Tačiau daugėja gydytojų, kurie dirba ne tik sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigose, bet ir socialiniuose tinkluose. Įvairių sričių medikai stengiasi šviesti visuomenę aktualiais klausimais, konsultuoja rūpimomis temomis. Kai kurie gydytojai tai daro pasitelkdami sarkazmą ir juodą humorą, kuris dažniausiai priverčia susimąstyti apie nesirūpinimo savo ar artimo žmogaus sveikata pasekmes.
Daug dezinformacijos
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbanti gydytoja dermatologė Rita Buivydaitė-Dailidėnė sakė, kad sukurti savo tinklaraštį ir puslapį feisbuke "SkinTalksLT" paskatino internete matoma dezinformacijos gausa, taip pat užsienyje vykstančiose konferencijose dažnėjantys pranešimai apie telemediciną, teledermatologiją, visuomenės edukaciją.
Galutinai apsispręsti padėjo du pastarųjų metų įvykiai. "Vilties bėgimo" metu tikrinant apgamus gydytoja pastebėjo, kad visuomenė turi mažai žinių apie odos darinius, ikivėžinius ir vėžinius susirgimus. Kitas veiksnys - feisbuke pastebėta nuotrauka, kurios autorius klausė patarimų dėl savo bėrimų.
"Be abejo, kaip savo srities specialistę, mane sudomino komentarai. Pamačiau, kiek asmuo, ieškantis realios pagalbos, gauna dezinformacijos. Pas specialistus, ypač dermatologus, pajūrio krašte eilės ilgos dėl nedidelio specialistų skaičiaus. Staiga išbertam žmogui neramu, jis ieško informacijos internete. Tačiau kiek ji teisinga? Taip subrendo mintis pradėti tinklaraštį, kuris būtų skirtas visiems, kad būtų galima gauti koncentruotos, teisingos, naudingos informacijos ne tik apie odos ligas, bet ir apie paprastus odos fiziologinius pokyčius, priežiūros ypatumus ir taip toliau", - pasakojo gydytoja.
Ji pabrėžė, kad tinklaraštis jo skaitytojų tikrai nepavers gydytojais - norima, kad žmonės daugiau sužinotų, išmoktų, domėtųsi netgi paprastais dalykais, pavyzdžiui, saulės žala odai, nes kasdienėje praktikoje tenka daug konsultuoti ir diagnozuoti odos ikivėžinių bei vėžinių susirgimų. Taip pat daug patarimų prašo naujagimių, kūdikių, paaugusių vaikų tėvai.
R. Buivydaitės-Dailidėnės nuomone, gydytojų kuriamuose tinklaraščiuose ar internete skelbiama bazinė informacija nesudėtingais atvejais gali atstoti gydytojo konsultaciją, kad žmogus galėtų pradėti spręsti savo problemą iki tol, kol sulauks apsilankymo pas gydytoją specialistą.
"Internetas yra ir gerai, ir blogai. Gerai, kai informacijos ieškai įrodymais pagrįstos medicinos šaltiniuose. Blogai, kai ūmiai susirgęs atsakymo ieškai įvairiuose forumuose ir grupėse. Kodėl? Nes ten ne visi komentuojantys esame slaugytojai, profesionalūs kosmetologai ir gydytojai.[CITATA]
Juk turbūt nenorėtume, jog namo inžinerinius brėžinius jums paruoštų geografijos mokytojas ar viešųjų ryšių specialistas. Taigi, manau, kad ir odos ligas ir problemas neturėtų spręsti visi, kas tik nori.
Tinklaraščiui iškart nubrėžiau ribas ir odos ligų feisbuko paskyroje tikrai nediagnozuoju ir negydau. Visada rekomenduoju žmogui kreiptis į artimiausią jam gydymo įstaigą. Užsiimti teledermatologija, t. y. konsultacijomis nuotoliniu būdu, dar nesiryžtu, manau, tam dar per anksti", - sakė gydytoja dermatologė.
"Tėvai jaučia spaudimą"
Panašios pozicijos laikosi ir vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė, Klaipėdos universiteto Visuomenės sveikatos katedros docentė dr. Indrė Plėštytė-Būtienė.
