Judėjimo Klaipėdoje strategija: viešasis transportas visų problemų neišspręs (2)

Judėjimo Klaipėdoje strategija: viešasis transportas visų problemų neišspręs (2)

Toliau tęsiame rašinių ciklą apie judėjimo strategiją uostamiestyje, apie viešąjį transportą ir galimus sprendimus sumažinti transporto priemonių spūstis. Taip pat ir apie kai kurias problemines miesto eismo organizavimo vietas.

Pradžia čia

Sujauks miesto transporto schemas.

Pirmojoje rašinio dalyje minėjome, kad jau vykstantys Sendvario žiedo, Joniškės g. rekonstrukcijos darbai, netrukus prasidėsianti Šilutės plento ir Baltijos prospekto estakados statyba kaip reikiant sujauks nusistovėjusias miesto transporto schemas.

Karantinui pasibaigus uostamiesčio gatves vėl užtvindė nesibaigiantys transporto srautai, kurie pastebimai išaugo vasarai įpusėjus, kada tūkstančiai poilsiautojų patraukė į pajūrį.

Pikas prasidės mokslo metų pradžioje

Neramiai laukiame ir mokslo metų pradžios, kai neišvengiamai susidursime su tikruoju judėjimo piku.

Panašu, kad mūsų miestas kaip niekada skęs nesibaigiančiose spūstyse net tose vietose, kur jų anksčiau nebūdavo.

Tai susiję su vykdomais dideliais gatvių rekonstrukcijos projektais.

Galime pakentėti, jeigu po to bus geriau. Tačiau atlikta miesto judėjimo analizė aiškiai rodo, kad šiuo metu vykdomi projektai pagerins infrastruktūrą, bet esminių miesto transporto problemų tikrai neišspręs.

Kaip sėkmingai miestai tvarkosi su naujai iškylančiais iššūkiais, priklauso nuo to, kaip tiksliai yra nustatomos problemos ir jų priežastys ir ar tinkamai pasirenkamos priemonės toms problemoms spręsti.

Panašu, kad už miesto transportą atsakingi Savivaldybės specialistai mato ir supranta pagrindines transporto problemas. Kur kas sunkiau sekasi jas spręsti.

Spūstys išlieka

Nors miesto keleivinis transportas šiuo metu veikia nepriekaištingai, tačiau analizuojant vis labiau didėjančius automobilių transporto srautus akivaizdu, kad pagrindinės problemos modernizavus viešąjį susisiekimą išspręsti nepavyksta.

Kokie sprendimai reikalingi, kad miesto transporto sistema veiktų efektyviai, o judėjimas Klaipėdoje būtų patogus ir nekenkiantis aplinkai?

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis pripažįsta, kad tiek Jakų žiedo pralaidumo didinimas, tiek Statybininkų prospekto tęsinio statyba yra strategiškai svarbūs miestui projektai, tačiau jiems įgyvendinti nėra lėšų ir galbūt trūksta politinės valios.

Senamiesčio transporto judėjimo schema

Yra gyvenime nenormalių dalykų, prie kurių ilgainiui pripranti, ir atrodo, kad kitaip ir būti negali. Būtent taip yra atsitikę su kai kuriomis eismo organizavimo vietomis Klaipėdoje.

Konkretus pavyzdys yra Klaipėdos senamiesčio transporto judėjimo schema.

Jau ilgą laiką patekti į miesto širdį galima tik vienintele arterija. Iš Pilies gatvės pasukus į siaurą Sukilėlių gatvę.

Kiti patekimai yra apriboti draudžiamaisiais ženklais. Miesto transporto architektai tikėjosi, kad šio įvažiavimo užteks, nes problema išsispręs įrengus didelę automobilių stovėjimo aikštelę šalia piliavietės.

Tikėtasi, kad gyventojai ir miesto svečiai parkuos automobilius aikštelėje ir į senamiestį pateks pėsčiomis.

Tačiau dabar jau aišku, kad taip neatsitiko.

Tiek paprastomis savaitės dienomis, tiek savaitgaliais aikštelė yra mažai pripildyta. Žmonės į Teatro a., Turgaus g., Žvejų g. važiuoja automobiliais per jau minėtą Sukilėlių g. ir nesinaudoja mokamos aikštelės paslaugomis.

Klaipėdos savivaldybės transporto skyriaus vedėjas Rimantas MOCKUS:

"Mažinant spūstis senamiestyje vienas iš būdų - rinkliavos didinimas".

Miesto Tarybos narys A. Tuma sako, kad nusistovėjusi situacija yra nenormali ir reikalauja ieškoti naujų sprendimų.

Pasak A. Tumos, dabartinė Klaipėdos senamiesčio eismo organizavimo schema yra nelogiška ir labai didina miesto taršą.

Automobiliai yra priversti sukti ratus, stoviniuoti prie šviesoforų tiek Pilies ir Žvejų gatvių, tiek Pilies ir Daržų gatvių sankryžose.

Nekalbant jau apie patogumą, automobiliai su įjungtais varikliais prie šviesoforų akivaizdžiai prisideda prie miesto centro taršos.

Būtina atverti daugiau įvažiavimų ir išvažiavimų iš senamiesčio. Reikėtų peržiūrėti Tiltų gatvės funkcionavimą. Bent jau darbo dienomis, piko laiku, būtų galima leisti važiuoti lengviesiems automobiliams.

Tai irgi sudarytų papildomą galimybę patekti į senamiestį bei šiek tiek nukrauti Pilies ir Mokyklos gatves. Be to, važiuojant šiaurės - pietų, arba atvirkščiai kryptimis, nebereiktų sukti ratais kvadratais.

Pavyzdžiui, dabar, atvažiuojant H. Manto g. ir norint patekti į Taikos pr., reikia iš H. Manto g. pasukti į Naujojo Sodo g., iš Naujojo Sodo g. pasukti į Naujojo Uosto g., po to, važiuoti Pilies g., iš jos pasukti į Sausio 15-osios g. ir tik tada iš jos pasukti į Taikos prospektą.

Pasak A. Tumos, iš viso šeši šviesoforai. O važiuojant tiesiai, Tiltų gatve, tik trys. Skaičiuoti reikia.

"Nenormalu yra ir tai, kad, išvažiuojant iš senamiesčio nuo Jono kalnelio ar Meridiano kvartalo, reikia važiuoti tiesiai visa Turgaus gatve iki pat Teatro aikštės.

Šiam transporto srautui turėtų būti leidžiama sukti į kairę ar dešinę Tiltų gatve. Išskaidžius automobilių srautus, protingai organizuojant eismą mieste, žmonės galėtų sutaupyti kuro, laiko, o senamiestyje ir miesto centre galėtumėme kvėpuoti švaresniu oru.

Beje, vertinant šviesoforų veiklos režimą miesto gatvėse, taip pat, trūksta organizuotumo ir išmintingų sprendimų. Pirmiausiai, vis dar, nėra įdiegta vieningos žalios bangos pagrindinėse miesto gatvėse.

Savivaldybės ketinimai diegti išmanią šviesoforų sistemą išimtinai tik viešajam transportui yra nepakankami. Priimant šviesoforų valdymo sprendimus būtina atsižvelgti ir į kitų eismo dalyvių interesus.

Kartais pasigendama tiesiog elementarios logikos. Pavyzdžiui, Naujojo Sodo ir Naujojo Uosto gatvių sankryžoje, neaišku pagal kokį režimą, vėlyvais vakarais šviesoforas yra išjungiamas.

Tačiau matomumas sukant iš Naujo Sodo šalutinės gatvės į Naujo Uosto pagrindinę gatvę į kairę yra ypač sudėtingas.

Todėl, net nesant intensyvaus eismo, skaudaus eismo įvykio tikimybė yra labai didelė", - įsitikinęs A. Tuma.

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas TUMA:

Dabartinė Klaipėdos senamiesčio eismo organizavimo schema yra nelogiška ir labai didina miesto taršą".

Įnešė painiavos ir chaoso

Dar didesnį neaiškumą ir chaosą įnešė situacija su žaliomis rodyklėmis ir galimybė sukti į dešinę esant raudonam šviesoforo signalui.

Ši Vyriausybės lygmeniu inicijuota akcija patyrė visišką fiasko. Ilgą laiką saugaus eismo strategai iš Susisiekimo ministerijos aiškino, kad draudimas sukti į dešinę pagerins saugumą ir yra būtinas, nes taip reikalauja ES direktyvos.

Jokių analitinių skaičiavimų, kaip tai lems didžiųjų miestų transporto spūstis, aplinkos taršą, kaip pagerins eismo saugumą, nebuvo atlikta.

Žalios rodyklės uoliai nuimtos, tačiau ne visos grąžintos.

Ir tik kilus dideliam pasipiktinimui ir atšaukus sprendimą, paaiškėjo, kad jokia ES direktyva tiesiogiai tokios priemonės nenumato.

Tiesiog buvo meluojama ir interpretuojama savaip. Palikime tai sprendimo iniciatorių sąžinei, tačiau eismo dalyviams padaryta didelė žala.

Kadangi visos žalios rodyklės uoliai nuimtos, tačiau ne visos gražintos į vietą atgal. Dabar nustatyta žalių rodyklių įrengimo tvarka tiesiog stulbina.

Norint, pavyzdžiui, pritvirtinti žalią rodyklę Klaipėdoje, Smiltelės ir Laukininkų gatvių sankryžoje, reikia gauti leidimą Kaune, Transporto kompetencijų agentūroje.

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina PUTEIKIENĖ:

"Ar galima tikėtis gero produkto, kurį kažkas nusamdytas iš Vilniaus padaro?"

Sprendžia klerkai Vilniuje ir Kaune?

Susisiekimo ministerija tyliai palaimino tokios struktūros atsiradimą, kurioje įdarbinta 128 darbuotojai. Ar gali klerkai sėdėdami Kaune ar Vilniuje nusimanyti, kaip sureguliuoti šviesoforus, organizuoti eismą Klaipėdoje, Palangoje ar Skuode?

Absurdas, kad tokie išimtinai savivaldybės kompetencijai priklausantys smulkūs dalykai sprendžiami nacionalinės valdžios lygmeniu. Dalykai smulkūs, tačiau reikšmingi vietos vairuotojams.

Kada grįš žalios rodyklės į buvusias savo vietas Klaipėdoje, taip ir lieka neaišku.

Rašinio tęsinys ir pokalbis su Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėju Rimantu Mockumi - rytdienos numeryje.

Sidebar placeholder