Irena Smetonienė įvertino Lavrinovičių kovą dėl Leylos vardo: lieka ne valstybė, o bardakas
Nelieka sistemos. Lieka ne valstybė, o bardakas“, – LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto profesorė Irena Smetonienė.
Neatitinka rašybos normų
Krepšininko Darjušo Lavrinovičiaus šeima kreipėsi į teismą dėl vardo dukrai suteikimo. Lavrinovičiai dukrytei norėjo duoti Leylos vardą. Leilos vardas Lietuvoje egzistuoja, tačiau krepšininko šeima norėjo, kad varde vietoje „i“ trumposios būtų „y“.
I. Smetonienė
Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) tam pasipriešino, tad tokio vardo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius neregistravo.
Tuomet Lavrinovičiai kreipėsi į teismą. Šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas leido mergaitę pavadinti Leylos vardu su „y“ ilgąja žodžio viduryje. Kokį precedentą kuria Lavrinovičių šeimos istorija?
Ar nuo šiol vaikus galima bus vadinti bet kaip, nesilaikant lietuvių kalbos taisyklių?
VLKK vyriausiosios specialistės Aistės Pangonytės teigimu, civilinės metrikacijos darbuotojai turi savo taisykles, kurių laikosi.
„Tarp jų yra ir privaloma įstatyminė nuostata, kad civilinės būklės akto įrašai yra atliekami lietuvių kalba.
Vardai ir pavardės užrašomi laikantis lietuvių kalbos taisyklių: gramatikos, darybos, rašybos. Todėl jeigu iškyla klausimų, jie teiraujasi kalbininkų.
Ir mes atsakėme, patarėme neregistruoti (Leylos vardo – LRT.lt). Toks vardo užrašymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su lietuvių kalbos rašyba“, – sako VLKK atstovė.
Pats vardo pasirinkimas, pasak A. Pangonytės, yra tikrai galimas, tačiau turėtų būti rašomas kaip veiksmažodis „eina“ ar vardas „Vaida“ – Leila arba Laila.
Pašnekovės teigimu, šiuo atveju norint rašyti „y“, reiktų pritaikyti kitos kalbos rašto ir jo perskaitymo taisykles.
„Taip, kaip mes mokėdami bent keletą Europos kalbų, mokėtume perskaityti šitą vardą kaip Leyla, taip pat ir lietuviškas užrašymas nėra vienintelis ir unikalus, rašant „i“ trumpąją – jis taip pat nesukeltų kitur Europoje tarimo sunkumų“, – tikina specialistė.
Nesuskubo parengti įstatymo
VU filologijos fakulteto profesorė I. Smetonienė sako, kad bet koks išprusęs ir šviesesnio proto žmogus susigaudo „kas ir kaip čia vyksta“.
Profesorė pateikia garsaus Mažosios Azijos rašytojo Nizami 1192 metais persų kalba parašytą kūrinį „Leila ir Medžnūnas“. Filologams iš studijų gerai žinomas kūrinys pasakoja arabų legendą apie nelaimingą dviejų jaunuolių, Leilos ir Kayso, meilę.
„Buvo užrašyta Leila. Normaliai. Taip, kaip tariu. Su dvibalsiu „ei“. Anglai pirminį persišką vardą persirašė į „Layla“. Vokiečiai rašo taip, kaip mes sakome – „Leila“.
Taip, kaip dabar norima užrašyti šitą vaiko vardą, jis turėtų būti skaitomas „Le-yla“ (kirtį dedant ant „y“ – LRT.lt), nes profesorius Girdenis (Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Aleksas Stanislovas Girdenis – LRT.lt) yra surinkęs visus galimus garsų variantus ir lietuvių kalboje dvibalsio „e“ su „y“ nėra“, – konstatuoja žinoma kalbininkė.
Pasak jos, kol valstybinė kalba yra lietuvių kalba, „vis dėl to vardus reikėtų užrašyti taip, kaip jie yra“. „Vardai yra paveldas, o paveldas yra saugomas, – ragina nepamiršti I. Smetonienė. – Švedai turi vardų įstatymą ir sąrašą vardų, iš kurių privaloma rinktis. Tokį patį įstatymą turi estai“.
„Kolegė Aistė (diskusijoje dalyvaujanti Aistė Pangonytė – LRT.lt) man jau 10 metų suko galvą, kad mes irgi turime pasirašyti vardų įstatymą.
Planavome viską nuosekliai: kalbos, vardų ir pavardžių įstatymus, tačiau prie to prieita nebuvo, – apgailestauja VU filologijos fakulteto profesorė.– Grįžtant prie šio konkretaus atvejo, tai yra taip, kaip komisija yra pasakiusi, ir tai nėra kažkoks mūsų užsispyrimas. Vienas dalykas yra laisvė, o kitas dalykas yra pareiga valstybei, kurioje tu gyveni“.
Meras tėvų pusėje
Tuo tarpu sostinės meras Remigijus Šimašius socialiniame tinklalapyje „Facebook“ sveikina bylą laimėjusius Lavrinovičius ir sako, kad kova už laisvę vis dar tęsiasi.
„Tiesiog labai sveikinu tėvus, laimėjusius bylą prieš šią asmens laisvės ir kalbos tramdytoją VLKK. Leyla – nei kiek ne blogesnis vardas, nei Leila.
Lygiai taip pat, kaip Morta nei kiek ne blogesnis vardas, nei Marta, o Guoda nei kiek ne blogesnis, nei Goda.
Didžiuojuosi, kad teismas priėmė protingą sprendimą, – paramą tėvams išreiškia R. Šimašius.
Vilniaus meras sakosi besididžiuojąs tuo, kad „Vilniaus savivaldybė visais tokiais atvejais mano pavedimu jau ketveri metai visada palaiko tėvų ir žmogaus teisių pusę, o ne kalbos tramdytojus“.
„Tikiuosi, kad ir įstatymų sulauksime protingesnių, ir į jokius teismus žmonėms apskritai dėl tokių dalykų vaikščioti nereikės, – viliasi sostinės vadovas. – Kai man sako, kad esame laisvi, ir nebėra dėl ko kovoti už laisvę, štai jums dar vienas pavyzdys, kad prieš 30 metų iškovoję išorinę laisvę, dėl savo vidinių laisvių prieš absurdišką biurokratiją vis dar turime kovoti kiekvieną dieną“.
VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis tvirtai laikosi savo pozicijos: Lietuvoje registruojami vardai turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis. „Ir čia nieko naujo nėra. Negali būti jokių asmens laisvių, nes neaišku, kur yra jų riba, – portalui 15min.lt kalbėjo VLKK pirmininkas. – Tarkime, Prancūzijoje, vardo „Živilė“ negali registruoti, nes prancūzai neturi tokių raidžių ir jie net nesuprastų, ko mes norime“.
R. Šimašius, A. Antanaitis, V. Mizaras
Ne liberalas, o „laisvūnas“
I. Smetonienė pastebi, kad ne kiekvieno teismo sprendimas yra galutinis. „Dėl vienos pavardės, dabar jos neminėsiu, mes nuėjome iki apeliacinio teismo ir kalbos komisija tada laimėjo.
Ir tada nebuvo leista moteriai rašyti tos pavardės, kurios ji norėjo. Vadinasi, ne kiekvieno teismo sprendimas jau yra galutinis rezultatas“, – sako VU profesorė.
Kalbininkė replikuoja ir į R. Šimašiaus žodžius dėl kovos už laisvę. „Aš tikrai nemanau, kad Estijoje ar Švedijoje tos laisvės yra suvaržytos.
Ar jau čia Lietuvoje tos laisvės daugiau nei tose šalyse, kurios turi vardų įstatymus?, – retoriškai klausia I. Smetonienė.
Profesorė sako laikanti save liberale, tačiau Vilniaus mero liberalu jau nebelaikanti. „Jis (R. Šimašius – LRT.lt) buvo visai kitoks, kuomet buvo Teisingumo ministras. Jis turėtų nepamiršti, kad būtent Aistė (Aistė Pangonytė – LRT.lt) su juo tarėsi dėl pavardžių atlietuvinimo.
Ir tada kažkaip buvo vertybės svarbiau, o ne kokia nors laisvė. Man jo neišeina liberalu vadinti, nes jis dabar „laisvūnas“ kažkoks“, – strėlių į sostinės vadovo kėdę negalaikėjo kalbininkė.
Pamintas žmogaus orumas
Apeliacinis teismas. E.Jankevičius.
VU teisės fakulteto profesorius Vytautas Mizaras sako, kad teisininkams tokie ginčai yra labai įdomūs, mat susiduria dvi vienodai saugomos konstitucinės vertybės. „Teisininkų uždavinys yra rasti tinkamą balansą tarp jų.
Kažin ar yra dar kokia nors labiau asmeniškesnė teisė, nei kad teisė į vardą ir pavardę. Tokia teisė su asmeniu yra labai tampriai susijusi.
Dėl to ji teisės pripažįstama kaip labai svarbi ir sudėtinė žmogaus privatumo bei orumo dalis. Žmogus pasiruošęs kiek įmanoma labiau ginti ir gintis nuo bet kokio, jo manymu, nepagrįsto, kėsinimosi į šitą privatumo ir orumo dalį“, – aiškina profesorius.
Pasak jo, bendrąja prasme šis konfliktas kilo dar ir dėl to, kad mūsų šalyje, ilgą laiką sprendžiant vertybių balanso klausimus, žmogus ir jo orumas nebuvo pirmoje vietoje.
„Mes jau artėjame prie momento, kuomet žmogus drįsta pasakyti: palaukite valstybės institucijos, žmogus negali būti paskesnėje vietoje!“, – pastebi V. Mizaras. Jo įsitikinimu, žmogaus orumo klausimas turėtų eiti pirmoje vietoje ar bent jau kartu su instituto ir sistemos klausimais.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad šiuo klausimu pribrendome platesnei diskusijai. „Artimiausiu metu tokią diskusiją organizuosime ir priimsime ryžtingus sprendimus arba į vieną, arba į kitą pusę“, – sako E. Jankevičius.
Pavojus atverti Pandoros skrynią
I. Smetonienė neslepia nusivylimo, kad „tokiais dalykais užsiima teismai“. „Labai negerai, kad teismai tai leidžia (registruoti laisvai pasirinktus vardus – LRT.lt), visiškai neatsižvelgdami į valstybės kalbą.
Taip galima atidaryti Pandoros skrynią. Vienas dalykas yra užsieniečiai, atvykę į Lietuvą, kurie atsiveža savo dokumentus, ir ten galima rasti „ay“ ar kitų dvibalsių. Tačiau visai kas kita, kai čia Lietuvoje metrikacijos biurai yra tiesiog spaudžiami teismo šitaip rašyti“, – apmaudą lieja profesorė.
„Įsivaizduokime, jei mes pradėsime rašyti originalus kitų vardų, pavyzdžiui, vietoj Žakas, kurių yra registruota registre, pradėsime rašyti su „J“ raide. Kažkas ištars tą vardą „Jakas“ ir sukels pasipiktinimą to žmogaus. O jei bus ispanas? Tuomet jis tą vardą tars su „Ch“ raide“, – pasipiktinimo neslepia kalbininkė.
Pasak jos, Lietuvoje yra registruota labai daug svetimų vardų, tačiau visi jie yra adaptuoti mūsų kalbai – užrašyti lietuviškais rašmenimis. „Visada taip buvo. O dabar krypstam prie to, kad teisėje yra tik laisvė ir nebelieka nieko kito. Nelieka sistemos. Lieka ne valstybė, o bardakas. Tokiu atveju mes nieko gero neturėsime“, – žodžių į vatą nevyniojo I. Smetonienė.
„Žmonės suteikia visokius vardus vaikams. Puikiai tai žinome. Juk kiek atsirado „Gitanų“, kurios bendrinė reikšmė yra čigonė (iš ispanų kalbos: gitanas, gitana – čigonas, čigonė – LRT.lt). Aš puikiai prisimenu, kad Kaune buvo įregistruota mergaitė, vardu Helminta, kas reiškia žarnyno kirmėlę.
Tai yra tėvų neišprusimo dalykas. Yra pareigos valstybei neatlikimas, apie ką mes dabar šnekame, kad vertybių sistema yra sugriuvusi. Be abejo dabar tas leftistinis judėjimas kelia revoliuciją, tačiau nepamirškime, kad revoliucija suėda savo vaikus.
Ir kažkada mes vėl turėsime grįžti prie to, kas buvo. Viena estų filologė yra pasakiusi, kad mes esame mažosios kalbos, tad turime gintis. Kitu atveju mūsų tuoj neliks“, – pavojaus varpu skambina profesorė.
Rašyti komentarą