Kliniką "Mama, aš sergu" Vilniuje ir Klaipėdoje įkūrusi gydytoja jau kurį laiką aktyviai veikia ir socialiniuose tinkluose - rašo tekstus tinklaraštyje, feisbuke, rengia "live" transliacijas instagrame, kelia vaizdo įrašus į "Youtube" platformą.
Gydytoja juokavo, kad vaikų gydytojai yra tarsi ant peties sėdintys patarėjai, kurie turi būti pasiruošę būsimiems ar esamiems tėvams atsakyti į visus klausimus.
"Mūsų tikslas - padėti auginti sveikus vaikus, o ne gydyti ligonius. Todėl ne tik aš, bet ir kiti gydytojai turėtų skleisti savo žinias visuomenei. Žiniasklaidoje yra daug neteisybės apie sveikatą, sveiką gyvenseną, vaikų priežiūrą, todėl norisi, kad visa informacija, kuri išeina iš medikų lūpų, būtų profesionali ir patikima, pagrįsta mokslu. Tėvai, augindami vaikus, jaučia didžiulį spaudimą. Matau, kad kai rašau, mano pateikiama informacija jiems palengvina situaciją", - pabrėžė dr. I. Plėštytė-Būtienė.
Pasak jos, medicina keičiasi, ir gydytojai nebėra tik nurodymų davėjai.
"Mes esame komandos dalis: tėvai, sveikatos priežiūros specialistai ir gydytojai. Aišku, kad vyktų gera diskusija, tėvai turi turėti informacijos. Mano įrašai yra įvairiuose kanaluose, kad informacija pasiektų kuo daugiau tėvų. Prašau, kad tėvai susimąstytų. Kai vaikas suserga, vaistinėje jie skuba prašyti ko nors, kad vaikas nesirgtų, bet nesusimąsto, kodėl jis serga, kas atsitiko, kodėl jam reikalingi vieni ar kiti vaistai. Mano įrašai yra apie tai, kas aktualu - mitybos sutrikimus, alergijas, vitaminus, vaistus, skiepus, kaip sustiprinti imunitetą, ir taip toliau", - sakė gydytoja.
Ji pabrėžė, kad gydytojų patarimai internete, nepaisant to, kad gyvename išmaniųjų technologijų amžiuje ir telemedicina nebeatrodo utopija, neatstoja konsultacijos gyvai, apsilankius pas specialistą.
Dr. I. Plėštytė-Būtienė juokavo, kad internete ieškant informacijos apie bent kokį simptomą, pavyzdžiui, galvos skausmą, padidėjusius limfmazius ir panašiai, vienas iš įrašų būtinai bus, kad tai - vėžys. Dėl to visada reikia objektyviai įvertinti, ar tikrai vaikui taip blogai, ar tai tiesiog perdėtas tėvų nerimas skaitant informaciją internete.
"Simptomus į vieną ligą suveda gydytojai. Ne veltui mes tiek metų mokomės, kad iš skirtingų kaladėlių sudėliotume bendrą vaizdą. Interneto šaltiniai diagnozės nenustato", - akcentavo gydytoja.
MITAI. Socialiniuose tinkluose itin aktyvi vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė dr. Indrė Plėštytė-Būtienė sako, kad pačių medikų internete pateikiama patikima informacija sklaido įvairius su medicina susijusius mitus.
Asmeninio albumo nuotr.
Nežinojimas gimdo baimę
Feisbuke vis plačiau tampa matomas puslapis "Ciniškas Chirugas". Ironiškai, sarkastiškai apie įvairias ligas ir aktualias problemas rašo savo tapatybės neatskleidžiantis gydytojas.
"Medikai išplėšė kūdikį iš meningokoko gniaužtų: jis neteko tik kojų pirštų ir rankų pirštų galiukų". Šiandien pasirodė dar viena panaši antraštė. Wow, va čia tai pergalė, nors apsiverk. Aišku, nenoriu sumenkinti kolegų pastangų. Technologijos, žinios, mokslo pažanga bei sėkmė šįkart suveikė kaip šveicariškas laikrodis. Nors vaikas be pirštų - maža paguoda, bet tai tūkstantį kartų geriau, nei šviežiai supiltas kapelis Suvalkijos lygumose."
