvalytomis nuotekomis, tenka pasitelkti kameras, dūminę techniką ar net kastis po žeme.
Parengė planą
Nevyriausybinės organizacijos "Žalia banga" atstovė Dalia Žukienė sakė, kad dėmesio centre yra sodininkų bendrijos, kurios yra ant Danės upės kranto prie Žolynų kvartalo.
"Yra nemažai namų, kurie neprisijungę prie nuotekų sistemos ir teršia upę", - teigė D. Žukienė.
Klaipėdos savivaldybė kovo mėnesį išsiuntė laiškus sodininkų bendrijų namų savininkams ir įspėjo, kad jie privalo nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į upę.
"Iki šiol Akmenos-Danės upės būklės monitoringas rodo, kad upės vandenų būklė neįvertinama kaip gera, t. y. neįvykdyti ES Bendrosios vandens politikos direktyvos reikalavimai iki 2015 m. pagerinti upių vandenų ekologinę būklę.
Šiuo metu Danės upės vandens bloga būklė sukelia intensyvius eutrofikacijos procesus, kelia pavojų upės biologinei įvairovei, mažina upės rekreacinių vietų patrauklumą ir saugumą.
Nebegalima ir toliau stebėti sodininkų bendrijų vykdomų įstatymų pažeidimų", - teigia D. Žukienė.
Pasak jos, peilis upėms yra ir netvarkomos miesto lietaus nuotekos. D. Žukienės žiniomis, į Danės upę yra nuvesta per 20 vamzdžių, kuriais teka nevalytos lietaus nuotekos. Jos manymu, būtų geriau surinkti vandenį į požeminius rezervuarus, apvalyti ir naudoti landšaftiniam laistymui.
TEKA. Pavasarį ekoaktyvistai atkreipė dėmesį į šalia sodų bendrijos gatvių iškastą griovį ir jame tekantį vandenį, kuris galiausiai patenka ir į upę. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
D. Žukienė ėmėsi iniciatyvos ir paruošė spartesnio sodininkų bendrijų gyvenamųjų namų tinklų prisijungimo prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos planą.
Pagal šį planą numatoma, kad iki metų galo "Klaipėdos vanduo", miesto Savivaldybė, Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcija, NVO "Žalia banga" ir sodininkų bendrijos turėtų kartu siekti, kad kuo daugiau namų prisijungtų prie "Klaipėdos vandens" nuotekų sistemos.
Prisijungę ne visi
Praėjusią savaitę Savivaldybės patalpose vyko susitikimas su 7 sodininkų bendrijų - "Draugystė", "Dobilas", "Inkaras", "Baltija, "Jūratė, "Ramunė", Neringa" - atstovais.
"Klaipėdos vandens" Pardavimų departamento direktorė Eglė Alonderienė pabrėžė, kad susitikimo tikslas yra upės taršos mažinimas ir aplinkosauginiai klausimai, kurie šiemet yra dėmesio centre.
"Į mus kreipėsi nevyriausybinės organizacijos "Žalia banga" atstovė Dalia, siūlydama, kad reikia suaktyvinti sodų bendrijų gyventojų, kurie yra prie Danės upės, prisijungimą prie nuotekų tinklų. Tai aktualu ne tik mums.
"Klaipėdos vandens" turima informacija rodo, kad minėtose septyniose sodų bendrijose yra 284 vartotojai, prisijungę prie nuotekų tinklų, o neprisijungusiųjų yra 30 gyvenamųjų namų ir 70 sodo namelių.
Teigiama, kad geriausia situacija yra "Ramunės" soduose, kuriuose visi vartotojai yra prisijungę prie "Klaipėdos vandens".
Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė sakė, kad pagalbos tikimasi iš sodininkų bendrijų pirmininkų, kad šie informuotų bendrijų narius apie galimybę prisijungti prie centralizuotų tinklų.
"Tai nėra misija neįmanoma", - teigė R. Jievaitienė.
Bendrovės "Klaipėdos vanduo" atstovai planuoja šiemet rengti patikrinimus, kad išsiaiškintų, ar neprisijungę vartotojai neteršia aplinkos nevalytomis nuotekomis.
Tikrina aplinkosaugininkai
Kartu tikrinimus rengiančios Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Marius Sanda tikino, kad prieš važiuojant tikrinti dar reikia atlikti namų darbus.
"Sodų bendrijose pamatėme, jog adresų sąraše, kurį gauname, kur galimai individualiai tvarkomos nuotekos, kai kur toli gražu iki sanitarinio mazgo. Dažniausiai yra tuščias sklypas ar kokia špokinyčia, kurioje laikomas grėblys. Taigi, sąrašas gali rodyti, kad yra 200 ūkių, kurie nuotekas tvarko individualiai, o iš tų 200 realiai būna 20-50", - komentavo M. Sanda.
Taip pat, pasak aplinkosaugininko, tikrinant randama nebūtinai teršiamos aplinkos atvejų. Kai kada būna nesudaryta sutartis dėl išgriebimo duobės tvarkymo, kitur nuotekos turimais įrenginiais apvalomos ne iki reikiamo lygio.
"Tendencija buvo tokia, kad dauguma valymo įrenginių nuotekas apvalė iki tinkamo lygio. Tie, kurie nebeapvalė, priėmė sprendimą valymo įrenginius naikinti ir jungtis prie centralizuotos sistemos. Valyti patiems nuotekas galima - išgriebimo duobė turi būti sandari, sudarytos aptarnavimo sutartys, sertifikuoti biologiniai valymo įrenginiai turi atitikti reikalavimus", - vardijo M. Sanda.
Tačiau, aplinkosaugininko teigimu, kartais namų savininkai meluoja ir tenka imtis įvairių priemonių, kad būtų išsiaiškinta, kur padedamos nuotekos.
"Mes fiziškai einame į kontaktą su žmonėmis, pasitelkiami inžinieriai iš "Klaipėdos vandens", naudojama dūminė technika, prastumiamos kameros. Prireikus esame darę ir kasinėjimo darbus, jeigu mums meluoja. Esame įvairių priemonių ėmęsi ir sustabdę tą taršą", - pasakojo Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas.
M. Sandos teigimu, praėjusiais metais bendradarbiauta su "Baltijos" bendrija - gavus informacijos vykta į patikrinimą dešimtyje namų, kur žmonės gyvena nuolat. Buvo nustatyti trys pažeidimai: viename nuotekos nebuvo tinkamai išvalomos, kitame netinkamai įrengta nuotekų surinkimo sistema, trečias neturėjo sutarties.
Aplinkosaugininkas sakė, kad buvo paimti trys kontroliniai mėginiai iš išleistuvų: vietoje, kur subėga nuotekos iš sodų bendrijos ir paviršinės nuotekos, aukščiau ir žemiau išleistuvo Danės upėje. Atkreiptas dėmesys, kad pastarieji rezultatai buvo prastesni nei prie sodininkų bendrijos.
Vis dėlto džiaugtis, pasak Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos viršininko Alfredo Šepšto, nereikia skubėti. Jo manymu, šie rezultatai gali rodyti tik tai, kad tuo metu į upę su paviršinėmis nuotekomis nepateko buitinės nuotekos.
"Paimdami mėginius patikriname tik išvalymą", - sakė A. Šepštas.
Pasak jo, jei individualūs nuotekų valymo įrenginiai, pradėjus juos eksploatuoti, nuotekas išvalo tiek, kad teršalai neviršija reglamentuose nustatytų normatyvų, laikoma, kad įrenginiai veikia tvarkingai.
Būklė nėra gera
Botanikė, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Raimonda Ilginė pristatė nuo 2007 metų atliekamo monitoringo rezultatus.
Pastebėta, kad upės vandenyje ryškiai augo azoto nitrato kiekis, šiek tiek didėjo bendra metinė azoto, fosforo koncentracija.
"2012-2013 metais fiksavome išskirtinį piką. Tuo laikotarpiu kokybė kito nuo labai geros iki blogos ir vidutinės. O 2018 metais pagal šiuos rodiklius kokybė jau buvo gera", - pastebėjimu pasidalijo mokslininkė.
Pagal vandenyje ištirpusio deguonies koncentracijos rodiklį vyraujanti kokybė yra vidutinė.
Teigiama, minėtiems fizikocheminiams aplinkos kokybės elementams įtakos gali turėti momentinė tarša, vandens temperatūra ir aibė kitų dalykų. Reprezentatyviausiai vandens telkinio būklę atspindi zoobentosas. Buvo apskaičiuojamas dugno gyvūnijos, pasitelkiant rūšinę sudėtį, skaičius, apskaičiuotas Danės upės faunos indeksas.
Gyvūnų, kurie rodo gerą vandens būklę, rūšių buvo rasta mažai. Didesnę dalį užėmė kiti gyvūnai, kurie rodo, kad telkinio būklė nėra gera, pavyzdžiui, uodo trūklio lervos, mažašerės kirmėlės.
Apibendrindama stebėjimo rezultatus, R. Ilginė teigė, kad ekologinė būklė Danės upėje pastaruosius 13 metų kinta nuo vidutinės iki blogos.
"Kas lėmė blogą būklę paskutiniu metu? Pagal zoobentoso indeksą, upių faunos indeksą buvo nustatyta, kad vandens telkinio būklė yra bloga. Ankstesniais metais nebuvo vertinimo pagal biologinius rodiklius, net kai buvo vidutinė būklė, pasikliovimo lygis vertinamas kaip vidutinis. Pagal ištirpusio deguonies kiekį Danės upės aplinka tinkama žuvims gyventi ir veistis, nepaisant to, kad matavimai buvo imami ne kas mėnesį, o tik keturis kartus per metus.
Priežasčių yra daug, nereikia orientuotis į apibrėžtas teritorijas. Upės vandenys juda, prateka, upių vandens kokybei įtakos turi veikla upės baseine. Tai ne vieno miesto reikalas - upės vandens kokybei įtakos turi ne vieno miesto bendruomenė", - reziumavo R. Ilginė.
Žada paramą
Manoma, kad upės vandens kokybę pagerintų sodininkų prisijungimas prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Sodininkų bendrijose jau pakloti magistraliniai nuotekų surinkimo vamzdynai, kuriais nuotekos patenka į valymo įrenginius Dumpiuose.
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams numato skirti iki 1 000 eurų paramą vandentiekio ir nuotekų tinklams prijungti - parengta dalinio finansavimo vienbučiams, dvibučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams prijungti tvarka.
Socialiai remtini asmenys gali gauti iki 2 500 eurų paramą, tačiau jiems parama teikiama kita tvarka.
Susitikime dalyvavę sodininkų atstovai siūlė pagalvoti apie simbolinę paramą tiems gyventojams, kurie prie centralizuotos sistemos prisijungė savo iniciatyva, pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus.
Vis dėlto, "Klaipėdos vandens" ir miesto Savivaldybės atstovų manymu, tai gali sukelti pasipiktinimo bangą, nes paramos gali pareikalauti ir dar seniau individualių nuotekų valymo įrenginių atsisakę gyventojai.
Taigi, paremti ketinama tik naujai prisijungsiančius sodininkų bendrijų gyventojus.
Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas sakė, kad padėtį turėtų pagerinti ir tvarkomos gatvės. Asfaltuojant gatves bus tvarkoma ir paviršinių nuotekų surinkimo sistema, kad į upę patektų mažiau nevalytų lietaus nuotekų.
Praėjusiais metais buvo sureitinguotos sodų gatvės, kurios bus tvarkomos pirmiausia. Tačiau sulaukta gyventojų skundų dėl itin prastos būklės gatvių, kurių tvarkymas nebuvo prioritetinis.
"Nuotekos projektuojamos gatvėje, kuri neturi įtakos, o ta, kur reikia projekto, netvarkoma", - priekaištavo sodininkai.
Pasak V. Švedo, sąrašą ketinama atnaujinti rudeniop.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą