Neįtikėtinas Trumpo pareiškimas: gali tekti rinktis tarp Grenlandijos ir NATO

Sausio 7 d. prezidentas per dviejų valandų trukmės interviu buvo paklaustas, ar Grenlandijos įsigijimas jam svarbiau už 76 metus skaičiuojančio karinio aljanso išsaugojimą, tiesiogiai neatsakė į šį klausimą. 

Tačiau pripažino, kad jo administracijai gali tekti rinktis tarp šių dviejų dalykų. Be to, prezidentas leido aiškiai suprasti, kad, jo nuomone, NATO be Aljansui vadovaujančių JAV praktiškai neveiks. 

Šis klausimas pastarosiomis dienomis JAV sąjungininkėms Europoje tapo dar aktualesnis, nes D.Trumpas ir jo kolegos aršiai suintensyvino retoriką dėl Danijos savivaldos teritorijos kontrolės perėmimo.

JAV lyderis į užduotą klausimą, kodėl nori, kad JAV kontroliuotų Grenlandiją, atsakė: „Nes tai, mano manymu, psichologiškai reikalinga sėkmei. 

Manau, kad nuosavybė suteikia jums dalyką, kurio negalite padaryti, kalbant apie nuomą arba sutartį. Nuosavybė suteikia jums dalykų ir elementų, kurių negalite gauti tiesiog pasirašydami dokumentą“.

Temos: 5 Grenlandija NATO Donaldas Trumpas JAV (Jungtinės Amerikos Valstijos) Danija Sausio 7 d. prezidentas per dviejų valandų trukmės interviu buvo paklaustas, ar Grenlandijos įsigijimas jam svarbiau už 76 metus skaičiuojančio karinio aljanso išsaugojimą, tiesiogiai neatsakė į šį klausimą. 

Tačiau pripažino, kad jo administracijai gali tekti rinktis tarp šių dviejų dalykų. Be to, prezidentas leido aiškiai suprasti, kad, jo nuomone, NATO be Aljansui vadovaujančių JAV praktiškai neveiks. 

Šis klausimas pastarosiomis dienomis JAV sąjungininkėms Europoje tapo dar aktualesnis, nes D.Trumpas ir jo kolegos aršiai suintensyvino retoriką dėl Danijos savivaldos teritorijos kontrolės perėmimo. 

Donaldo Trumpo lėktuvas Grenlandijoje / AFP/Scanpix JAV lyderis į užduotą klausimą, kodėl nori, kad JAV kontroliuotų Grenlandiją, atsakė: „Nes tai, mano manymu, psichologiškai reikalinga sėkmei. 

Manau, kad nuosavybė suteikia jums dalyką, kurio negalite padaryti, kalbant apie nuomą arba sutartį. Nuosavybė suteikia jums dalykų ir elementų, kurių negalite gauti tiesiog pasirašydami dokumentą“. 

D.Trumpas taip pat pareiškė, kad nesijaučia atskaitingas tarptautinei teisei ir yra varžomas tik savo sąžinės. „Mano paties moralė. Mano paties protas. Tai vienintelis dalykas, galintis mane sustabdyti“, – pabrėžė jis ir pridūrė: „Man nereikia tarptautinės teisės“. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sausio 5 d. įspėjo, kad JAV įsiveržimas į Grenlandiją reikštų karinio aljanso pabaigą. 

„Jei JAV nuspręs kariniu būdu užpulti kitą NATO šalį, viskas baigsis, įskaitant NATO, taigi ir nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos įtvirtintas saugumas“, – nurodė premjerė. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo metiniame užsienio politikos pranešime ketvirtadienį paminėjo, kad Vašingtonas „pamažu nusigręžia nuo kai kurių savo sąjungininkų ir išsivaduoja nuo tarptautinių taisyklių, kurias anksčiau propagavo“.

D.Trumpas, ilgą laiką skeptiškai vertinęs NATO, šią savaitę dar kartą suabejojo savo įsipareigojimais Aljansui, sakydamas, kad nėra įsitikinęs, jog jis ateitų Vašingtonui į pagalbą krizės atveju. 

„AŠ ABEJOJU, AR NATO STOTŲ UŽ MUS, JEIGU MUMS TIKRAI REIKĖTŲ“, – rašė jis socialiniame tinkle „Truth Social“, nors pridūrė, kad JAV ir toliau rems savo NATO sąjungininkus. D.Trumpas taip pat pakartojo, kad būtent jis privertė NATO šalis padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. nuo BVP. 

„Manau, kad visada sutarsime su Europa, bet noriu, kad jie susitvarkytų. Būtent aš priverčiau jas išleisti daugiau savo BVP NATO. Tačiau jei pažvelgtumėte į NATO, Rusijai nerūpi jokia kita šalis, išskyrus mus“, – kalbėjo jis. 

„Buvau labai lojalus Europai. Atlikau gerą darbą. Jei ne aš, Rusijai dabar priklausytų visa Ukraina“, – reziumavo JAV prezidentas.