"Homeopatiniai vaistai neveikia geriau nei užkalbėjimas, įtikėjimas ar minties galia. Kitaip tariant, nesvarbu, ką prarysi, užkalbėtą akmenuką, cukraus gabaliuką ar vytintą šikšnosparnio kojelę, rezultatas bus tas pats. Jei labai tikėsi, veiks, jei netikėsi - pats kaltas! Tai medicinoje vadinama placebo efektu. <...> Pats placebas duoda teigiamą rezultatą iki 40 proc., ypač ten, kur gydymo vaistais išvis nereikia. Todėl homeopatiniai preparatai žiauriai gerai veikia slogas, stiprina imuninę sistemą, mažina nervinę įtampą, lėtinį skausmą ir net depresiją, dar susitvarko ten su visokiais bėrimais."
Tai - tik pora citatų iš Ciniško Chirurgo įrašų feisbuke. Įrašų autorius aprašo darbe pasitaikančius ligų atvejus, nevengia diskusijų su savo skaitytojais, dalijasi patikimais medicininės informacijos šaltiniais ir ragina netikėti sklandančiais mitais apie sveikatą.
"Mano galva, gydytojai eina į feisbuką, rašo "blogus", kad atsirastų pusiausvyra tarp mitų ir faktų. Medicina yra menas, čia ne fizika ir ne matematika, kur viskam galima pritaikyti kažkieno išvestą lygtį.
Todėl reikia mokėti skaityti ir sugebėti interpretuoti medicininius straipsnius.
Dažnai jie būna perpildyti daugybės nežinomų terminų, skaičių ir simbolių, kurie ne medikus gąsdina ir paklaidina, įvelia į klaidingas interpretacijas ir taip gimdo baimę. Pavyzdžiui, jei pasakyčiau, kad bendras mirtingumas po apendicito operacijos yra 1 iš 500, turbūt suskaudus pilvui dalis bėgtų rašyti testamento.
Atsiranda gydytojų, kurie tiesiog nori žmonių kalba paaiškinti kartais sudėtingus dalykus", - paklaustas, kas paskatino žengti į virtualią erdvę, teigė puslapio autorius.
Naudojasi šeimos gydytojai
Tiek R. Buivydaitė-Dailidėnė, tiek dr. I. Plėštytė-Būtienė sakė, kad jos sulaukia daug atsiliepimų iš šeimos gydytojų, kurie dėkoja už naudingą informaciją.
Pasak R. Buivydaitės-Dailidėnės, asmeninėje aplinkoje yra daug įvairių specialybių medikų.
"Iš jų dažnai girdžiu tik pagiriamuosius žodžius už puikią iniaciatyvą, norą šviesti, edukuoti ir pasidalinti žiniomis. Daug atgarsių atkeliauja iš kolegų bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų, kuriems šios žinios yra naudingos kasdieninėje praktikoje. Taip pat pastebiu, kad daugeliu tinklaraščio naujienų dalijasi būtent kolegos šeimos gydytojai, slaugytojai. Tai iš tikro labai džiugina, nes daugelio jų feisbuko paskyras stebi jų pacientai", - sakė gydytoja dermatologė.
Dr. I. Plėštytė-Būtienė neslėpė, kad, nuolat rodantis viešoje erdvėje, lieka mažai privatumo - gydytoja atpažįstama ne darbo metu, mažieji pacientai gatvėje ar prekybos centre skuba labintis su savo "daktaryte".
"Mūsų, gydytojų, rašančių apie realią mediciną, nėra daug, pavyzdžiui, aš, Ciniškas Chirurgas, Valerijus Morozovas kartais parašo, dar keletas kitų. Mano kai kuriuos įrašus šeimos gydytojai tėvams net liepia privalomai paskaityti, nes ten yra visi esminiai dalykai", - šypsojosi dr. I. Plėštytė-Būtienė.
Pašnekovių teigimu, žinomumas socialiniuose tinkluose padeda siekiant pagrindinio tikslo - kad kuo daugiau vaikų ir suaugusiųjų būtų sveiki.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą